Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-19 · Administracinė byla Nr. eI-770-243/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
eI-770-243/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00235-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
J. M. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Vilniaus Pergalė“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-770-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00235-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 18.10; 18.12; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjai J. M. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus Pergalė“ dėl 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1255-(14.12.45)-20 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. M. B. patikslintu skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1255-(14.12.45.)-20, atkurti praleistą terminą paduoti prašymą dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iš kompensavimo vertybiniais popieriais į kompensavimą žeme arba mišku, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti pasinaudoti teise pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1724 jai atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko K. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę - 20,0 ha, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 55-1965 atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį - 16,0 ha, kompensuojant pinigais. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 462 ,,Dėl Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 sprendimo Nr. 1724 ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 55-1965 įrašų pakeitimo“ pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas iš kompensavimo pinigais į kompensavimą valstybei priklausančiomis valstybinių įmonių akcijomis. Nurodo, jog 1996 m. birželio 28 d. sutartimis Nr. 249 ir Nr. 250 įsigijo AB ,,Vilniaus Pergalė” priklausančių akcijų.

Pareiškėja argumentuoja, jog 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turėjo pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. Nurodo, jog siekdama pasinaudoti šia galimybe Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. birželio 12 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 462, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemą kompensuojant valstybei priklausančiomis valstybinių įmonių akcijomis, pakeitimo į sprendimą kompensuoti žeme arba mišku. Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1255-(14.12.45.)-20 prašymo netenkino. Pareiškėja argumentuoja, jog nepagrįsti Tarnybos motyvai, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra įgyvendinti ir nebegali būti pakeisti. Pripažįsta, kad yra praleidusi Įstatyme numatytą terminą paduoti prašymui dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Pareiškėjos teigimu, Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas - iki 2013 m. liepos 1 d., buvo trumpas ir nesudarė visų galimybių piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai laiko realizuoti savo teisę pateikti prašymą pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, laikotarpiu, kai buvo galima teikti prašymą, nuo 2012 birželio 11 d. iki 2013 birželio pabaigos ji turėjo rūpintis savo anyta, kuri sunkiai sirgo, todėl neturėjo galimybės tinkamai ir laiku pasirūpinti prašymo pateikimu, be to, nebuvo informuota apie Įstatymo pakeitimus, Tarnyba jai nesiuntė informacijos, pranešimų nebuvo ir visuomenės informavimo priemonėse.

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintą skundą prašo tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjai Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1724 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko K. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę - 20,0 ha, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 55-1965 atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį - 16,0 ha, kompensuojant pinigais. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 462 pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas iš kompensavimo pinigais į kompensavimą valstybei priklausančiomis valstybinių įmonių akcijomis. Nurodo, jog 1996 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Valstybei priklausančių akcijų perleidimo nuosavybėn sutartimi Nr. 249 pareiškėjai perleido AB „Vilniaus pergalė“ 960 akcijų vienetų (bendra kompensacijos už turėtą nekilnojamąjį turtą suma - 28 800,00 Lt). Nurodo, jog 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo panaikinta nuostata, numatanti galimybę už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius piliečiui atlyginti vertybiniais popieriais. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Teigia, jog pareiškėja įgyvendino Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1724 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei J. M. B.“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 55-1965 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei J. M. B.“ sudarydama 1996 m. birželio 28 d. Valstybei priklausančių akcijų perleidimo nuosavybėn sutartį, kurias vėliau pardavė, todėl jai negali būti taikomos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, atstovė prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus pergalė“ atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja nėra AB „Vilniaus pergalė“ akcininkė, turėtas 2027 akcijas, pačios pareiškėjos pateiktais duomenimis, ji 1996 m. liepos 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė A. M. Tikslesni 1994 – 2001 metų duomenys nėra išlikę, teisės aktų nustatyta tvarka to laikotarpio dokumentai sunaikinti 2012 m. spalio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1255-(14.12.45.)-20 teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1255-(14.12.45.)-20 nepatenkintas pareiškėjos 2014 m. birželio 2 d. prašymas leisti pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog piliečiams, kuriems nebuvo atlyginta vertybiniais popieriais už išlikusį nekilnojamąjį turtą, 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusiu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu buvo leista pakeisti valią dėl būdo pateikiant prašymus iki 2013 m. liepos 1 d. arba priimtus sprendimus pakeisti administracine tvarka. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjai ši nuostata netaikytina, nes priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises yra įgyvendinti kompensuojant pareiškėjai AB „Vilniaus Pergalė“ akcijomis.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjai Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1724 atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio žemės savininko K. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės dalį - 20,0 ha, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 55-1965 atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančios buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalį - 16,0 ha, kompensuojant pinigais. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 462 ,,Dėl Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. gruodžio 22 sprendimo Nr. 1724 ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 55-1965 įrašų pakeitimo“ pareiškėjos prašymu pakeistas nuosavybės teisių atkūrimo būdas iš kompensavimo pinigais į kompensavimą valstybei priklausančiomis valstybinių įmonių akcijomis. Iš liudytojo S. B., pareiškėjos sutuoktinio ir įgalioto atstovo, atstovavusio pareiškėją nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, parodymų matyti, jog pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo 1995 – 1996 metais pakeista dėl to, jog tuo metu valstybinių įmonių akcijas buvo galima greitai parduoti, o kompensavimas pinigais būtų pilnai įvykęs per dešimt metų valstybei išmokant kompensaciją, t. y. siekta kuo greičiau gauti pinigus už atkurtas nuosavybės teises. Pareiškėja pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į tuo metu buvusį jai palankesnį būdą. Iš bylos duomenų matyti, jog 1996 m. birželio 28 d. Valstybei priklausančių akcijų perleidimo nuosavybėn sutartimi Nr. 249 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pareiškėjai perleido AB „Vilniaus Pergalė“ 960 akcijų vienetų, kompensacijai nustatyta akcijos vertė sudarė 30 Lt, o bendra kompensacijos už turėtą nekilnojamąjį turtą suma sudarė 28 800,00 Lt. Tos pačios dienos sutartimi Nr. 250 pareiškėjai perleista dar 1067 AB „Vilniaus Pergalė“ akcijų vienetų, bendra kompensacijos už turėtą nekilnojamąjį turtą suma sudarė 32 010,00 Lt. Pareiškėja 1996 m. liepos 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi turėtas AB „Vilniaus Pergalė“ akcijas pardavė už 14 189,00 Lt. Nors šioje sutartyje nenurodytas parduodamų akcijų kiekis, iš liudytojo S. B. parodymų matyti, jog buvo parduotos visos turėtos akcijos (2027 vnt.). Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėja ir liudytojas patvirtino, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nuosavybės teisių atkūrimas įvyko pilnai, nuosavybės teisės atkurtos į visą pareiškėjai tenkančią buvusių savininkų turėtos žemės dalį. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji siekia pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes šiuo metu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) kitu būdu (perduodant mišką arba lygiavertį žemės sklypą) pareiškėjai tai būtų finansiškai labiau naudinga nei atkūrus nuosavybės teises kompensuojant vertybiniais popieriais. Iš liudytojo S. B. parodymų matyti, jog pradinio prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo metu pareiškėja sąmoningai nesirinko natūrinio nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes buvusių savininkų turėta žemė, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, yra Klaipėdos rajone, o jis ir pareiškėja gyvena už 300 km, Trakų rajone, taip pat neketino užsiimti ūkininkavimu. Atkurti nuosavybės teises į žemę lygiaverčiu sklypu arčiau jų gyvenamosios vietos tuo metu nebuvo paranku dėl tose vietovėse (Vilniaus krašte) buvusios rėžinės sistemos, sklypai nebuvo suformuoti, nebuvo parengti žemėtvarkiniai projektai, o patiems rengti tokį projektą buvo brangu, be to, neturėjo garantijos, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę natūra ją galės greitai parduoti. Iš liudytojo parodymų matyti, jog šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir Trakų rajone yra galimybė atkurti nuosavybes teises į žemę mišku, taip pat Trakų rajone yra laisvos valstybinės žemės su naudingųjų gamtos išteklių plotais, todėl turėdamas tokį žemės sklypą, galėtų leisti Trakų rajone esančiai gamyklai jį eksploatuoti ir kasti naudingąsias iškasenas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, tame tarpe, nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi ir šiuo metu galiojanti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja būtent ir siekia pasinaudoti šia galimybe, argumentuodama, jog tokią teisę turi, tik yra praleidusi terminą šiai teisei įgyvendinti. Pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai tinkamai ir pilna apimtimi yra atkurtos nuosavybės teisės, o sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra visiškai įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši aplinkybė ir yra esminė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu. Šioje teisės normoje įtvirtinta valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo galimybė tuo atveju, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nepriimtas arba priimtas, bet dar neįvykdytas. Intervencija į pilnai įvykdytą ir realizuotą sprendimą tokiu būdu, kokio siekia pareiškėja, reikštų nuosavybės teisių atkūrimą antrą kartą. Pareiškėja įgyvendino sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo – įsigijo AB „Vilniaus Pergalė“ akcijas, kurias vėliau pardavė. Keldama ginčą teisme siekia grįžti į vieną iš pradinių nuosavybės teisių atkūrimo etapų – pareikšti (pakeisti) valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Teismo vertinimu, pareiškėja netinkamai interpretuoja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas nepagrįstai išplėsdama jų taikymą, tačiau nagrinėjamu atveju ji nepatenka į šios normos taikymo sritį. Aplinkybė, kad praėjus daugiau nei 20 metų nuo sprendimų atkurti nuosavybės teises įgyvendinimo, šiuo metu galimai didesnę finansinę naudą pareiškėja turėtų atkūrus nuosavybės teises kitu nei jos pasirinktas būdas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Taip pat neturi teisinės reikšmės pareiškėjos teiginiai, jog ji sutiktų Nacionalinei žemės tarnybai grąžinti už parduotas akcijas gautus pinigus. Pareiškėjos siekimas skunde nurodyto nuosavybės atkūrimo būdo, kai nuosavybės teisės jai visiškai atkurtos jos pasirinktu būdu, nebūtų suderinamas nei su teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimais, nei su teisinės valstybės, teisinių santykių stabilumo principais. Nors pareiškėja tiesiogiai nekelia ginčo, kad jai kompensuota per maža suma, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai. Iš esmės toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pozicija. EŽTT 2003 m. kovo 4 d. sprendime Jantner prieš Slovakiją konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis neapriboja susitarančiųjų šalių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastą ir pasirinkti sąlygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restituciją nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų (žr. EŽTT 2010 m. spalio 12 d. sprendimą M. A. ir kt. prieš Rumuniją). EŽTT 2005 m. kovo 2 d. nutarime dėl priimtinumo Maltzan ir kt. prieš Vokietiją, kurioje pareiškėjai už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę siekė gauti gerokai didesnę kompensaciją, atitinkančią tikrąją šios žemės vertę, konstatavo, kad nei įstatymais, kuriais buvo nustatyti kompensacijos dydžiai, nei Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimais, kuriuose buvo tiriama žemės reformos įstatymų atitiktis Pagrindiniam įstatymui, nebuvo pažeista pareiškėjų teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Šiame nutarime EŽTT taip pat pažymėjo, kad, jeigu valstybė apsisprendžia pašalinti tam tikrų aktų, kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė įgyvendindama tokią politiką turi plačią veiksmų laisvę. EŽTT 2007 m. gegužės 15 d. nutarime dėl priimtinumo Leuschner prieš Vokietiją pažymėjo, kad pareiškėjas, kuris ginčijo kompensacijos už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę dydį, neturėjo teisėto lūkesčio gauti didesnę kompensacijos sumą nei nustatyta įstatyme, todėl jis negali remtis Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu. Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje negarantuojama teisė į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą (žr. EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimą Broniowski prieš Lenkiją). EŽTT taip pat pažymi, jog pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą Sivova ir Koleva prieš Bulgariją). Kaip matyti iš pateiktų išaiškinimų, pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – taip pat nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų; Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėja neturi teisės pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl plačiau neanalizuotinos jos nurodytos termino praleidimo priežastys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 1255-(14.12.45.)-20 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinti patikslintame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tų pačių motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo atkurti praleistą terminą paduoti prašymą dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iš kompensavimo vertybiniais popieriais į kompensavimą žeme arba mišku taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos leisti pareiškėjai pasinaudoti teise pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos J. M. B. patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1255-(14.12.45)-20 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė