Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1464-345/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2A-1464-345/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-03046-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Atsakovas
T. T.
Ieškovas
K. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1464-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03046-2010-3
Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos:42.; 63.; 121.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovei T. T., ieškovės atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovei T. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. A. prašė iš atsakovės T. T. 6 000 Lt paskolos, 5 450 Lt metinių palūkanų, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė nuo 2001 m. kovo 8 d. iki 2002 m. sausio 11 d. atsakovei paskolino 6000 Lt. Skola negrąžinta iki šiol.

Atsiliepimas

Atsakovė T. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skolos raštelio surašymo metu dirbo pardavėja ieškovės personalinei įmonei priklausiusioje parduotuvėje. 2001 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė parduotuvėje, atlikusi prekių reviziją, pareiškė, kad parduotuvėje neva dėl atsakovės kaltės trūksta prekių už 6 000 Lt. Ieškovė panaudodama psichinę prievartą liepė atsakovei surašyti paskolos raštelį, sutinkamai su kuriuo atsakovė neva pasiskolino iš ieškovės 6 000 Lt ir kad įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2002 m. sausio 11 d. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktos dvi skolos raštelio kopijos, kuriose nurodytos skirtingos paskolos grąžinimo datos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės T. T. ieškovei K. A. 6 000 Lt paskolos, 2 450 Lt palūkanų, procesines palūkanas, 254 Lt žyminio mokesčio, 950 Lt procesinių dokumentų paruošimo bei advokato atstovavimo išlaidų.

Teismas konstatavo, kad paskolos sutarties buvimas pas ieškovę K. A. yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis buvo sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas - atsakovė gavo, t.y. pakvitavimo buvimo pas ieškovę faktas patvirtina, kad prievolė pagal paskolos sutartį įvykdyta nebuvo.

Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl paskolos grąžinimo termino, nes ginčo paskolos raštelyje nurodytas gražinimo terminas - 2001 m. sausio 11 d., nors paskolos raštelis pasirašytas vėliau 2001 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovė K. A. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 6 000 Lt paskolos grąžinimo terminas yra 2002 m. sausio 11 d., t.y. suklysta dėl metų, nors procesiniame dokumente - ieškinyje nurodė kitą paskolos grąžinimo terminą, t.y. 2001 m. lapkričio 1 d. Atsakovė T. T. nurodė paskolos grąžinimo datą – 2001 m. lapkričio 1 d., t.y. nurodė, kad ji rašydama paskolos raštelį suklydo ir turėjo parašyti 2001 m. lapkričio 1 d., o ne 2001 m. sausio 11 d. Teismas konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės pašalinti prieštaravimų tarp ieškovės bei atsakovės nurodytų paskolos grąžinimo terminų datos, todėl laikė, kad atsakovei palankesnis paskolos grąžinimo terminas yra 2002 m. sausio 11 d. Teismas nustatydamas vėlesnį paskolos grąžinimo terminą - 2002 m. sausio 11 d., pažymėjo, kad šio termino vėlesnis nustatymas neįtakoja nei paskolos nei palūkanų dydžio, nurodytų ieškinio reikalavimuose.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.875 str. 1 d. atsakovė neįrodė, kad ji pinigų negavo, nes pagal CK 6.875 str. 2 d. nuginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, o kitų įrodymų teismui atsakovė nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei priklausančioje parduotuvėje buvo daroma revizija bei nustatytas 6000 Lt prekių trūkumas, o tai nustačius atsakovė siekė pasirašytą paskolos raštelį susigrąžinti.

Teismas konstatavo, kad šalių sudarytas susitarimas dėl 10 procentų mėnesinių palūkanų iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.228 str.) ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Teismas pabrėžė, kad mažinant palūkanų dydį atsižvelgtina į tai, kad nors atsakovė prievolės neįvykdė, ieškovės paskaičiuotų palūkanų dydis beveik siekia paskolintą sumą – 5 450 Lt, t.y. pernelyg didelis, be to, ieškovė su ieškiniu į teismą nesikreipė virš aštuonerių metų, tuo padidindama palūkanų dydį, todėl remiantis teismų praktika bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nustatyta šalių 10 procentų mėnesinių palūkanų sutartyje palūkanų dydį sumažino CK 6.73 str. 2 d., 258 str. 3 d. tvarka iki įstatyminių 5 procentų metinių palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė T. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovė akcentavo, jog paskolos sutartis buvo sudaryta prieš jos valią ir pinigai pagal paskolos sutartį atsakovei nebuvo perduoti. Remiantis CK 6.875 str. 2 d. ginčijant paskolos sutartį, remtis liudytojų parodymais galima, jeigu paskolos sutartis buvo sudaryta realiai grasinant, kadangi paskolos raštelio surašymo dieną atsakovės atžvilgiu buvo panaudotas psichinis smurtas, grasinant atsakovei tuo, kad jos vaikai negrįš į namus iš mokyklos, jeigu atsakovė nepasirašys paskolos raštelio. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į A. T. parodymus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nenurodė, kad tarp jos ir atsakovės iki 2001 m. rugpjūčio 3 d. egzistavo darbo santykiai ir to, jog 2001 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei priklausančioje parduotuvėje buvo padaryta revizija, kurios metu buvo nustatytas prekių trūkumas už 6 000 Lt. Taip pat teismas ignoravo faktą, kad į bylą buvo pateikti skirtingi paskolos raštelių variantai: ieškovės pateiktas paskolos raštelio originalas ir atsakovei iki ieškinio pareiškimo paštu siųsta kopija su prierašais.

Atsiliepimas

Ieškovė K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad remiantis CPK 306 str. 1 d. 4 p. apeliantė nenurodė apeliacinio skundo dalyko. Pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas užfiksuotas, t.y. skolos dokumentas pilnai atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Taip pat pinigų perdavimo faktą bei paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtino liudytoja K. N., kuri be kitą ko pasirašė paskolos raštelyje, tvirtindama paskolos sutarties sudarymo faktą. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė pinigų negavimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.), apeliacijos proceso teisinį ir faktinį dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tarp bylos šalių 2001 m. kovo 8 d. raštelio pagrindu atsirado paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

Paskolos sutarties realinis pobūdis reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo; paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.); pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas akcentuoja tai, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Atkreiptinas proceso dalyvių dėmesys, jog apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes atitinka įstatymo reikalavimus. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

Byloje nustatyta, kad ieškiniu pareikštą reikalavimą ieškovė grindė 2001 m. rugpjūčio 3 d. surašytu rašteliu (b. l. 4-5). Raštelyje įrašyta, kad atsakovė ieškovė skolinasi iš ieškovės 6000 Lt ir įsipareigoja juos atiduoti iki 2001 m. sausio 11 d. Daugiau jokių kitų įrašų patvirtinančių pinigų perdavimo faktą be žodžio „skolinuosi“ raštelyje nėra nurodyta, tačiau išskirta, kad pinigų perdavimą liudija K. B. ir J. L.. Byloje atsakovė pateikė 2007 m. jai ieškovės paštu atsiųsto raštelio kopiją, kuri nuo pateiktos ieškovės skiriasi skolos grąžinimo data – 2002 m. sausio 11 d., papildomai padarytas palūkanų paskaičiavimo prierašas (b. l. 37-38). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika vien tik žodžio „skolinuosi“ vartojimas skolos raštelyje, nesant atskirai aptarto paskolos dalyko, šiuo atveju – pinigų, perdavimo paskolos gavėjui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neginčijamą paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012), tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju paskolos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto ginčo raštelio turinio aiškinimo. Sprendžiant, ar paskolos dalykas pagal ginčo raštelį atsakovei iš tiesų buvo perduotas, esminę reikšmę turi raštelio surašymo aplinkybės, tikroji šalių valia.

Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovė T. T. davė aiškius ir neprieštaringus paaiškinimus, jog 2001 m. rugpjūčio 3 d. skolos raštelį surašė ieškovei darant spaudimą, grasinant, kadangi ieškovės personalinei įmonei priklausančioje parduotuvėje, kurioje pardavėja dirbo atsakovė, atlikus reviziją buvo nustatytas prekių trūkumas už 6000 Lt, tačiau pinigų atsakovė iš ieškovės negavo (b. l. 34, 96, 110-111, 128, 146-147). Faktą, jog atsakovė ieškovės įmonėje praktiškai nuo 2001 m. rugpjūčio 3 d. iki savo atleidimo (2002 m. vasario 4 d.) nedirbo (dėl ligų, neapmokamų ir kasmetinių atostogų) patvirtina pateiktos atsakovės prašymų, adresuotų ieškovei, kopijos (b. l. 82-84), Sodros duomenys (b. l. 85), nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 56-60), pranešimas apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą) (b. l. 61). Iš 2010 m. spalio 11 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pinigų perdavimo faktą paliudijo K. N. (B.). (b. l. 98), o atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės grasinimų, jų tarpusavio konfliktiškų santykių patvirtino L. V. ir A. T. (b. l. 99-100). Byloje taip pat nustatyta, kad skiriasi šalių parodymai dėl sutarto skolos grąžinimo termino. Ieškovė pareikštame ieškinyje paskolos grąžinimo terminą nurodė – 2001 m. lapkričio 1 d. (b. l. 19-20), patikslintame ieškinyje skolos sumokėjimo terminą pakeitė į 2002 m. sausio 11 d. (b. l. 64-65), tokią pat datą nurodė ir apklausiama teismo posėdyje (b. l. 95). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad skola turėjo būti grąžinta iki 2001 m. lapkričio 1 d. (b. l. 96).

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nevisapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2001 m. rugpjūčio 3 d. raštelio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, t.y. sprendė, jog ieškovė pagrindė paskolos dalyko perdavimą atsakovei. Toks procesinis pažeidimas suponuoja, kad atsakovės skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proceso įstatymo tokio pobūdžio aktui keliamų reikalavimų (CPK 263 str.), todėl turi būti panaikintas ir jo vietoje, tenkinant apeliacinį skundą, priimtas naujas sprendimas – ieškovės K. A. ieškinį atsakovei T. T. dėl skolos priteisimo atmetant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Naujas sprendimas priimtinas, kadangi 2001 m. rugpjūčio 3 d. raštelio sudarymo aplinkybės suponuoja, kad, viena vertus, ieškovė neįrodė pinigų perdavimo atsakovei fakto, nes raštelyje nėra atskirai aptarto pinigų perdavimo fakto, o liudytojos K. N. (B.) paaiškinimai vertintini kritiškai dėl galimo jų subjektyvumo, atsižvelgiant į tarp liudytojos ir ieškovės buvusių darbinių santykių pobūdį (buvusi ieškovės personalinės įmonės direktorė) bei giminystės ryšius (b. l. 129), antra vertus, byloje nustatytos aplinkybės (raštelio turinio ir šalių paaiškinimų prieštaringumai) leidžia daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad surašant ginčo skolos raštelį paskolos sutartiniai teisiniai santykiai nesusiformavo, paskolos dalykas atsakovei perduotas nebuvo (CPK 185 str.). Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog surašant ginčo raštelį nebuvo ir abipusės šalių valios dėl paskolos sutarties sudarymo, atsakovės tikslo gauti paskolą, ir kaip minėta, tuo pačiu ir paskolos dalyko perdavimo, t.y. nebuvo būtinosios sąlygos paskolos teisiniams santykiams atsirasti.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei atsakovės patirtos išlaidos, apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 700 Lt (b. l. 73-78) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovės taip pat priteistinos ir valstybės patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. A. ieškinį atsakovei T. T. dėl 6 000 Lt paskolos, 5 450 Lt metinių palūkanų, procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. A. atsakovei T. T. 289 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 700 Lt advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės K. A. valstybei 44,18 Lt pašto išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič