Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus vedėjo R. Š. prašymą dėl saugomų piniginių lėšų baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 tolimesnio statuso.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 A. T., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis ir R. O., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis buvo pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Abiem nuteistiesiems buvo taikytas Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XI-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu ketvirtadaliu – bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2002 m. rugsėjo 8 d. iki 2002 m. gruodžio 13 d. Nuosprendyje nurodyta, jog daiktinius įrodymus – 100 (vieną šimtą) Lenkijos zlotų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam A. T..

2. 2024 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo R. Š. prašymas dėl saugomų piniginių lėšų baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 tolimesnio statuso. Prašyme nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 jau seniai yra įsiteisėjęs, tačiau daiktinių įrodymų grąžinimo nuteistajam klausimas iki šiol nėra išspręstas. Institucija toliau tebesaugo 100 zlotų, kurie po nuosprendžio įsiteisėjimo turėjo būti grąžinti A. T.. Pažymėjo, jog duomenų bazėse patikrinusi informaciją apie A. T. nustatyta, kad šis asmuo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravęs iki 2008 m. spalio 30 d. Apie jo dabartinę buvimo ar deklaruotą gyvenamąją vietą duomenų nėra. Taip pat asmuo neturi leidimo ar kito dokumento, suteikiančio užsienio piliečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu, Institucija neturi galimybės informuoti A. T. dėl atvykimo atsiimti jam grąžintinų lėšų. Atkreipė dėmesį, jog nesant duomenų, kodėl asmuo neatvyksta atsiimti jam priklausančių piniginių lėšų, įvertinus tai, kad turtas saugomas daugiau kaip 20 metų, o ilgesnis minėto turto saugojimas netikslingas, todėl prašo išspręsti klausimą dėl iš A. T. paimtų pinigų tolesnio saugojimo statuso.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

4. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

5. BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, to paties straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, jog kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę.

6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 nuspręsta daiktinius įrodymus – 100 (vieną šimtą) Lenkijos zlotų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam A. T.. Tačiau po nuosprendžio įsiteisėjimo, A. T. dėl jam priklausančių daiktų grąžinimo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nesikreipė ir su minėtos įstaigos darbuotojais jokiu kitu būdu nesusisiekė. Teikime nurodyti duomenys patvirtina, jog A. T. yra užsienio šalies pilietis, Lietuvoje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs iki 2008 m. spalio 30 d., o šiuo metu jo buvimo vieta nėra žinoma. Taip pat nežinomi jokie kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima susisiekti su šiuo užsieniečiu. Įvertinus, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo jau daugiau kaip 20 metų, pripažintina, kad A. T. turėjo pakankamai laiko atsiimti jam priklausančias pinigines lėšas, tačiau to nepadarė, minėtas asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dabartinė jo buvimo vieta nėra žinoma, todėl teismas laiko, kad A. T. jam priklausančių daiktų atsiimti nepageidauja.

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priimamas sprendimas pinigus – 100 (vieną šimtą) Lenkijos zlotų, perduoti valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus vedėjo R. Š. teikimą tenkinti.

Daiktinius įrodymus – pinigus – 100 (vieną šimtą) Lenkijos zlotų, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, perduoti valstybės nuosavybei.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.