- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- e2-48-531/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01047-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens – Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. K. ieškinį atsakovei V. K., trečiuoju asmeniu patraukiant AB DNB banką ir išvadą teikiančią instituciją - Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo;
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės V. K. santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; Palikti jiems jų turimas pavardes; Taip pat priteisti išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo pasiūlytą variantą.
Ieškinio pareiškime D. K. nurodė, kad santuoka su atsakove V. K. iširo dėl jos kaltės, kuri dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, išgėrusi kelia šeimyninius konfliktus.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo reikalavimus ir nurodė, kad iki šio laiko su atsakove nesusitaikė ir neketina to daryti. Tolimesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Vaiko minimalūs poreikiai yra didesni, nei reikalaujamas priteisti išlaikymas, tačiau jis sūnui gali skirti daugiau, todėl iš atsakovės reikalauja 150 Lt per mėnesį.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ieškovo nurodytais pagrindais. Pareiškė, kad santuoką nutraukti sutinka, tačiau ne dėl jos kaltės. Taip pat nesutinka dėl turto padalijimo pagal ieškovės siūlomą variantą, tačiau savo varianto neteikia. Mokėti išlaikymo tiek, kiek prašo ieškovas dabar ji negali, nes neturi finansinių galimybių, ir prašo jį nustatyti mažesnį.
Atsakovė paaiškino, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra ieškovas, nes jis išėjo gyventi kitur. Jo nurodytos santuokinių ryšių nutrūkimo priežastys yra neteisingos. D. K. teiginiai, jog ji piktnaudžiauja alkoholiu yra visiškai nepagrįsti. Ji pageidauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl paties ieškovo kaltės, nes tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas.
Trečiojo asmens – Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinio dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu D. K., neprieštarauja, tačiau priteistinas išlaikymas turėtų būti didesnis, nei reikalauja ieškovas. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos normalios sąlygos nepilnamečiui vaikui, ir jis nori ten gyventi.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuo D. K. ir V. K. santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai laiko (b.l. 31), sutuoktiniai veiksnūs, santuokoje yra gimęs vienas vaikas – sūnus Donatas, kurie sprendimo priėmimo metu yra nepilnametis (b.l. 6).
Ištyręs pateiktus įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširusi, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 – 3 d. pagrindu.
Ieškovas prašo ją nutraukti, konstatuojant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės, šį reikalavimą pagrįsdamas rašytiniais įrodymais apie atvejus, kai atsakovė buvo rasta neblaivi savo namuose (b.l. 51 – 52).
Svarstant sutuoktinių kaltės klausimą dėl šeimos iširimo, konstatuotina, kad ieškovas teismui pateikdamas įrodymą apie vienkartinį atsakovės neblaivumo atvejį, neįrodė tiesioginės jos kaltės dėl santuokos iširimo, nes nebuvo paneigta, kad jis pats, turėdamas namus, išėjo gyventi su vaiku kitur. Nėra duomenų, kad to priežastimi buvo nuolatinis atsakovės girtavimas. Todėl galima teigti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, gyvendami santuokoje, nevykdė CK 3.27 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito tiek moraliai, tiek materialiai, mažai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai patvirtina šalių teiginiai apie šeimyninio gyvenimo nutrūkimo aplinkybes ir priežastis, tvirtą nusistatymą nesitaikyti.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo negalimu.
Nustatyta, kad šiuo metu šalių vaikas gyvena su tėvu – ieškovu, jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) įprastoje aplinkoje, kur yra sąlygos vaiko teisių, interesų bei poreikių įgyvendinimui. Visagino miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, ištyrę vaikų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad tiek tėvas, tiek seneliai rūpinasi vaiku. Todėl teismas, nagrinėjantis ginčą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujasi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, vaiko interesais, ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkina (CK 3.59 str.).
Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, atsakovė turi prievolę jį išlaikyti, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).
Svarstant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos CK 3.192 str. 2 d.).
Ieškovo reikalavimas yra priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Ieškovė nurodo, kad vaiko, kuriam dabar yra 12 metų, poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir pragyvenimui yra didesni, tačiau atsakovė didesnio išlaikymo teikti negali, nes neturi darbo. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad dabartiniu metu ji negali mokėti ir reikalaujamo dydžio išlaikymo.
Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos CK 3.192 str. 3 d.).
Šalių turtinė padėtis, priėmus sprendimą, bus maždaug vienoda, nes ieškovas sutinka, jog atsakovei būtų priteista didesnė turto dalis, kuria dabartiniu metu naudojasi atsakovė. Jo vertė sudarytų apie 50 tūkst. Lt. Ieškovas sau pasilieka prievolę išmokėti kreditą, nors sutarities šalys jos nekeičia. Duomenų apie dabartines atsakovės pajamas nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistiną išlaikymo dydį, laiko vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Taip pat išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai, galimybėms prisidėti prie išlaikymo bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia laikytis ne tik teisės normose, reglamentuojančiose vaikų išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Šiuo metu 1 MMA dydis yra 300 eurų (2014-09-24 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 972). Taigi net neįrodinėjant būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog tokia suma yra reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t.y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaikų išlaikymui ne mažiau, kaip po 150 eurų.
Įvertindamas tai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalaujamas priteisti išlaikymas bus nepakankamas patenkinti elementariems vaiko fiziologiniams poreikiams, bei būtinoms pragyventi reikmėms, ir pažeis vaiko interesus, todėl laikytina, kad priteistinas išlaikymas turėtų būti didesnis.
Iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoju yra skirtinas D. K., su kuriuo gyvena vaikas, pavedant jam šias lėšas valdyti uzufrukto teise (CK 3.185 str.).
Ieškovas taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir priteisti atsakovei didesnę turto dalį, pagal jo pasiūlytą variantą, nes jis į tą turtą nepretenduoja.
Atsakovė prieštaravimo dėl tokio turto padalijimo būdo nepareiškė.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Pasirenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgtina į šalių norą padalinti bendrą turtą natūra. Dėl turto vertės ir turto pasidalijimo būdo ginčo nėra. AB DNB banko kreditas, suteiktas pagal 2008 m. vasario 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-1701-2008-6, paliktinas solidaria D. K. ir V. K. prievole.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.165 straipsnio l dalis nustato, kad abu tėvai privalo vienodai rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o CK 3.175 straipsnis įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime bei numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl bendravimo su vaiku klausimų, ginčo tarp šalių nėra.
Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl tvarkos pakeitimo.
Tenkinant iš dalies ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos ir priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bei CPK 80; 88, 93 ir 96 str. nustatyta tvarka. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 1298 Lt (375 eurus) žyminio mokesčio už 1 turtinį ir vien1 neturtinį reikalavimą (b.l. 21), kurio nereikalauja priteisti iš atsakovės. Dalinamo turto vertė sudaro 52874 Lt (15313 eurų) sumą, už kurį turėtų būti sumokėta 459 eurai žyminio mokesčio. Tokiu būdu, iš atsakovės priteistina valstybei likusi žyminio mokesčio dalis ir pašto išlaidos (120,40 eurai + 5,94 eurai).
D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies:
Nutraukti jo ir atsakovės V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovui ir atsakovei palikti jų turimas pavardes – K. ir K..
Iš V. K. priteisti išlaikymą nuo šio sprendimo priėmimo – 2015 m. sausio 15 d., D. K. ir V. K. nepilnamečiui sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur. (vieną šimtą eurų) kas mėnesį iki Donato pilnametystės, pavedant D. K. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Nustatyti D. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. K..
Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) 364 Lt (105,42 eurų) vertės;Kiemo statinius (b (b1, b2) kiemo aikšteles, b3, b3 siloso duobes), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 1430 Lt (414,16 eurų vertės;1,2999 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2680 Lt (776,18 eurų) vertės;Automobilį ISUZU TROOPER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bevertį;
Iš viso turto 4474 Lt (1295,76 eurų) vertės;
Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 40000 Lt (11584,80 eurų) vertės;Virtuvės kampą - 200 Lt (57,92 eurų) vertės;Virtuvės spintelių komplektą, - 200 Lt (57,92 eurų) vertės;Šaldytuvą - 300 Lt (86,89 eurų) vertės;Viryklę - 200 Lt (57,92 eurų) vertės;Televizorių - 200 Lt (57,92 eurų) vertės;Prieškambario spintą - 1000 Lt (289,62 eurų) vertės;Miegamojo baldų komplektą (lova, spinta, staliukas, 2 spintelės, komoda) - 1200 Lt (347,54 eurų) vertės;Televizorių – 500 Lt (144,81 eurų) vertės;Svetainės sekciją - 1000 Lt (289,62 eurų) vertės;Minkštą kampą „3+2+ 1“ - 2500 Lt (724,05 eurų) vertės;Kompiuterį – 300 Lt (86,89 eurų) vertės;Kompiuterio stalą - 100 Lt (28,96 eurų) vertės;Skalbimo mašiną „Whirlpool“ - 700 Lt (202,73 eurų) vertės;
Iš viso turto 48400 Lt (14017,61 euro) vertės.
AB DNB banko kreditas, suteiktas pagal 2008 m. vasario 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-1701-2008-6, paliekamas solidaria D. K. ir V. K. prievole.
Iš atsakovės V. K. priteisti 120,40 eurų žyminio mokesčio ir 5,94 eurus pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.