Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-645-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
1-645-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35624-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-645-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35624-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laurai Mickevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai (2020 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje – garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

kaltinamajai R. B.,nukentėjusiajai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.40 val. prie degalinės „Viada“, esančios adresu K. Baršausko g. 64, Kaune, melagingai įtikinusi J. M., kad ji yra prakeikta ir reikia apvalyti nuo prakeiksmo jos juvelyrinius dirbinius ir pinigus, kuriuos ji žadėjo parsinešti į namus ir po to grąžinti, o J. M. sutikus, jai (R. B.) padavė juvelyrinius dirbinius: moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 100 eurų vertės; vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 100 eurų vertės; auksinę grandinėlę, smulkaus standartinio pynimo, 50 eurų vertės; auksinę grandinėlę smulkaus pynimo, 50 eurų vertės; auksinį pakabuką su smulkiomis akutėmis, 20 eurų vertės; moterišką auksinį žiedą su raudona akute, 100 eurų vertės; 2 vnt. auksinių auskarų (ilgi, kabantys), 100 eurų vertės; 2 vnt. auksinių auskarų (apskriti), 50 eurų vertės; 2 vnt. auksinių auskarų su baltomis akutėmis, 50 eurų vertės; 5 vnt. sidabrinių žiedų, po 30 eurų, bendros 150 eurų vertės; sidabrinę grandinėlę, plono pynimo, 25 eurų vertės; sidabrinį pakabuką, 10 eurų vertės; 2 vnt. sidabrinių auskarų, 25 eurų vertės; 880 eurų grynųjų pinigų, tačiau juvelyrinių dirbinių ir pinigų nukentėjusiajai J. M. negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą J. M. priklausantį turtą, bendros 1710 eurų vertės.

Kaltinamoji kalta prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena dienos ir valandos, tačiau gali pasakyti, kad įvykio dieną netoli prekybos centro „Molas“ sutiko nukentėjusiąją, kuriai pasiguodė, kad jai labai sunku, nes yra atvykusi iš Rusijos, prašė vaikams rūbelių. Nukentėjusioji davė 20 eurų. Kai nukentėjusioji davė 20 eurų, ji nukentėjusiajai pasakė, kad moteris yra prakeikta, kad reikia „nuimti“ blogumus. Nukentėjusioji sutiko ir atnešė jai (R. B.) pinigus, kuriuos ji žadėjo grąžinti nukentėjusiajai, bet negrąžino. Nukentėjusioji dar paėmė pinigų iš bankomato ir taip pat perdavė. Nukentėjusioji, jos paprašyta, atnešė ir perdavė auksinius ir sidabrinius papuošalus. Nukentėjusiajai atidavus pinigus bei papuošalus jų bendravimas nutrūko – nors kitą dieną jos tarėsi susitikti, tačiau ji (R. B.) į susitikimą neatėjo. Nukentėjusioji bandė su ja susisiekti, skambino telefonu. Dalį papuošalų nukentėjusiajai atidavė per tyrėją – tyrėja auksinius papuošalus paėmė iš lombardo ir perdavė nukentėjusiajai. Sidabro į lombardą nenešė, nes žino, kad nepriima. Be to, tyrėja jai nurodė nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį ir ji nukentėjusiajai jau yra grąžinusi dalį paimtų pinigų. Imdama pinigus ir papuošalus iš nukentėjusiosios žinojo, kad jų negrąžins. Negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Kaltinamoji prašė teismo patvirtinti jos ir nukentėjusiosios sudarytą susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad ji su kaltinamąja turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė pasirašydamos 2020 m. vasario 13 d. susitarimą, kurio sąlygos ją tenkiną ir kurį prašo teismo patvirtinti.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę ir davus parodymus teisiamojo posėdžio metu, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais (BPK 290-291 straipsniai) įrodymais.

2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 9-14) užfiksuoti J. M. parodymai apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.00 val. ties K. Baršausko g. 67, Kaune, nepažįstama moteris pasiūlė nuimti nuo jos ir pinigų prakeiksmą ir ji būdama suklaidinta perdavė minėtai moteriai 870 eurų bei įvairių juvelyrinių dirbinių, kurių vertė apie 800 eurų, kurių moteris jai negrąžino. Padaryta turtinė žala 1670 eurų. Pasiūlius papasakoti visa, kas pareiškėjai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, J. M. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 15.00 val. adresu K. Baršausko g. 67, Kaune, ją rusiškai užkalbino apie 55-60 metų amžiaus moteris, prisistatė, kad yra iš Ukrainos, gyvena (duomenys neskelbtini) ir paprašė pagalbos – sušelpti pinigų. Ji padavė 20 eurų. Moteris paprašė jos telefono numerio, kad kitą kartą jos su ja susitiktų ir nuimtų prakeiksmą. Ji davė savo telefono numerį. 2019 m. rugpjūčio 18 d. moteris jai paskambino, jos susitarė susitikti 2019 m. rugpjūčio 19 d. 15.00 val. adresu K. Baršausko g. 66A, Kaune, prie maitinimo įstaigos „London Grill“ esančių suoliukų ir vaikų žaidimo aikštelės. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 14.45 val. ji nuvyko į sutartą vietą ir minėta moteris ten jau laukė. Jos nuėjo prie degalinės „Viada“. Eidamos kalbėjo apie prakeiksmą, po to atliko jo nuėmimo ritualą. Po jo moteris paklausė, kiek ji turi pinigų ir kokių turi papuošalų, nes reikia apvalyti ir juos. Ji iš namų atnešė atviruką, kuriame buvo įdėjusi savo santaupas – 660 eurų (viena 200 eurų kupiūra, dvi kupiūros po 100 eurų, keturios kupiūros po 50 eurų ir trys kupiūros po 20 eurų). Taip pat moteriai padavė juvelyrinius dirbinius: dvi auksines grandinėles, kurių viena plona 50 eurų vertės, o kita su pakabuku, taip pat 50 eurų vertės, du vestuvinius žiedus – moterišką ir vyrišką, kurių vertė 200 eurų, auksinį žiedą su raudona akimi, kurio vertė 100 eurų, tris poras auksinių auskarų, kurių vieni ilgesni, kabantys, o kiti dveji trumpesni, iš kurių vieni su baltomis akutėmis. Šių visų auskarų vertė apie 200 eurų. Taip pat buvo penki ar šeši jos anytos dovanoti sidabriniai žiedai, viena sidabrinė grandinėlė ir nemažiau kaip viena pora auskarų. Papuošalai buvo sudėti į plastikinį paketėlį, ji jų nenešioja, todėl tiksliai apibūdinti negali, tačiau atpažinti galėtų. Moteris pareiškė, kad tai ne visi jos pinigai. Ji atsakė, kad dar turi banko sąskaitoje. Moteris sakė, kad būtina paimti ir apvalyti visus pinigus. Jos nuėjo prie prekybos centro „Molas“ ir ji iš savo banko kortelių nusiėmė 220 eurų, kuriuos padavė moteriai. Moteris jai nurodė eiti namo ir deginti žvakes bei sutarė susitikti 19.15 val. ten pat, kur moteris turėjo jai atiduoti pinigus ir papuošalus, tačiau sutartu laiku moters nerado. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.00 val. ji dar bandė skambinti moteriai, kuri paėmė jos pinigus, tačiau moteris nekėlė ragelio, todėl suprato, kad buvo moters apgauta. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta apie 1670 eurų turtinė žala.

2019 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 16-23) užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu K. Baršausko g. 64, Kaune, apžiūra, pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. apklausta J. M. parodė (t. 1, b. l. 30-31, 33-34), kad moteriai perdavė 880 eurų. Apibūdino moteriai perduotų papuošalų individualius požymius. Jos nurodyta bendra auksinių dirbinių vertė 620 eurų. Sidabrinių žiedų bendra vertė 150 eurų. 2019 m. spalio 8 d. iš tyrėjos atgavo pavogtus juvelyrinius dirbinius: savo ir vyro auksinius vestuvinius žiedus, savo moterišką auksinį žiedą su raudona akimi, auksinį pakabuką, tris poras auksinių auskarų, keturis sidabrinius žiedus, sidabrinę grandinėlę su pakabuku. Šiuo metu yra neatgavusi dviejų auksinių grandinėlių po 50 eurų, bendros 100 eurų vertės, vienos poros sidabrinių auskarų 25 eurų vertės bei vieno sidabrinio žiedo 30 eurų vertės. Patikslino, kad šiuo metu dėl pavogtų dirbinių (kurie negrąžinti) patyrė 155 eurų turtinę žalą ir dėl neatgautų pinigų – 880 eurų, bendra jai neatlyginta turtinė žala yra 1035 eurų.

Iš 2019 m. spalio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 42-46) matyti, kad J. M. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 5, kurioje R. B., ir nurodė, kad tai ta pati moteris, kuriai 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.40 val. už degalinės „Viada“, esančios K. Baršausko g. 64, Kaune, ji atidavė savo juvelyrinius dirbinius bei grynuosius pinigus.

2019 m. spalio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 47-50) užfiksuota, kad iš UAB „Regvinta“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimti auksiniai juvelyriniai dirbiniai – trys poros auskarų, grandinėlė, du vestuviniai žiedai, auksinis žiedas su raudona akimi. Išvardintus daiktus į lombardą 2019 m. rugpjūčio 28 d. pridavė R. B..

2019 m. spalio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 52-55) užfiksuota, kad iš UAB „Lombankas“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo paimtas auksinis pakabukas, kurį į lombardą 2019 m. rugsėjo 21 d. pridavė R. B..

Iš 2019 m. spalio 21 d. kratos protokolo (t. 2, b. l. 22-25) matyti, kad atlikus kratą buto patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta sidabrinės spalvos grandinėlė su apvaliu pakabuku ir keturi sidabrinės spalvos žiedai.

2019 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 26-34) užfiksuota 2019 m. spalio 21 d. kratos metu paimtų daiktų, 2019 m. spalio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų daiktų ir 2019 m. spalio 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų daiktų apžiūra: 1) balto metalo grandinėlės 30 cm ilgio, ant kurios užsegimo žiedelio įspausta „925“, su balto metalo apskritu pakabučiu, ant kurio įspausta „925“; 2) balto metalo žiedo su balta akute, ant kurio įspausta „925“; 3) balto metalo žiedo su balta akute, ant kurio įspausta „925“; 4) balto metalo žiedo su dvejomis baltomis akutėmis, ant kurio įspausta „925“; 5) balto metalo žiedo su pavaizduotu delfinu, žiedas su 10 baltos spalvos akučių, ant jo įspausta „925“; 6) geltono metalo grandinėlės, 28 cm ilgio, ant kurios užsegimo žiedelio įspausta „585“; 7) geltono metalo moteriško vestuvinio žiedo, kurio viduje užrašas „L.“ ir „2005 09 24“, įspausta „585“; 8) geltono metalo vyriško vestuvinio žiedo, kurio viduje užrašas „J.“ ir „2005 09 24“ bei įspausta „585“; 9) geltono metalo moteriško žiedo su 1,5 cm ilgio raudona akimi, kuriame įspausta „585“; 10) 2 vnt. geltono metalo auskarų su baltomis akutėmis, kuriuose įspausta „585“; 11) 2 vnt. geltono metalo auskarų su geltonos spalvos burbuliukais, kuriuose įspausta „585“; 12) 2 vnt. geltono metalo pailgų 2 cm ilgio auskarų, su baltos spalvos akutėmis, kuriuose įspausta „585“; 13) geltono metalo pakabuko su baltomis akutėmis, kuriame įspausta „585“.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 58-61) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų geltono metalo žiedų atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 2, pagal jo dydį, spalvą, formą ir akutę.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 62-65) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų geltono metalo pakabukų atpažino pakabuką, pažymėtą Nr. 1, pagal jo formą, dydį, spalvą ir akutes.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 66-69) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų geltono metalo auskarų atpažino auskarus, pažymėtus Nr. 3, pagal jų formą, geltonus-auksinius burbuliukus ir užsegimą.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 70-73) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų geltono metalo auskarų atpažino auskarus, pažymėtus Nr. 2, pagal jų formą, akutes ir užsegimo būdą, auskarų linkį.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 74-77) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų geltono metalo auskarų atpažino auskarus, pažymėtus Nr. 1, pagal jų pailgą formą, ilgį, akutes, išskirtinę spalvą, auskarų užsegimą.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 78-81) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų balto metalo grandinėlių su pakabukais atpažino grandinėlę ir pakabuką, pažymėtus Nr. 2, iš jų pynimo ir ilgio. Pakabuką atpažino iš dydžio ir formos.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 82-85) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų balto metalo žiedų atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 1, iš jo dydžio, formos ir akučių.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 86-89) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų balto metalo žiedų atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 2, iš formos, iš akutės spalvos bei dydžio ir iš paties žiedo dydžio.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 90-93) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų balto metalo žiedų atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 3, iš jo dydžio, dviejų mažų akučių ir formos.

2019 m. lapkričio 8 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 94-97) užfiksuota, kad J. M. iš jai pateiktų trijų porų balto metalo žiedų atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 3, kadangi žiedas yra delfino formos, taip pat iš jo dydžio.

2019 m. rugpjūčio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 102-106) užfiksuota, kad pateikti vaizdo įrašai iš prekybos centro „Molas“ vaizdo stebėjimo kamerų.

2019 m. rugpjūčio 29 d. objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 107-114) užfiksuota vaizdo įrašų peržiūra. Pirmasis vaizdo įrašas „ACC Export – 2019-08-20 14.20.33“ – vaizdo įraše matyti prekybos centro „Molas“ Kaune, K. Baršausko g. 66A, patalpos (praėjimas, koridorius tarp parduotuvių, prie parduotuvės „Avitela“). Užfiksuota moteris, apie 150-170 cm ūgio, ant peties šviesi rankinė, su šviesios spalvos batais, sijonas juodos spalvos žemiau kelių, mėlynos spalvos palaidine, sukišta į sijoną, plaukai šviesūs, ilgi, surišti gale plaukų gumele, plaukų šaknys tamsios. Moteris yra tamsaus gymio, apie 30-50 metų. Peržiūrint antrą vaizdo įrašą „Slkagbaumai_IP camera1_Slagbaumai20190819...“ matyti įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, matyti šlagbaumai ir atvažiuojantys automobiliai. Įraše matyti, kaip minėta moteris šnekučiuojasi prie perėjos su kita moterimi, kuri apsirengusi šviesia palaidine, pilkas sijonas žemiau kelių, tamsūs bateliai, moteris yra tamsių plaukų iki pečių, šviesios odos, apie 160-170 cm ūgio, nešasi rankose rankinuką. Abi moterys pereina per perėją, toliau eina link K. Baršausko g. ir taip dingsta iš apsaugos vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauko.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Ji sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino ir nurodė, jog imdama pinigus, auksinius ir sidabrinius papuošalus iš nukentėjusiosios J. M., žinojo, kad jų nukentėjusiajai negrąžins taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios parodymais, jog kaltinamoji ją įtikino perduoti pinigus ir papuošalus žadėdama nuo jų „nuimti“ prakeiksmą. Ir būtent suklaidinta tokios kaltinamosios apgaulės ji perdavė kaltinamajai pinigus ir papuošalus.

BK 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamosios R. B. parodymus, nukentėjusiosios parodymus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi ji iš nukentėjusiosios apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL ir neviršija 250 MGL.

Dėl bausmės

Asmuo, padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. B. veikdama tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jos nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji anksčiau neteista, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebausta. Tačiau vertinant kaltinamosios asmenybę paminėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu jau buvo nutrauktas R. B. atžvilgiu BK 182 straipsnio 1 dalies pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas jai susitaikius su nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 65-66). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose R. B. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1135-725/2020, kurioje ji taip pat yra kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 74), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (t. 2, b. l. 76). Nuo 2019 m. balandžio 1 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 71).

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajai klausimą teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme susitaikė su nukentėjusiąją ir susitarė dėl nusikalstama veika padaryto žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 114). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju R. B. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kadangi BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji geranoriškai atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės žalos dar iki teisiamojo posėdžio.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas negali kaltinamajai skirti viešųjų darbų (teismo vertinimu, veika nebuvo atsitiktinė – kaltinamoji linkusi kartoti tokio pobūdžio veikas) ar baudos (kaltinamoji registruota Užimtumo tarnyboje, jos finansinė padėtis nėra gera, be to, ji dar turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą), t. y. sankcijoje numatytų švelniausių rūšių bausmių. Tačiau teismas taip pat nemano, kad kaltinamajai turėtų būti skirtos griežčiausios su laisvės atėmimu susijusios bausmės, t. y. areštas arba laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus tai, kad kaltinamoji pripažįsta savo pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, tačiau jos iki šiol dar nėra atlyginusi, bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, tačiau ne minimumas.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, tikslinga kaltinamajai nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Kaltinamajai taip pat nustatytinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų per teismo nustatytą 4 (keturių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų. Šis įpareigojimas neabejotinai turės teigiamos įtakos užtikrinant, kad kaltinamosios elgesys ateityje atitiktų visuomenės normas ir teisės aktų reikalavimus.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji J. M. pareiškė byloje 1035 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 39). Nukentėjusioji ir kaltinamoji turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė taikiai ir pateikė teismui tvirtinti 2020 m. vasario 13 d. susitarimą dėl susitaikymo ir dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (toliau ir – susitarimas). Susitarimu kaltinamoji įsipareigojo nukentėjusiajai J. M. be jau išmokėto turtinės žalos atlyginimo papildomai atlyginti nukentėjusiajai 680 eurų turtinės žalos, kas mėnesį mokėdama po 60 eurų. Teismas sprendžia, kad pateiktas susitarimas, vertintinas kaip šalių sudaryta taikos sutartis, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas jį tvirtinti, o bylą dalyje dėl civilinio ieškinio reikalavimo nutraukti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Kiti klausimai

2019 m. spalio 23 d. nutarimu kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis vokas su viena kompaktine plokštele, kurioje yra įvykio vietos vaizdo įrašas iš prekybos centro „Molas“, (t. 1, b. l. 106) ir vokas su viena kompaktine plokštele, kurioje yra telefono numerio abonento išklotinės, (t. 1, b. l. 133) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąją būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 (keturių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų.

Kaltinamajai R. B. išaiškinti, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Patvirtinti civilinės ieškovės J. M. ir kaltinamosios R. B. 2020 m. vasario 13 d. sudarytą susitarimą, t. y. taikos sutartį, sudarytą dėl civiliniu ieškiniu keliamo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kuriuo šalys susitarė, kad kaltinamoji be iki susitarimo sudarymo atlygintos turinės žalos papildomai sumoka nukentėjusiajai J. M. 680 eurų turtinės žalos atlyginimo, kas mėnesį mokėdama nukentėjusiajai po 60 eurų. Bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamojoje byloje esančius vokus su kompaktinėmis plokštelėmis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai ir nukentėjusiajai, kad jos turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė