Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 19 d. gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos 2017 m. birželio 15 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. B. kaltinama tuo, kad 2017 m. balandžio 16 d. 20.28 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu nustatytas 2,01 promilių girtumas, iš namuose rasto mobiliojo telefono be SIM kortelės, paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad prieš ją smurtauja vyras, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, o P. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2017 m. balandžio 16 d. 21.20 val. buvo sulaikytas ir patalpintas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę, 2017 m. balandžio 17 d. jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė prašė kaltinamajai R. B. skirti už veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, 9 MGL (devynių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 338,94 Eur baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią baudą sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 MGL (šešių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 225,96 Eur baudą.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi konstatavęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, o kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo posėdį paskyrė 2017 m. liepos 19 d. 13.30 val.

2017 m. liepos 19 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras Marius Fokas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga prašė teismo byloje padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, kad prokuroras galėtų teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (BPK 256 str.).

Teismas tenkino prokuroro prašymą, iki 2017 m. liepos 31 d. 13.30 val. baudžiamojoje byloje paskelbė teisiamojo posėdžio pertrauką.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas baudžiamojoje byloje padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką netenkinamas, baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas nebuvo surašytas, nes Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Olga Alibajeva į teisėją kreipėsi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pažymėtina, kad, tiek kaltinamasis aktas, tiek ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi atitikti BPK reglamentuotus reikalavimus.

BPK 419 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

Svarbu paminėti tai, kad kaip ir kaltinamajame akte, taip ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje (būtent taip apibrėžiamas valstybinis kaltinimas ir kaltinamasis aktas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015) turi būti suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyktų baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, jis konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ar pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir taip pat gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą.

R. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybė pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Iš ko seka tai, kad melagingo įskundimo ir pranešimo adresatas gali būti policija ir kita ikiteisminio tyrimo įstaiga, numatyta BPK 165 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad minėtos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (kasacinė nutartis Nr. 2K-20-507/2015). Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, bet kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (kasacinė nutartis Nr. 2K-616/2006). Pagal BPK 165 straipsnį

R. B. kaltinama tuo, kad 2017 m. balandžio 16 d. 20.28 val., iš namuose rasto mobiliojo telefono be SIM kortelės, paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui telefonu Nr. 112, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad prieš ją smurtauja vyras. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kaltinime nenurodytas esminis inkriminuojamos nusikalstamo veikos požymis, kad R. B. melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Be to, teismo vertinimu, kaltinime neatskleistas tyčios turinys, kad šiuos veiksmus kaltinamoji atliko suvokdama, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamoji veiksmus atliko po to, kai buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

2017 m. liepos 31 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras teismui teikė 2017 m. liepos 28 d. prašymą pakeisti kaltinimą kaltinamajai, kuriuo R. B. kaltino tuo, kad ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. 2017 m. balandžio 16 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindama savo parašu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnams melagingai įskundė savo vyrą P. B., kad jis 2017 m. balandžio 16 d., apie 20.20 vai., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš ją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir tuo pagrindu 2016 m. balandžio 16 d. P. B. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau po to, kai susipažino su bylos medžiaga, prokuroras prašymo nebepalaikė ir teismui nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2017 m. balandžio 16 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kaltinamoji buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Analizuodamas R. B. pareikštus kaltinimus teismas daro išvadą, kad jų apimtyje nagrinėjant bylą, teismas turėtų pats aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti ar tikslinti R. B. inkriminuotą kaltinimą, o tai neginčijamai pažeistų jos, kaip kaltinamojo teises, pažeistų teismo nešališkumo principą. Taip pat matyti, kad jei bylą nagrinėjant teisme kaltinimą tikslins prokuroras, jis privalės surinkti naujus duomenis, kurie iš esmės gali būti gaunami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Todėl teismas konstatuodamas, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos 2017 m. birželio 15 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neatitinka esminių, BPK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, atsižvelgdamas protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, neperkeliant baudžiamojo persekiojimo teisės ir pareigų teismui, kad būtų užtikrinta kaltinamosios teisė nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo ji yra kaltinama, sprendžia, kad baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nustatant 2 mėnesių terminą.

Teismo vertinimu, toks teismo sprendimas šiuo atveju atitinka iš Konstitucijos ir BPK paskirties išplaukiančius teisingumo interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 dalimi, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 439–440 straipsniais, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-88-1007/2017, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą pažeidimams pašalinti šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.