Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-136-816/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: eI3-136-816/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03091-2018-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jovita Einikienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: UAB "Grigeo Baltwood"
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA
Advokatai: Dovilė Murauskienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-136-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03091-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 14.6; 14.10; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,atsakovo atstovėms Aušrinei Mikšytei, Redai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grigeo Baltwood“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grigeo Baltwood“ skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 34 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės Vilniaus poskyrio 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-41 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl 16 255,51 Eur mokesčio už 2014-2015 metus į rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį.

Teigia, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas taigi naikintinas, kadangi pareiškėja įvykdė visas teisės aktų nustatytas pareigas, Sprendimas grindžiamas neteisėtu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) (kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) sprendimu, Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Pažymi, jog Sprendime neteisingai nurodyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo kiekiai: už 2014 m. – ne 17,280 t, o 4,290 t; 2015 m. – ne 26,525 t, o 3,843 t.

Nurodo, jog pareiškėja vykdė visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, įskaitant Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ) ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) nustatytas pareigas apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pažymi, jog PPATĮ nustatyta tvarka pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ (toliau – PTO) ir tokiu būdu finansavo pakuočių atliekų sutvarkymą pagal į rinką išleidžiamų pakuočių atliekų kiekį. Dėl ios priežasties, mano, kad pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės, negali kilti pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis).

Tvirtina, jog Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, Sprendimu pažeidžiamas bendrasis teisės principas nulla poena sine culpa (nėra atsakomybės be kaltės). Teigia, jog Sprendimu nėra nustatyti jokie pareiškėjos padaryti pažeidimai. Pažymi, jog nėra pareiškėjos neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl to, jog VRAAD sprendimu panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai PTO, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, kas pripažįstama ir VRAAD 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. (38-17)-VR-1.7-2335 Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teigia, jog įpareigojimas pareiškėjai antrą kartą mokėti daug didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų sutvarkymo kaina laikytinas sankcija.

Nurodo, jog Sprendimas grindžiamas MUATĮ 6 str. 9 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas) 7 punktu, t. y. procedūrinio pobūdžio nuostatomis, nesusijusiomis su įmonėms nustatytomis pareigomis.

Tvirtina, jog Sprendimas nepagrįstai priimtas remiantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir VRAAD sprendimas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas kitoje administracinėje byloje . Teigia, jog VRAAD sprendimas kelia rimtų abejonių dėl jo teisėtumo, atsižvelgiant į tai, jog galimai priimtas peržengiant įstatymu RAAD suteiktas kompetencijos ribas (kadangi ATĮ nenumatė galimybės panaikinti organizacijos, organizuojančios atliekų tvarkymą, išrašytus patvirtinimus, nenumatyti tokio sprendimo priėmimo pagrindai, procedūra, sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas) ir pažeidžiant įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą. Nurodo, jog pagal ratio decidendi panašioje byloje LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-142-12 išaiškinta, jog įstatymo lygmens teisės aktai, reglamentuojantys mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir RAAD) teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymus dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims, o būtent, kai įmonei patvirtinimų panaikinimu panaikinama mokestinė lengvata, nesant įstatyminio pagrindo ir RAAD įgaliojimų priimti tokio pobūdžio dokumentus. Pažymi, kad VRAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau - Dokumentų aprašo) 55 p. nuostata, negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, taigi pažeidžiant principą lex retro non agit, taip pat teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Nurodo, jog VRAAD sprendimas priimtas pažeidžiant Dokumentų aprašo procedūrinius reikalavimus dėl patikrinimo termino. Taip pat tvirtina, jog VRAAD sprendimas priimtas neįtraukus į procedūras pareiškėjos, taip pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pareiškėjos teisę būti išklausyta.

Tvirtina, jog Sprendimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos pastabas, kaip to reikalauja MAĮ 132 str. 1 d. Iš Sprendimo turinio neaišku, ar atsakovas atsižvelgė į pastabas, į kurias pastabas atsižvelgė, kokiais motyvais neatsižvelgė į kitas pastabas, kadangi pateikiama bendra nuoroda, jog pareiškėjos rašytinės pastabos bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai įvertinti. Daro išvadą, jog Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1) panaikino VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Pažymi, jog, remiantis 2022 m. LVAT nutartimi, pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę, tačiau iš to kylančios pasekmės ir taikytinos poveikio priemonės, t. y. gamintojams ir (ar) importuotojams galbūt kilsiančios pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą, proporcingumo turi būti pasisakoma konkrečioje byloje, vertinant konkretaus ūkio subjekto padėtį. Teigia, jog Sprendimu reikalaujama sumokėti 16 255,51 Eur mokesčio už 2014-2015 m. į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes mažintina, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir proporcingumo principą, toliau nurodytais argumentais.

Teigia, jog atsakovo nustatyta mokesčio suma yra neproporcinga, atsižvelgiant į tai, jog pareiga pareiškėjai apskaičiuoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis pritaikyta išimtinai dėl trečiųjų asmenų (UAB „Metrail“) neteisėtų veiksmų ir valstybės institucijų, turėjusių pareigą kontroliuoti atliekų sutvarkymo procedūrą ir ją vykdančius subjektus, netinkamo veikimo, pareiškėjai sąžiningai veikus, sumokėjus už atliekų tvarkymą ir nepadarius pažeidimų. Pažymi, jog ne nuo pareiškėjos priklausė aplinkybė, jog nepateko į sąrašą įmonių, kurioms patvirtinimai buvo išduoti ne UAB „Metrail“ išduotų patvirtinimų (kurie palikti galioti) pagrindu, nors pareiškėja atliko analogiškus veiksmus, kaip ir įmonės, kurioms aktualūs patvirtinimai palikti galioti, tačiau patiria neigiamas pasekmes. Atitinkamai prašo teismo atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir mastą.

Pabrėžia, jog mokesčio tarifas 17 kartų viršija metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo kaštus. Teigia, jog mokestis paskaičiuotas pagal 2014-2015 m. galiojusį tarifą, tačiau nuo 2019 metų taikomas gerokai mažesnis tarifas, įstatymų leidėjui Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pripažinus esamą mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis tarifo disproporciją su kitais mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifais, t. y. jog nustatytas tarifas yra 17 kartų didesnis už realius sutvarkymo kaštus. Teigia, jog mokestis, kurio tarifas yra 17 kartų didesnis už realius sutvarkymo kaštus, laikytinas ekonomine sankcija (bauda) už nustatytų su pakuotės sutvarkymu susijusių uždavinių nevykdymą. Nurodo, jog pagal šiuo metu galiojančią MUATĮ redakciją metalinės pakuotės tarifas yra 186 Eur/t, Sprendime pritaikyta MUATĮ redakcija, pagal kurią metalinės pakuotės tarifas - 753 Eur/t (2014 metais – 2600 Lt/t).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, pareiškėja prašo arba švelninti paskirtą nuobaudą mažinant apskaičiuotą mokėtiną mokestį, arba taikyti palankesnį teisinį reguliavimą atgaline data, vadovaujantis principu lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią). Nurodo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, be kita ko, tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Nurodo LVAT aiškinimą, jog teismas turi pareigą vertinti skirtos sankcijos teisingumą, be kita ko, jos proporcingumo (adekvatumo) aspektu, o nesant atitinkamų įstatymo nuostatų, administracinio teismo teisė mažinti (švelninti) ar panaikinti skirtą sankciją (jos dalį) yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje. Dėl principo lex benignior retro agit, nurodo, jog šis principas taikytinas MAĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodo teismų praktiką, kai buvo sumažinta priskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-409-602/2022).

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Teigia, jog pareiškėja, pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią jai pareigą MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (tai nustato PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Teigia, jog mokestinė prievolė kyla mokesčių mokėtojui, pareiškėjai sumokėti mokestinę prievolę už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius neįvykdžius (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Ši aplinkybė buvo nustatyta atsižvelgus į pareiškėjos vardu perdirbtų (sutvarkytų) pakuotės atliekų kiekį, t. y. remiantis VRAAD sprendimu, kuriuo panaikinti metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, vertinta, kad pareiškėja 2014-2015 m. neįvykdė (0 proc.) nustatytos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties. Nurodo, jog teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus ir kurie įrodytų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis. Nurodo, jog pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014-2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas, tačiau iki Departamento raginime nurodyto termino deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo, todėl pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 7 punktu, apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 16 255,51 Eur už 2014-2015 metus.

Mano, kad VRAAD sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisės aktai suteikė teisę VRAAD priimti Sprendimą, šiame sprendime nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai. Nurodo, jog VRAAD sprendimas priimtas vadovaujantis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 d., Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau - Dokumentų aprašo) 55 p. nuostatomis. Teigia, jog Departamentas turėjo kompetenciją panaikinti pakuočių atliekų dokumentų sutvarkymą įrodančius dokumentus, o panaikinus šiuos dokumentus Vyriausybės nustatytos užduotys laikomos neįvykdytomis, taigi nelieka pagrindo pasinaudoti mokestine lengvata. Atitinkamai gamintojui ir importuotojui kyla pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MUATĮ nustatyta tvarka.

Pažymi, jog pareiškėjos nurodyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo kiekių neatitikimai Sprendime atsirado dėl padarytos techninės klaidos bei neturi įtakos Patikrinimo akte nustatytai ir Sprendimu patvirtintai mokėtinai 16 255,51 Eur Mokesčio sumai ir jos nekeičia.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl procedūrinių pažeidimų, teigia, jog 2018 m. birželio 8 d. patikrinimas atliktas esant įstatyminiams pagrindams, jo metu vadovautasi galiojančiais norminiais teisės aktais, oficialiais dokumentais, aplinkosauginių informacinių sistemų duomenimis, Sprendimas priimtas laikantis MAĮ 132 str. nustatytų terminų ir tvarkos.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog 2022 m. LVAT nutartimi įvertinus VRAAD sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, VRAAD sprendimas dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto 4,290 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-9731, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0003-4994-5513 pagrindu, o taip pat išrašyto 3,843 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-9731, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, paliktas nepakeistas, kas reiškia, kad PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai už 2014 ir 2015 metus panaikinti pagrįstai ir teisėtai. Teigia, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 16 255,51 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė skunde bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, nustatytą mokėtiną mokesčio sumą sumažinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovės iš esmės palaikė atsiliepime bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Pripažino, jog skundžiamo sprendimo 1 lape padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 34, kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės Vilniaus poskyrio 2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-41, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2014-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. vasario 20 d. sudarydama sutartį Nr. BW-13/22 PTO/13/404 dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

Atskirais 2014–2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą: Nr. 1414VI0001-5513-9731 (dėl 4,290 t metalinės pakuotės sutvarkymo už 2014 metus, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0003-4994-5513 pagrindu) ir Nr. 1514VI0001-5513-9731 (dėl 3,843 t metalinės pakuotės sutvarkymo už 2015 metus, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu). Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2014–2015 m. ir minėtų patvirtinimų (toliau – ir Patvirtinimai) pagrindu pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo patvirtintas 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, ir kurio dalimi panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2014–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

2017 m. gruodžio 19 d. VRAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėja buvo informuota apie VRAAD sprendimu panaikintus PTO pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus (2014 m. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-9731, metalinės pakuotės kiekis 4,290 t, išduotas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1414VI0002-4994-5513 pagrindu; 2015 m. patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-9731, metalinės pakuotės kiekis 3,843 t, išduotas UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu) ir prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už atitinkamus mokestinius laikotarpius iki 2018 m. vasario 15 d.

2018 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.741 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įforminti pareiškėjos planinio teminio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo už 2014–2015 m. rezultatai. Pareiškėjos planinis patikrinimas atliktas dėl 2014–2015 m. mokestinių laikotarpių, siekiant įvertinti pateiktose mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) duomenis, VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus negaliojančiais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (dėl 4,290 t metalinės pakuotės kiekio 2014 m. ir dėl 3,843 t metalinės pakuotės kiekio 2015 m.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2014–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, ją grįsdama PTO išduotais dokumentais apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, mokesčio nemokėjo. Nustatyta, kad VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, todėl pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014–2015 m. laikotarpiais, patikslindama deklaracijas, tačiau iki 2018 m. balandžio 20 d. deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Patikrinimo aktu daryta išvada, jog pareiškėjai, remiantis MUATĮ 6 str. 9 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p., apskaičiuotina už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 16 255,51 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma.

2018 m. gruodžio 20 d. Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 įforminti PTO neplaninio patikrinimo, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti popierinius bei IKS sistemoje nurodytus patvirtinimus, rezultatai. Šiame patikrinimo akte dėl 2014 metų mokestinio laikotarpio, nustatyta, kad 2014 m. IKS pateikti duomenys skiriasi nuo popieriniuose patvirtinimuose nurodytų duomenų, dėl pareiškėjos pažymėta, kad 2014 metais PTO gamintojams ir (ar) importuotojams paskirstytų dokumentų informacija (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas ir sutvarkytas pakuočių kiekis) sutampa su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, tačiau nesutampa PTO gamintojams ir (ar) importuotojams pateiktų metalinės pakuotės atliekų patvirtinimų numeriai ir dokumento, kurio pagrindu išduotas patvirtinimas, numeris. Nepaisant numerio neatitikimo, šie dokumentai išrašyti UAB ,,Metrail“ negaliojančių dokumentų pagrindu, todėl laikomi negaliojančiais. Taip pat patikrinimo akte dėl 2015 metų mokestinio laikotarpio nurodyta, kad VRAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje.

2018 m. liepos 11 d. pareiškėja pateikė VRAAD pastabas dėl Patikrinimo akto.

2018 m. rugpjūčio 10 d. Departamentas priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 34 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei informavo pareiškėją apie apskaičiuotus mokesčius ir nustatytą mokestinę prievolę už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog VRAAD panaikino PTO pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (dėl 17,280 t metalinės pakuotės kiekio už 2014 m. ir dėl 26,525 t metalinės pakuotės kiekio už 2015 m.), PTO išrašyti patvirtinimai laikytini negaliojančiais nuo VRAAD sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos mokestinė prievolė grindžiama PPATĮ 7 str. 3 d., MUATĮ 6 str. 9 d. nuostatomis. Nurodoma, kad pareiškėja apie mokestinę prievolę informuota, tačiau iki nurodytos datos (2018 m. balandžio 20 d.) mokesčio deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Remiantis MUATĮ 6 str. 9 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p., pareiškėjai priskaičiuota už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 16 255,51 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma.

2018 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

Pareiškėja nurodė, jog Sprendime neteisingai nurodyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo kiekiai (už 2014 m. – ne 17,280 t, o 4,290 t; 2015 m. – ne 26,525 t, o 3,843 t), atsakovas šios aplinkybės iš esmės neginčija. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir juo patvirtinto patikrinimo akto, skundžiamo administracinio sprendimo 1 lape padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, tačiau patikrinimo akte ir visuose skaičiavimuose, ką pripažįsta ir pareiškėjas, buvo naudojami teisingi duomenys. Tad šis netikslumas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo administracinio sprendimo.

2019 m. vasario 6 d. VAAT nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėja, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:

1) panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikintas VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimtas sprendimas dalyje dėl patvirtinimų, kurie nėra aktualūs pareiškėjos atžvilgiu, VRAAD sprendimo dalis, kuria panaikinti pareiškėjai PTO išrašyti patvirtinimai, palikta nepakeista.

Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo), Sprendimas priimtas neteisėto VRAAD sprendimo, ginčijamo kitoje administracinėje byloje, pagrindu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie buvo ginčijami administraciniuose teismuose.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Dokumentų aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 m. ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 ir 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-9731 dėl 4,290 t metalinės pakuotės sutvarkymo už 2014 metus, ir patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-9731 dėl 3,843 t metalinės pakuotės sutvarkymo už 2015 metus) paliekami panaikinti. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

Rašytiniais bylos duomenimis, mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (7,944 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (2600 Lt/t), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,434), o mokestis už 2015 metus apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu (7,115 t), taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotę tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (753 Eur/t), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,433). Bendra pareiškėjai paskaičiuota mokėtina mokesčio suma už 2014 ir 2015 metus – 16 255,51 Eur.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja pateikė pastabas dėl mokesčio apskaičiavimo. Teigia, jog mokesčio suma mažintina kaip neatitinkanti proporcingumo principų arba taikant atgaline data švelnesnį reguliavimą. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija. Kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį, todėl šiuo atveju nėra aktualūs pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojami baudžiamosiose ar administracinių nusižengimų bylose taikomi principai.

Įvertinus MUATĮ 4 priedėlyje nustatyto mokesčio už metalinę pakuotę tarifo reguliavimą skirtingais laikotarpiais (nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 nustatytas tarifas – 2,60 Lt/kg (753 Eur/t) pakuotės svorio; nuo 2015-01-01 – 753 Eur/t, nuo 2019-01-01 – 186 Eur/t, nuo 2019-01-01 galiojančioje redakcijoje nurodoma, jog nuo 2022 m. taikomas tarifas – 186 Eur/t daugkartinės pakuotės ir perdirbamosios vienkartinės pakuotės atžvilgiu ir 263 Eur/t neperdirbamosios vienkartinės pakuotės atžvilgiu), matyti, jog nuo 2019-01-01 nustatytas mokesčio tarifas mažesnis ir diferencijuotas daugkartinės bei perdirbamosios metalinės pakuotės ir neperdirbamosios vienkartinės metalinės pakuotės atžvilgiu, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai taikomas mokestis prilygsta sankcijai ir taikyti baudžiamosios teisės principus. Pažymėtina, kad konkretaus mokesčio tarifo nustatymas yra valstybės politinio apisprendimo ir ekonominių paskaičiavimų dalykas, o administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), dėl ko argumentai apie mokesčio tarifo neadekvatumą išeina už teisminio administracinio ginčo ribų. Be to, kaip minėta, pareiškėjai skundžiamu sprendimu paskaičiuotas mokestis, o ne taikyta bauda už mokesčio įstatymo pažeidimus.

Pareiškėja teigia, jog mokesčio suma mažintina taikant švelnesnį reguliavimą MAĮ 142 straipsnio 1 dalies pagrindu. MAĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, – ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną. MAĮ 142 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinę arba baudžiamąją atsakomybę švelninančio teisės akto galiojimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, jog MAĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato teisės aktų taikymą atgaline data, kai šiais teisės aktais sumažinamos arba panaikinamos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus, darytina išvada, jog ši nuostata netaikoma nagrinėjamu atveju ginčijamam mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis dydžiui nustatyti, kadangi mokestis pagal savo pobūdį ir tikslus nėra bausmė, bet iš esmės fiskalinė priemonė, kurios pagalba surenkamos lėšos atitinkamiems visuomenės poreikiams finansuoti, mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis nelaikytinas bauda už mokesčių įstatymų pažeidimus, kurie užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas apskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Tai, kad skundžiamame sprendime buvo daroma nuoroda į pareiškėjo pasirinkto kolektyvinio atliekų tvarkymo organizatoriaus PTO atžvilgiu surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinančio administracinio sprendimo duomenis, taip pat neduoda teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neatitinkančio teisėtumo ir/ar pagrįstumo reikalavimų, nes nurodytas asmuo yra pareiškėjos pasirinktas kolektyvinio pakuotės atliekos tvarkymo organizatorius, apie kurio patikrinimo duomenis pareiškėja buvo informuota raštu. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo Sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra Patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nepagrįstu.

MAĮ 132 str. 1 d. nustato, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame nurodyta, jog Sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas Pastabas. Nors Sprendime nėra pateikta detalių motyvų dėl atsižvelgimo į Pastabas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi šis procedūrinis pažeidimas savaime niekaip neįtakojo pareiškėjo teisių, galimybių teikti savo paaiškinimus, argumentus, skųsti priimtą viešojo administravimo institucijos sprendimą teismui. Teismui nenustačius esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių sąlygoti nepagrįstų ar neobjektyvių išvadų padarymą, nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas priimtas tyrimą atlikus neobjektyviai ar neišsamiai, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, jog Sprendimas naikintinas esminių procedūrinių pažeidimų pagrindu.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2014 ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti patvirtinimai už 2014 ir 2015 m. yra negaliojantys, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2014 ir 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo Sprendimą, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus patvirtinta 16 255,51 Eur mokesčio suma, naikinti ar keisti, sumažinant mokestį, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Grigeo Baltwood“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė