Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., J. V. ieškinį atsakovui M. M. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus m. Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

VTAT atstovė ieškinį iš dalies palaikė. Nurodė, kad vaiko dažnas bendravimas su ieškovais susiklosčius esamoms aplinkybėms vaikui būtų didelis krūvis. Ieškovai galėtų bendrauti su vaiku kas antrą savaitę kol vaikas prie jų pripras. Mano, kad reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad susitikimai turėtų vykti vaikui įprastoje aplinkoje kartu su vaiko tėvu. Atsiradus vaiko ir ieškovų ryšiui galima būtų bendrauti be tėvo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Atsakovas trukdo bendrauti seneliams ir motinai su vaiku, nuteikinėja jį prieš artimuosius, vaikui daro psichologinį spaudimą.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai (apeliantai) siekia bendrauti su vaiku neatsižvelgami į vaiko sveikatą, dienos režimą, VTAT rekomendacijas. Apeliantų tvirtinimu, paties teismo išvados dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos neatitinka VTAT rekomendacijų, kuriomis buvo siūlytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis ir kuriam pritarė ieškovai.

3. Teismas iškraipė bylos aplinkybių vertinimą, nurodydamas, kad ieškovai siekia, kad jų gyvenamojoje vietoje vaikas bendrautų ne su jais, o su motina.

4. Teismo nustatyta bendravimo tvarka eliminuoja galimybę sukurti ieškovams su anūku glaudžius ryšius, kenkia vaiko vystymuisi.

1. Vaiko motina yra praradusi psichologinį – emocinį ryšį su vaiku, o seneliai jo net neužmezgę, dėl ko teismas pagrįstai nustatė bandravimo su vaikaičiu vietą jo gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant tėvui ar kitam jam artimam asmeniui.

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-419-726/2010 paskirtas kompleksinis psichiatrinis – psichologinis vaiko ir šeimos įvertinimas. Jo išvados dar negautos. Todėl bet koks Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo pakeitimas galėtų pakenkti vaikui, jo emocinei būsenai.

3. Nustačius ieškovų prašomą bendravimo tvarką, atsakovui (kaip tėvui) nepagrįstai sutrumpėja bendravimo trukmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje vyksta ginčas dėl apeliantų, kaip artimų giminaičių (senelių), bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t.y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Byloje nustatyta, kad ieškovai (apeliantai) yra seneliai iš vaikaičio motinos pusės. Vaiko tėvų santuoka nutraukta 2008-12-05 teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu. Iki šiol tarp vaiko tėvų vyksta teisminiai ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas, civ. byla Nr.2-72-726/2011). Minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė laikinąją motinos ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią motinai buvo nustatytas bendravimas su vaiku tik vaikui įprastoje aplinkoje, jo gyvenamoje vietoje arba šalia jos, dalyvaujant vaiko tėvui arba stebint kitam, vaikui artimam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą dėl senelių bendravimo su vaikaičiu atsižvelgė į aplinkybę, kad vaiko motina gyvena kartu su tėvais (apeliantais šioje byloje), todėl senelių su vaikaičiu bendravimo tvarkos nustatymas jų aplinkoje prieštarautų Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-72-726/2011 nustatytai motinos ir vaiko bendravimo tvarkai. Be to, teismas atsižvelgė į Karoliniškių šeimos klinikos vaikų psichiatrės pateiktas rekomendacijas ir padarė išvadą, kad seneliai su vaiku mažai pažįstami, todėl vaiko paėmimas iš jam įprastos aplinkos į svetimą aplinką su mažai pažįstamais žmonėmis neigiamai veiktų mažamečio vaiko psichologinę būseną.

Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie pagrindžia iš esmės po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme pasikeitusias faktines aplinkybes. Teismui pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-72-726/2011 patvirtina, kad teismas pakeitė vaiko bendravimo su motina tvarką. Motinai nustatytas bendravimas su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos ieškovės pasirinktoje vietoje; kas antrą šeštadienį ir sekmadienį praleisti kartu laiką nuo šeštadienio 10.00 (motinos) valandos iki sekmadienio 20.00 valandos; poriniais metais metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, Joninių, Vėlinių, Žolinių švenčių metu) turi teisę bendrauti su sūnumi nepertraukiamai savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaikui priimtinoje aplinkoje; Motinos dieną praleisti kartu su motina; sūnaus gimtadienį kiekvienas iš tėvų kartu su vaiku gali praleisti pakaitomis kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar tėvų numatytoje kitoje vietovėje; kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi, išsivežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Apeliantai nurodė bei pateikė įrodymus (fotonuotraukas), jog minėto sprendimo pagrindu nuo 2011 metų spalio mėnesio vaiko motina bei seneliai bendrauja su vaiku savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. apeliantų ir jų dukros namuose. Apeliantai tvirtina, kad vaikas labai pasiilgęs motinos šilumos. Darbo dienomis jie faktiškai bendrauti gali tik 1,5 valandos, todėl seneliai nenori trukdyti vaiko su motina bendravimui ir siekia papildomai turėti vieną vakarą savaitėje bendrauti su vaikaičiu, t.y. kiekvieną penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.30 val. Posėdžio metu apeliantai taip pat nurodė, jog vaiko motinai apsigyvenus ne su tėvais, seneliams būtų apsunkintas bendravimas su vaikaičiu. Teigia, kad tarp senelių ir vaikaičio jau susiklostę glaudūs emociniai santykiai, todėl pereinamasis laikotarpis nustatant bendravimą su vaikaičiu nebereikalingas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp vaiko tėvų, vaiko tėvo ir ieškovų yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Tai nulėmė, jog vaikui ilgą laiką nebuvo sudarytos sąlygos ne tik bendrauti, bet ir pažinti senelius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Kolegija sutinka, jog vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliais, nes tai atitinka vaiko interesus, svarbu vaiko raidai. Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šie susitikimai vaikui sukelia teigiamas emocijas. Tačiau atsakovas pagrįstai nurodo, kad, visiškai patenkinus ieškovų ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad vaikas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bei kas antrą savaitgalį su motina bendrauja jos gyvenamojoje vietoje, atsakovo dalyvavimas vaiko auklėjime iš esmės sutrumpėtų, nes atsakovas vaiką turėtų pristatyti ieškovams arba motinai kiekvieną savaitę tris vakarus darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka atitinka ir senelių interesus, nes jie turi galimybę bendrauti su vaikaičiu jų namuose motinos susitikimų metu, apeliantų prašymas dėl bendravimo tvarkos su vaikaičiu nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad seneliai su vaikaičiu bendrauja kas antrą penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val.

Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog nustatant senelių su vaikaičiu bendravimo tvarką neturėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovų bendravimo su vaikaičiu tvarkos atsižvelgtina į vaiko amžių - jis yra tik ketverių metukų. Be to, iš teismui pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad konfliktinė situacija tarp vaikui artimų žmonių turėjo įtakos vaiko vystymuisi ir psichologinei jo būsenai. Buvo pastebėtas padidėjęs vaiko nerimas, pyktis, agresija, nuotaikų kaita, impulsyvumas (b.l. 160). Nors tiesioginis vaiko bendravimas su seneliais ir nekelia jam įtampos, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog vaikas su seneliais bendrauja dar tik keturis mėnesius, teismas pripažįsta esant būtinybę šiam bendravimui nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nes taip vaikas jaustųsi saugesnis. Vaiko su seneliais susitikimuose turėtų dalyvauti vaikui artimas asmuo. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, vaiko interesus labiau atitiktų motinos dalyvavimas, nes tėvo ir senelių santykiai yra konfliktiški ir tai neigiamai veiktų vaiko emocinę būklę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovai už ieškinį sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt už advokato pagalbą. Atsakovas sumokėjo 2000 Lt už advokato pagalbą.

Ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 135 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt už advokato pagalbą (konsultacijas, už apeliacinio skundo surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme).

Ieškinys patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporciją (50 proc. ir 50 proc.), pagal jas atitinkamai paskirstytinos šalims bei valstybei žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos. Atsakovui iš ieškovų priteistina 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą, o iš ieškovams iš atsakovo priteistina 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovų ir atsakovo priteisiama po 31,07 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b.l. 25, 139, CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovai A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su vaikaičiu D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą penktadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. ieškovų pasirinktoje vietoje. Apie numatomą konkretų bendravimo laiką būtina pranešti vaiko tėvui M. M. apsilankymo išvakarėse. Ieškovų bendravimui su vaikaičiu nustatyti pusės metų pereinamąjį laikotarpį nuo nutarties priėmimo dienos, per kurį susitikimai su vaikaičiu vyktų dalyvaujant vaiko D. M. motinai B. M. Praėjus šešių mėnesių pereinamajam laikotarpiui ieškovai turi teisė bendrauti su vaikaičiu vieni, nedalyvaujant vaiko motinai.

Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1133 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.