- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-579-768/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nebuvo patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas nepatvirtino Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-09-28 nutarimo Nr. 01/7-2575 taikyti nuteistajai R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad kol kas nėra pagrindo manyti, jog R. S. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals bei kol kas nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas, leidžiantis R. S. atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir nuteistosios R. S. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde cituoja skundžiamą teismo nutartį ir nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Teismo nurodyta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis yra vidutinė (44 balai), o prašymas dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą ir dėl to teismas neturi galimybės įvertinti, ar nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, yra nepagrįsta. Pažymi, kad pagal naująją Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. redakciją turi būti vertinama ne tik pakartotinio nusikalstamumo rizika, bet ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, tokia pažanga turi būti akivaizdi ir pagrįsta reikiamais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, selektyviai atrinko neigiamus veiksnius, tačiau objektyviai nevertino nuteistosios asmenybės, jos elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių. Be to, netinkamai įvertino nuteistosios elgesio rizikos veiksnius. Esminę reikšmę šiuo atveju turi ta aplinkybė, kad nuteistoji, paleista į laisvę, nebegrįš į Romų bendruomenę (taborą), esantį Vilniuje, o apsigyvens pas savo giminaičius Semeliškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, kas suponuoja išvadą, kad jai nebebūnant ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, kurioje ji ir padarė nusikalstamą veiką, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra beveik lygi nuliui, nes akivaizdu, kad didžioji dalis narkotines medžiagas vartojančių asmenų jas įsigyja Vilniaus romų tabore, o tuo tarpu nėra jokių objektyvių duomenų, kad Semeliškių kaime vyko ar vyksta kokia nors prekyba šiomis medžiagomis. Taigi įvertinus R. S. elgesį bausmės atlikimo metu pataisos namuose, darytina išvada, kad net ir esant vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikai, pagrįstai galima teigti, jog nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad nuteistoji yra senyvo amžiaus bei serga įvairiomis sunkiomis ligomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad yra pagrindas nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios gynėjo skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. S. priskirtina ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (44 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis yra vidutinė (44 balai), o prašymas dėl lygtinio paleidimo svarstomas pirmą kartą ir dėl to teismas neturi galimybės įvertinti, ar nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai net ir esant didesnei nei maža bei nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo svarstant pirmą kartą, teismui suteikta galimybė įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, kaip minėta aukščiau, tokiu atveju tokia pažanga turi būti akivaizdi.
Nagrinėjamu atveju yra stebimi tam tikri teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes R. S. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2014 m. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriuje baigė 4 klases, įgijo pradinį išsilavinimą; 2015 m. baigė 5-tą klasę, šiuo metu mokosi 6 klasėje; lanko vienuolės Kristinos vedamus užsiėmimus; dalyvauja „Carito“ organizacijos „Dvasinio ugdymo religiniu aspektu“ programoje; vykdant integracijos į visuomenę programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos; pataisos namuose su pertraukomis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje valytoja – tvarkdare, darbus atlieka kruopščiai, atsakingai; bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų elgesio taisyklių ir buvo vieną kartą skatinta. Tačiau šie pokyčiai nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad R. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai ir gyvenamoji aplinka, skatinanti nusikalsti. Kaip teisingai savo nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, R. S. anksčiau teista 3 kartus už sunkių nusikaltimų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, padarymą. Paskutiniu 2013-07-23 nuosprendžiu ji ir vėl nuteista už trijų nusikalstamų veikų, taip pat susijusių su narkotinių medžiagų (heroino) platinimu, padarymą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. S. anksčiau yra buvusi lygtinai paleista iš pataisos namų, tačiau ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji, net ir suteikus jai galimybę laisvėje taisytis, nepasimokė ir toliau darė su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus. Svarbu ir tai, kad R. S., būdama laisvėje, niekada nėra dirbusi, jos išsilavinimas šiuo metu yra tik pradinis, todėl šios aplinkybės rodo, kad nuteistajai adaptuotis visuomenėje neturint nei išsilavinimo, nei darbinės patirties, bus sudėtinga ir ji vėl gali grįžti prie prekybos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistoji kriminalinį elgesį linkusi pateisinti gyvenimiška būtinybe bei finansiniais sunkumais. Taigi vien tai, kad nuteistoji žada nebegrįžti į taborą, bet gyventi pas giminaičius Semeliškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji, kilus finansiniams sunkumams, nebegrįš prie ankstesnės nusikalstamos veiklos. Apygardos teismui abejonių kelia ir tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, pas giminaitę, kuri priimtų nuteistąją gyventi, gyvena dar keli asmenys, kurių atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, taigi R. S. aplinkoje būtų asmenų, linkusių pažeisi įstatymus, kas taip pat gali būti papildomu veiksniu, skatinančiu nuteistąją ir vėl nusikalsti.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra akivaizdi, todėl nėra pagrindo manyti, jog paleista lygtinai ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistoji neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-09-28 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajai, taikant intensyvią priežiūrą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d, teismas
nutaria:
atmesti nuteistosios R. S. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.