- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-5260-466/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus pataisos namai, B. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus pataisos namai ir B. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir B. D. yra sugyventiniai. Fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas įgyti teisę į ilgalaikius pasimatymus su B. D. (1-2 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. D. sutinka su pareiškėjo argumentais ir nurodė, kad D. R. ruošiasi deklaruoti savo gyvenamąją vietą B. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, jie visą laiką, net sukūrę šeimas, nuolat bendravo tarpusavyje laiškais bei telefonu, o jų išsiskyrimas buvo klaida. D. R. mielai bendrauja su B. D. vaikais, kas patvirtina, jog abiejų santykiai yra labai artimi (54 b. l.).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad D. R. gyveno kartu su B. D. nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio. Vėliau D. R. santykius su ja nutraukė ir sudarė santuoką su G. J., su kuria santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Tuo laikotarpiu B. D. buvo sudariusi santuoką su M. D., tačiau (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė. Laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2016-08-26 į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus su D. R. B. D. nebuvo atvykusi (56-58 b. l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. R. gyveno kartu su B. D. nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio, vėliau santykiai buvo nutraukti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, (duomenys neskelbtini) D. R. sudarė santuoką su K. B. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) D. R. sudarė santuoką su G. J. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. B. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. D. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjo teigimu, jis su B. D. visą laiką, net sukūrę šeimas, nuolat bendravo tarpusavyje laiškais bei telefonu, šiuo metu yra labai artimi, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir B. D. yra sugyventiniai.
Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir B. D. yra sugyventiniai, siekia įgyti teisę į ilgalaikius pasimatymus su B. D. įkalinimo įstaigoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnyje sugyventiniais apibrėžiami vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Įvertinus minėto straipsnio dispoziciją spręstina, jog įstatymo leidėjas sugyventiniams taiko specifinį reikalavimą – siekį sukurti šeimos santykius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog jis gyveno kartu su B. D. nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio, o šiuo metu bendrauja su B. D. laiškais ir telefonu. Tačiau įvertinus visas byloje esančias aplinkybes negalima nustatyti, kad sugyventiniai kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį turėdami tikslą ateityje sukurti šeimą, kadangi abu vėliau sudarė santuokas su kitais asmenimis. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu abi šalys bendrauja tik laiškais ir telefonu, laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2016-08-26 į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus su D. R. B. D. nebuvo atvykusi, o iki šiol pareiškėjas su B. D. buvo susitikę tik du kartus (2016-08-26 ir 2017-02-24).
Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad D. R. ir B. D. kartu gyveno labai seniai, vėliau jie buvo sudarę santuokas su kitais asmenimis, šiuo metu jų bendravimas nėra reguliarus, todėl negalima daryti išvados, jog tarp D. R. ir B. D. faktiškai yra susiklostę sugyventinių tarpusavio santykiai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo pareiškimas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.