Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-02-08 · Administracinė byla Nr. eI2-287-621/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
eI2-287-621/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01937-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
MB ,,(duomenys neskelbtini)“, MB ,,Tomvaida"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių teritorinis skyrius
Administracinė byla Nr. eI2-287-621/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01937-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) 2021 m. rugpjūčio 25 d. priimto nutarimo (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ20010 dalį dėl paskirtos 868 Eur finansinės sankcijos ir skirti mažesnę finansinę sankciją.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nors ir VDI nustatyti pažeidimai, kad su darbuotoja prieš darbo pradžią nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą pranešta darbuotojos darbo dieną, bet ne prieš dieną iki darbo pradžios, atitinka Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pareiškėja šio fakto neginčija, tačiau faktinių aplinkybių kontekste padarytas pažeidimas yra labiau formalaus pobūdžio ir sąlygotas nepalankiai susiklosčiusių bei sudėtingų aplinkybių. Nuo 2021 m. liepos 1 d. Vyriausybei atšaukus karantiną pareiškėjos darbo krūvis padidėjo, tačiau netikėtai 2021 m. liepos 29 d. viena iš darbuotojų nutraukė darbo sutartį. Per kelias dienas (2021-07-30 – 2021-08-02) nepavyko surasti tinkamo darbuotojo. Pareiškėjos vadovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. ryte pamačiusi E. E. žinutę (susidomėjimą siūlomu darbu) paskambino E. E. ir pasiūlė susitikti pokalbiui, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti ar darbuotoja tiks darbui ir/ar darbuotojai tiks darbo sąlygos, todėl iš anksto negalėjo parengti darbo sutarties. Po pokalbio su E. E. jai tiko visos aptartos darbo sąlygos ir tuo pat metu prasidėjo pietų metas (maitinimo įstaigose didžiausias darbo krūvis būna per pietus nuo 12 val. iki 13 val.). Darbuotoja pamačiusi susidariusią situaciją rodė iniciatyvą pradėti dirbti iš karto, todėl abipusis sprendimas dėl šios darbuotojos pradžios (2021 m. rugpjūčio 3 d.) buvo priimtas spontaniškai. Pareiškėjos buhalterinę apskaitą tvarko A. V. vykdanti individualią veiklą t.y. pareiškėjos buhalterinė apskaita tvarkoma ne kavinės patalpose, bet buhalterinių paslaugų teikimo vietoje. Kaip jau minėta iki darbuotojai pradedant dirbti, su darbuotoja buvo susitarta dėl visų būtinųjų ir papildomų darbo sąlygų. Šiuo pagrindu buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui iš karto, telefonu, buvo pranešta apie visas darbo sutarties sąlygas ir paprašyta atspausdinti darbo sutartį bei pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos darbo pradžią 2021 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjos buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. parengė darbo sutartį ir ją atspausdino bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. 12 val. 13 min. pateikė VSDF teritoriniam skyriui 1-SD pranešimą apie darbuotojos priėmimą į darbą nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. ir jau 2021-08-03 12 val. 17 min. iš VSDFV teritorinio skyriaus gavo patvirtinimą apie 1-SD pranešimo priėmimą, t.y. gavo oficialų patvirtinimą apie darbuotojos priėmimą į darbą nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tuo tarpu VDI inspektoriai atvyko į pareiškėjai priklausančią kavinę atlikti patikrinimo dėl galimo nelegalaus darbo 12 val. 40 min. t.y. jau po oficialaus VSDFV teritorinio skyriaus patvirtinimo apie darbuotojos darbo pradžią. Aplinkybės apie atlikto VDI patikrinimo laiką užfiksuotos VDI 2021 m. rugpjūčio 25 d. priimtame nutarime Nr. VDI-ANR_N-489-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK:21142216635). Dėl prasidėjusio pietų meto, didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo, neturint realios galimybės nutraukti veiklos ir palikti darbo vietos, pareiškėjos vadovė nesuspėjo nuvažiuoti pas buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį paimti darbo sutarties ir jos su darbuotoja pasirašyti, o 12 val. 40 min. (darbuotojai tik pradėjus dirbti, ką patvirtino ir pati darbuotoja) į kavinę atvyko VDI inspektoriai. Aplinkybę, kad buvo didelis darbo krūvis ir realiai egzistavo pareiškėjos vadovės didelis užimtumas gali patvirtinti patikrinimą atlikę VDI inspektoriai į kurių užduodamus klausimus pareiškėjos vadovė neturėjo galimybės nepertraukiamai atsakinėti dėl didelio skambučių srauto ir užsakymų derinimo. Pažymėjo ir tai, kad darbo sutartis su darbuotoja pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 3 d. t.y. iš karto pasibaigus pietų metui ir išvykus VDI pareigūnams, rašytinės darbo sutarties sąlygos atitinka žodžiu sutartas darbo sąlygas, darbo sutartis nėra nutraukta ir darbuotoja dirba iki šiol. Už darbuotoją E. E. yra apskaičiuotos ir savalaikiai sumokėtos VSDFV socialinio draudimo įmokos nuo draudžiamųjų pajamų už rugpjūčio mėnesį, įskaitant ir rugpjūčio mėnesio 3 dieną. Šiuo atveju darbuotojos socialinės apsaugos interesas nebuvo pažeistas, o privalomi mokėti mokesčiai į Valstybės biudžetą buvo sumokėti laiku. Šiuo atveju pažeidimas sąlygotas išskirtinių ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visumos: dėl karantino nebuvo galimybės planuoti veiklos ir darbuotojų skaičiaus; pasibaigus karantinui padidėjęs darbo krūvis; netikėtas vienos iš darbuotojų darbo sutarties nutraukimas; darbuotojų trūkumas (sunku surasti norinčius dirbti darbuotojus); nebuvo laiko ir galimybės iš anksto parengti darbo sutarties (dėl sudėtingos situacijos spontaniškas sprendimas dėl darbuotojos įdarbinimo); dokumentus dėl darbuotojos priėmimo parengė buhalterines paslaugas teikiantis asmuo, kuris dirba kitoje vietoje; didelis užimtumas pietų metu ir negalėjimas palikti darbo vietos bei stabdyti veiklos dėl ko nebuvo laiku iš buhalterines paslaugas teikiančio asmens atvežta darbuotojai rašytinė darbo sutartis. Mano, kad taikyta finansinė sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui ir neteisinga. Iš 2021 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad pareiškėja per 2020 metus gavo 162 554 Eur pajamų (vidutiniškai per mėnesį – 13 546,17 Eur). Tuo tarpu per 2020 metus, tiksliau per 7 mėnesius pareiškėja gavo tik 69 012 Eur pajamų (vidutiniškai per mėnesį 9 858,85 Eur ). Taigi per 2021 metus apyvarta sumažėjo 27,23 proc. Pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję pagal buhalterinės programos išrašą 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 10 940,32 Eur pareiškėjos trumpalaikiai įsipareigojimai bendrai pagal tarpinio balanso už 2021 metus, duomenis sudaro 25 540 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos ilgalaikis turtas sudaro 3 068,00 Eur, trumpalaikis turtas – 14 849,00 Eur, viso turto 17 917,00 Eur t. y. pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina pakankamai sudėtingą finansinę padėtį, todėl 868 Eur dydžio paskirta finansinė sankcija pareiškėjai yra pakankamai sunki finansinė našta.

Atsiliepimas

Atsakovas VDI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI Šiaulių skyrius) 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 868 Eur bauda, keitimo ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nustatytos minimalios baudos skyrimo.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 12 val. 40 min. VDI vyriausiasis darbo inspektorius A. J. ir VDI specialisto padėjėjas E. B. atliko patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad pagalbinės darbininkės darbus faktiškai atliko E. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp minėto darbuotojos ir darbdavio MB „(duomenys neskelbtini)“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – MB „(duomenys neskelbtini)“) ir darbo funkcijų (pagalbinės darbininkės), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui), su darbuotoja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

2021 m. rugpjūčio 25 d. Nutarimu atsakovas už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) dispozicijoje nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 868 Eur baudą. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės V. A. neužtikrino, kad darbuotoja E. E. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad pripažino padariusi Administracinių nusižengimų kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo pažeidimą išaiškinti. Taip pat nutarime nurodyta, kad atsakovė skirdama MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę sankciją atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad su nustatytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

VDI 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-4892021 administracinio nusižengimo byloje MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. A. pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir paskirta 1000 Eur dydžio bauda.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Pareiškėja skunde nurodė, jog nors ir VDI pareiškėjos atžvilgiu taikė UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą minimalią baudą, tačiau finansinė sankcija yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neteisinga. Skundžiamas Nutarimas pareiškėjai sukels itin sunkias pasekmes, kurios prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nutarimu pareiškėjai paskirta minimali bauda, kurios dydis apskaičiuotas taikant Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. 868 Eur. Pareiškėja skunde akcentuoja, kad net ir minimali finansinė sankcija akivaizdžiai yra per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam pažeidimui. Nors ir pareiškėja nurodo, kad per 2021 metus gavo tik 69 012 Eur pajamų (vidutiniškai per mėnesį 9858,85 Eur), t. y. palyginus su 2020 metais per metus apyvarta sumažėjo 27,23 proc., tačiau teismas pažymi, kad tai nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad paskirta bauda yra neproporcinga ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo UĮ įtvirtintų baudos dydžių, o teiginiai apie pandemiją ir įvestą karantiną savaime nėra reikšmingi, kadangi nei pateisina pažeidimą, nei patvirtina sunkumus, reikšmingus nustatant baudos dydį. Taip pat vien tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi ir užkirto kelią atsirasti bet kokioms neigiamoms pasekmėms, savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jai skirtą baudą.

Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI Šiaulių teritorinio skyriaus pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pareiškėja skunde nurodo, kad padarytas pažeidimas yra labiau formalaus pobūdžio ir sąlygotos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėja nurodo, kad darbo sutartis su darbuotoja buvo pasirašyta iš karto pasibaigus pietų metui ir išvykus VDI pareigūnams, rašytinės darbo sutarties sąlygos atitinka žodžiu sutartas darbo sąlygas, darbo sutartis nėra nutraukta ir darbuotoja dirba iki šiol. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl vien tokiu pagrindu nuobauda negalėtų būti sušvelnintina.

Nagrinėjamu atveju iš Protokole ir Nutarime aprašyto pažeidimo matyti, kad VDI pareigūnams 2021 m. rugpjūčio 3 d. 12.40 val. patikrinus galimai nelegalų darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje adresu (duomenys neskelbtini) nustatė, kad su darbuotoja nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. VSDFV teritoriniam skyriui 1-SD pranešimą apie darbuotojos įdarbinimą nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja pranešė 2021 m. rugpjūčio 3 d. 12 val. 17 min. VSDFV pranešime nurodė, kad 1-SD pranešimas priimtas, tačiau pranešimas pateiktas pavėluotai, kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą, o neįvykdžius šios pareigos jam tenka šios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Įstatymų leidėjas reikalauja, kad darbuotojas pradėtų dirbti kitą dieną nuo pranešimo apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas nelaikytinas formalaus pobūdžio. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes (šalyje paskelbtas karantinas, darbo sutartis su darbuotoja buvo pasirašyta iš karto pasibaigus pietų metui ir išvykus VDI pareigūnams, pareiškėjos finansinė padėtis), kurios, jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę sankciją, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis, pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovo paskirta minimali 868 Eur finansinė sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas, pagrįstai skyrė 868 Eur dydžio baudą (finansinę sankciją). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovo Nutarimo, kuriuo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirta 868 Eur dydžio bauda, keitimo ir paskirtos baudos sumažinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos MB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius