- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- 1-92-468/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-80880-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Civilinis ieškovas
- I. K.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės „BTA draudimas“
- Kaltinamasis
- R. S.
sekretoriaujant V.Šuminienei, dalyvaujant prokurorui V.Berezovskij, A.Survilai, gynėjai advokatei J.Bagdonienei, vertėjui V. Visockui, nukentėjusiajai civilinei ieškovei I. K., civilinio atsakovo - draudimo bendrovės „BTA draudimas“ atstovei A. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,
kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis 2007-07-30 apie 17 val. 10 min. Vilniuje, vairuodamas A. G. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo L.Asanavičiūtės gatve link Pilaitės mikrorajono, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido jam iš dešinės į kairę perėja ėjusios pėsčiosios I. K., partrenkė ją, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata, ir, atvykus į įvykio vietą gydytojams, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie pėsčiosios partrenkimą policijos pareigūnams. Tokiu būdu, R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2008-09-01) 75 ir 269.3 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis R. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2007 m. liepos 30 dieną po darbo, apie 17.10 val. važiavo Asanavičiūtės gatve. Buvo pirmadienis. Vairavo A. G. priklausantį automobilį VW Golf. Važiavo nuo Jankausko gatvės Sausio 13-osios gatvės link, antra eismo juosta, greitis buvo nedidelis. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėjos ženklas apaugęs medžiais ir ženklo nesimatė. Gal po mėnesio po įvykio medžius apkarpė. Tuo keliu jis važiuoja retai, ženklo nepastebėjo. Jis matė, kad vienas automobilis nukentėjusiąją praleido, o jis (R. S.) - nepraleido ir kliudė ją priekiniu kairiuoju kampu. Jis sustojo, priėjo prie pėsčiosios, matė kraują, paklausė kur jai skauda, sustabdė pro šalį važiuojančią greitąją pagalbą. Buvo pasimetęs. Įsivedė į savo telefoną nukentėjusiosios telefono numerį ir nuvažiavo. Apie įvykį pranešė automobilio savininkui, kuris jam sakė sėdėti namuose, kai reikės – susiras. Iš įvykio vietos jis nebėgo, nes medikams padėjo paguldyti nukentėjusiąją į jų automobilį. Jam žinoma, kad apie įvykį reikia pranešti policijos pareigūnams ir sulaukti jų įvykio vietoje. Savo telefono numerio nukentėjusiajai nedavė, ji buvo šoke, be to, galvojo vis vien greitai reikės važiuoti į policiją. Jis nesislapstė, laukė bausmės ir tiek. Draudimo kompanijai apie įvykį nepranešė. Mano, jog jam pareikštas ieškinys yra per didelis. Nukentėjusiajai žalos neatlygino nei kiek. Atlyginimo gal 5 metus gauna minimumą, gal 540 Lt į rankas, gyvena su šeima, išlaiko 15 metų sūnų. Jo vairuojamas automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinimo prisipažinimo, jo kaltė laikytina įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2007-07-31 apie 17.10 val. ėjo iš darbo. Priėjo prie perėjos, pasižiūrėjo į šonus, matė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį, bet jis buvo dar toli. Taip pat matė iš Sodros lėtai išvažiuojantį mėlyną automobilį, kuriam ji netrukdė, o kitas automobilis buvo toli, todėl būdama tikra, kad eiti saugu, pradėjo eiti per gatvę į kitą pusę. Iki saugumo salelės buvo likę 1-2 žingsniai, kai mėlynos spalvos automobilis kliudė ją priekine dalimi. Ji matė, kad ją kliudys, tačiau nespėjo pasitraukti - smūgis buvo į kojas. Griuvo ant saugumo salelės, iš kaktos labai stipriai bėgo kraujas. Prie jos priėjo kaltinamasis ir dar pasakė: kaip jūs einat per perėją. Ji jam atsakė: „o kaipgi aš turiu eiti per perėją“. Pro šalį važiavo greitosios pagalbos automobilis, pradėjo jai teikti pagalbą, nuvežė į ligoninę, o kai ją guldė ant neštuvų, kaltinamasis pabėgo. Kažkokia mergaitė užrašė kaltinamojo automobilio numerį. Ji visą laiką buvo sąmoninga. Buvo sužalotas veidas, lūžo koja. Ligoninėje nesigydė, jai sugipsavo koją ir gydėsi ambulatoriškai. Į darbą nėjo beveik mėnesį laiko.
Liudytojas A. G. nurodė, jog automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jo tėvui, kuris iki įvykio buvo miręs prieš keletą metų, tačiau jis buvo registruotas jo vardu, todėl draudimo polisuose buvo nurodomas kaip savininkas. Jis automobilio nebuvo persiregistravęs savo vardu, nes nebuvo susitvarkęs dokumentų dėl paveldėjimo. Jis leido šiuo automobiliu naudotis R. S..
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-07-30 buvo gautas pranešimas iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, kad 2007-07-30, apie 18 val. 07 min. adresu (duomenys neskelbtini) automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją I. K., kuriai diagnozuota kaktos mušta žaizda, dešinės blauzdos kaulo lūžis, o automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino (t 1, b.l. 1).
Iš specialisto išvados Nr. G 5668/08 (01) matyti, kad I. K. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinio šeivikaulio lūžis, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Anksčiau pateiktos specialistų išvados Nr. G 4825/07 (01) ir G 1930/08 (01) laikytinos nepilnomis, nes nebuvo pateikti visi medicininiai dokumentai (t 1, b.l. 76-77).
Iš 2007-08-01 specialisto išvados Nr. T-A 5658/07 (01) matyti, kad I. K. kraujyje, kurio mėginys paimtas 2007-07-30, 18 val., etilo alkoholio nerasta (t 1, b.l. 15).
Iš 2007-08-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad 2008-08-14 buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėti eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai, važiuojamosios kelio dalies plotis, važiuojamosios dalies ženklinimas (t 1, b.l. 3-5).
Iš 2007-07-30 Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį matyti, kad 2007-07-30, 18 val. 07 min. V. K. pranešė, kad prieš valandą pėsčiųjų perėjoje, esančioje adresu L(duomenys neskelbtini), buvo partrenkta jo žmona I. K.. Liudininkai matė automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš įvykio vietos (t 1, b.l. 6).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. G., kurio sūnus A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad po tėvo mirties jis paveldėjo automobilį, o vėliau jį atidavė naudotis savo bendradarbiui Raimondui (t 1, b.l. 8, 24-25).
Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad R. S. 2007-07-30 apie 17 val. 10 min. Vilniuje, vairuodamas A. G. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo L.Asanavičiūtės gatve link Pilaitės mikrorajono, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 75 punkto, nustatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, nepraleido jam iš dešinės į kairę perėja ėjusios pėsčiosios I. K., partrenkė ją, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios sveikata, ir, atvykus į įvykio vietą gydytojams, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs apie pėsčiosios partrenkimą policijos pareigūnams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 269.3 punkto, nustatančio, kad su eismo įvykiu susijęs vairuotojas, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, reikalavimus, todėl R. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.
Nustatant Kelių eismo taisyklių punktus, kurių reikalavimus pažeidė R. S., vadovaujamasi nusikaltimo padarymo metu galiojusia Kelių eismo taisyklių redakcija, t.y. Nr. 975, 2006-10-05, Žin., 2006, Nr. 108-4115.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. S. anksčiau neteistas (t 1, b.l. 97), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, vėliau du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t 1, b.l. 95-96), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t 1, b.l. 108, 109).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str.), anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dėl nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau žala nė kiek neatlyginta.
Be to atsižvelgiama ir į kaltinamojo nurodytą sunkią turtinę padėtį – gauna itin nedidelį atlyginimą, išlaiko nepilnametį vaiką, turto ir santaupų neturi, į tai, jog kaltinamajam gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą, todėl teismas mano, jog bausmės – baudos - skyrimas nėra galimas. Areštas neskirtinas, nes nėra galimybės jo vykdymo atidėti, tuo tarpu teismas laiko, jog kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, nors turėjo suteikti pagalbą ar tinkamai pasirūpinti nukentėjusiąja, nesirūpino savo veiksmų padarinių pašalinimu iki kol nebuvo surastas, skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, o atsižvelgiant į praėjusį nuo įvykio laiką, kurio metu daugiau jokių nusikaltimų nėra padaryta, jog teisiamas pirmą kartą, vykdymas atidedamas pritaikius BK 75 str., nustatant įpareigojimus.
R. S. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta. Ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje nukentėjusioji I. K. pareiškė 1116,61 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 7000 Lt būsimų išlaidų atlyginimui (t 1, b.l. 125-126).
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos, kuri susidarė dėl to, kad buvo sužalotas veidas, nuo veido reikėjo valyti asfalto likučius; turi mažą vaiką, jam buvo stresas, jis pirmą kartą pamatė ją tokią; buvo vasara, niekur negalėjo išvykti; vyras prarado pajamas, nes keletą dienų negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo (dirba taksi vairuotoju), kadangi neturėjo ramentų, vyras ją nešiojo, turėjo padėti. Be to, labai pergyveno, kad dėl rando ant kaktos, dėl pasikeitusios savo išvaizdos gali bet kada prarasti darbą. Ji net šukuoseną pakeitė, kad plaukai dengtų randą.
priteisti 7000 Lt sumos būsimai veido randų šalinimo operacijai. Gydytojai iš anksto niekada negali pasakyti, kiek tiksliai kainuos rando šalinimo procedūra. Gydytojai jai sakė, kad kainuos apie 10000 Lt, ji paskaičiavo vidurkį ir prašo 7000 litų.
priteisti ir turtinę žalą, pagal pateiktus dokumentus ( b.l. 132, 133, t. 1)
Nukentėjusioji parodė, jog 2010 01 14 dieną į jos sąskaitą Sodra pervedė 480,45 Lt. 88,84 Lt jai sumokėjo darbovietė už nedarbingumą. 238,65 kaip negautų pajamų kompensaciją pervedė Draudimo bendrovė. Po įvykio nedarbinga buvo mėnesį laiko, t.y. nuo 2007-07-31 iki 2007-08-30. Atlyginimo gaudavo 950 Lt per mėn. Todėl šioje dalyje jai yra atlyginta.
Draudimo atstovė A. S. parodė, jog draudimas nukentėjusiajai I. K. atlygino dalį žalos, t.y. 1154,10 Lt, kuri buvo apskaičiuota pagal surinktus dokumentus. Tai sudaro už vaistus ir konsultacijas 35,45 Lt, 140 Lt, 80 Lt bei 863,20 Lt neturtinės žalos.
Dėl negautų pajamų kompensavimo. Nukentėjusiajai buvo pervesta nekompensuota sumos dalis 238,65 Lt, tačiau dėl informacijos sistemos trukdžių spausdintos informacijos negali pateikti, tačiau šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusioji, todėl šioje dalyje ieškinys pilnai atlygintas.
Dėl būsimų išlaidų. Nukentėjusioji nurodo, jog ruošiasi daryti plastinę operaciją, tačiau dar neaišku ar darys, todėl dėl šių išlaidų prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant teisę išsiieškoti civilinio proceso tvarka, kada nukentėjusioji bepateiktų, kadangi neaišku, ar operacija bus padaryta ir kiek tai kainuos. Draudimas iš principo mokėti neatsisako, tačiau išlaidos turi būti pagrįstos faktiniais dokumentais.
Dėl advokato išlaidų. Jos nėra susijusios su draudiminiu įvykiu, todėl šių išlaidų iš draudimo prašo nepriteisti.
Eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą, kurią pagal pateiktus kvitus prašė atlyginti nukentėjusioji (35,45 Lt, 140 Lt, 80 Lt ( b.l. 131-133 1 t.) pilnai atlygino draudimo bendrovė.
Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog jos negautos pajamos sudarė 861,16 Lt.
Nelaimingas atsitikimas įvyko einant iš darbo, todėl turėtų būti kompensuojamos negautos pajamos. Jai nustatyta 950 Lt mėnesinė alga (b.l. 127 1 t.). 2010 01 14 d. „Sodra“ dėl laikino nedarbingumo sumokėjo 480,45 Lt, darbdavys už 2007 m. liepos mėn. sumokėjo 88,84 Lt ( b.l. 129 1 t.), draudimo bendrovė sumokėjo negautų pajamų skirtumą – 238,65 Lt , todėl šioje dalyje ieškinys laikytinas atlygintu.
LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).
Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, ji eismo įvykyje buvo sužalota, jai buvo sukeltos skaudžios pasekmės.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusioji jaučia nepilnavertiškumą dėl jai padaryto veido sudarkymo – dėl po įvykio atsiradusių randų - ir tai neabejotinai jai sukelia dideles dvasines kančias bei išgyvenimus, tačiau, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios parodymų, randai gali būti pašalinti ar sumažinti iki minimumo atliekant papildomas procedūras, operacijas, kurių išlaidos pripažintinos atlygintinamomis, atsižvelgiant į procedūrų reikalingumą ir med. dokumentus. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai nėra padaryta jokių sužalojimų atimančių ar varžančių jos judėjimą, ar sudarančius kokius nors konkrečius funkcinius apribojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, darytina išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajai priteisiant 3000 Lt. Ši suma laikytina proporcinga ir civilinio atsakovo – kaltinamojo R. S. turtinei padėčiai (gauna nedideles pajamas, išlaiko vaiką ir kt.).
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturinę žalą pirmiausia atsiranda draudimo įmonei (draudikui) draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d., 6.263 str. 2 ir 3d.).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo kompanija (pagal įvykio metu galiojusią sutartį ir įstatymo redakciją) turi ribotą neturtinę atsakomybę (500 eurų), todėl žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą. Iš BTA Draudimas priteistina nukentėjusiajai 1726,4 Lt neturtinės žalos atlyginimui (kas atitinka 500 EUR). Mažinti iš draudimo priteistinos neturtinės žalos dydžio iki Draudimo kompanijos siūlomo 250 EUR nėra pagrindo, kadangi priteistos neturtinės žalos dydis yra nustatytas 3 000 Lt, iš kurių 500 EUR pagal draudimo sutartį privalo atlyginti draudimo bendrovė.
Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė sumokėjo 863,20 neturtinės žalos atlyginimui, teismo nuosprendžiu iš jos priteistina neatlyginta jai priklausančios neturtinės žalos dalis – 863,20 Lt (1726,4 – 863,20 = 863,20).
Atsižvelgiant į iš draudimo įmonės atlygintinos žalos dydžius, nustatytinas iš kaltinamojo R. S. priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai 1273,60 Lt (3 000 - 1726,40 Lt draudimo kompanijos priklausanti sumokėti suma).
Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 1500 Lt, kuriuos ji sumokėjo už advokato paslaugas. Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų – 1500 Lt atstovavimo išlaidų (t 1, b.l. 117) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, priteisiant iš kaltinamojo R. S..
Bylos nagrinėjimo metu nustatyti realios žalos, susijusios su nukentėjusiosios randų šalinimu, nėra galimybės, nes tai yra ilgalaikis procesas, kuris nėra pradėtas. Teismo posėdžio metu Draudimo bendrovės atstovė nurodė, jog realiai pagrindus, - tai yra su įvykiu susijusi žala, todėl galėtų būti atlyginta, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą randų šalinimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimą. Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant:
be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Įpareigoti iki 2011 01 01 atlyginti padarytą žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiosios I. K. naudai:
- priteisti iš UAB „BTA Draudimas“ 863,20 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
- priteisti iš R. S. 1273,60 Lt neturtinei žalai ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiajai I. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą randų šalinimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.