Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2298-430/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-19
Bylos Nr.
2S-2298-430/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43538-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
Ž. A., D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2298-430/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43538-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir Ž. A. sudarytą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-51462-558/2014 patvirtino pareiškėjų D. G. ir Ž. A. taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko Ž. A. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą prašydama, išduoti vykdomąją raštą pagal taikos sutartį. Prašyme nurodė, kad:

2.1. Atsakovas nuo 2020 m. birželio 1 d. nemoka išlaikymo nepilnamečiam sūnui, teisinasi, jog moka išlaikymą kitais būdais (savo nuožiūra perka daiktus ar padengia tam tikras paslaugas). Tai neatitinka taikos sutarties sąlygų, jokių piniginių lėšų iš atsakovo nebuvo gauta. Atsakovas išlaikymo neindeksavo.

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas Ž. A. atsiliepimu į prašymą jį prašė atmesti, priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ir skirti pareiškėjai baudą už nesąžiningai pareikštą prašymą CPK 95 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nuolatos rūpinosi savo sūnumi ir skyrė jam nuolatinį išlaikymą, laiką ir dėmesį.

3.2. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. su ieškove ir sūnumi gyveno kartu, rūpinosi vaiku. 2020 m. vaiko motinai nusprendus grįžti į Vilnių, su ja buvo sutarta, kad nuo 2020 m. birželio iki 2022 m. birželio mėn. ieškovė su vaiku gyvens jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir buto suteikimas gyventi sūnui bus suprantamas kaip jo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo, kaip tai numatyta taikos sutartyje. Pradžioje buvo sudarytas žodinis sutarimas, vėliau buto suteikimo gyventi pagrindai buvo suderinti raštiškai. Toks teikimas buvo įvertintas 450 Eur per mėnesį suma.

3.3. Nurodė, kad pareiškėjas apmokėjo visus mokesčius nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. imtinai (įvertinta suma 100 Eur). Tokia forma atsakovas skyrė išlaikymą sūnui, už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. sudarė 10 850 Eur (21 mėn. x 450 Eur = 9450 Eur, 14 mėn. komunalinės paslaugos x 100 Eur 1400 Eur).

3.4. 2022 m. vasario mėn. Rusijai užpuolus Ukrainą, atsakovas neteko savo darbo ir pajamų (dirbo Ukrainoje). Tuomet su ieškove buvo susitarta, kad ji per jai patogų laiką išsikraustys iš jam priklausančio buto, o sūnumi rūpinsis per pusę, nemokėdami vienas kitam išlaikymo, atsakovui savanoriškai apmokant didesnes su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas. Nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. liepos 31 d. atsakovas praleido daugiau laiko su sūnumi, sūnus dažnai nakvodavo atsakovo namuose. Taip pat atsakovas mokėjo tam tikrą piniginį išlaikymą ir nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. pervedė ieškovei tiesiogiai į banko sąskaitą 1 337 Eur sumą, taip pat per minimą laikotarpį atsakovas apmokėjo paslaugų teikėjams būtinąsias vaiko išlaikymo, mokymo priemonių įsigijimo, gydymo ir kt. išlaidas. Taip pat atsakovas kartu su sūnumi vyko į keliones užsienyje ir Lietuvoje.

3.5. Atsakovas vertina, kad teikė sūnui laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2023 m. liepos 20 d. nuolatinį išlaikymą, kuris sudaro 14 379,41 Eur. Taip pat atsakovas prašo įvertinti, kad ieškovė dar gauna „vaiko pinigų“ išmokas, kuri per trejus metus sudarė apie 3 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjos D. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį ir išdavė pareiškėjai D. G. vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų D. G. ir Ž. A. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktą, numatantį: 2.1. D. G. sutinka, o Ž. A. įsipareigoja ir sutinka nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, Ž. A. teikti išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokant kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Ši suma pagrįsta vaiko poreikiais bei abiejų šalių turtine padėtimi. Šia sutartimi D. G., aukščiau nurodyta vaiko išlaikymo suma disponuoja uzufrukto teise ir įsipareigoja naudoti ją tik vaiko interesams. D. G. įsipareigoja kaupti ir ne trumpiau kaip 3 (tris) mėnesius saugoti išlaikymo sumos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus (čekius, pakvitavimus ir pan.). Ž. A. prašymu D. G. įsipareigoja per trumpiausius galimus terminus pateikti Ž. A. šių dokumentų kopijas.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas Ž. A. neneigia, kad jis faktiškai nemokėjo 500 Lt (144,81 Eur išlaikymo) plius indeksavimas per ginčo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d., kaip nustatyta teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui. Sprendė, jog tėvas turėjo faktiškai sumokėti už šį laikotarpį vien skaičiuojant po 144,81 Eur periodinį išlaikymą bendrai 5 306,59 Eur sumą išlaikymo plius indeksavimas (868,86+1 737,72+1 737,72+868,86+93,43+ indeksavimas). Tačiau atsakovas nurodo, kad rūpinosi vaiku, teikė išlaikymą kitokiu būdu, kartu kita forma.

6. Nustatė, kad taikos sutarties šalys (pareiškėjai) nėra sudarę jokių papildomų susitarimų dėl sutarties pakeitimo, kurie būtų patvirtinti teismo, todėl nepilnamečio vaiko tėvas neturi teisės vienašališkai pakeisti taikos sutarties sąlygų ir vienašališkai numatyti kitokios išlaikymo mokėjimo tvarkos ir terminų nei buvo patvirtinta teismo. Sprendė, kad Ž. A. (pagal esamus bylos duomenis) nukrypo nuo pačios išlaikymo teikimo tvarkos (procedūros), kaip buvo nustatyta teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų 2.1 punkte.

7. Nurodė, kad bylos duomenys (Ž. A. pateikti atsiliepimo priedai) leidžia spręsti, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėja D. G. akceptavo išlaikymo teikimą iš atsakovo Ž. A. kita forma ir jai buvo priimtina situacija. Kaip nurodo pareiškėja prašyme, pats atsakovas Ž. A. nusprendė mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kitais būdais ir tai neatitinka taikos sutarties sąlygų ir jų ankstesnių susitarimų.

Atsiliepimas

8. Nurodė, kad teismas, neturėdamas priešingų įrodymų, neturi pagrindo daryti kitokių vertinimų. Ž. A. pateikė teismui kartu su atsiliepimu tam tikrus mokėjimų nurodymus nuo šio laikotarpio (t. y. nuo 2022 m. kovo mėn. kai faktiškai pareiškėja su sūnumi išsikraustė iš šio būsto), iš kurių matyti, jog Ž. A. 2022 m. spalio 25 d. buvo pervedęs 223 Eur, 2023 m. kovo 24 d. buvo pervedęs 45 Eur, 2023 m. birželio 20 d. buvo pervedęs 150 Eur, taigi bendrai pervedė išlaikymo 418 Eur sumai (kiti pateikti mokėjimai buvo atlikti už ankstesnius laikotarpius, kai D. G. dar gyveno bute bute (duomenys neskelbtini)), nors už laikotarpį nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. liepos 20 d. teikiamas išlaikymas sūnui turėjo būti ženkliai didesnis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Sprendė, kad atsakovo Ž. A. nurodyti (be bendro abiejų vaiko tėvų susitarimo) skaičiavimai dėl praleidžiamo laiko, nakvynių su sūnumi, bendros kelionės su vaiku (tiek Lietuvoje ar užsienyje), pareiškėjos gaunami „vaiko pinigai“ ar pavieniai mokėjimai tretiesiems asmenims (nesant duomenų apie motinos šių sumų akceptavimą į išlaikymą) nepagrindžia teisinio pagrindo nevykdyti teismo nutartimi patvirtintos pareiškėjų taikos sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo dėl konkretaus periodinio išlaikymo teikimo vaikui. Tuo labiau, šalims (pareiškėjams) jau nustatant taikos sutartimi išlaikymo vaikui dydį, pareiškėjai turėjo įsivertinti tokias aplinkybes (pvz., ar gaunami iš valstybės „vaiko pinigai“ įskaitytini į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį ar ne, taip pat praleidžiamą su vaiku laiką ir kitas aplinkybes).

10. Teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas konkretus išlaikymo dydis, kurį atsakovas turėjo (ir vis dar turi kol vaikas yra nepilnametis ar nėra pakeistos taikos sutarties sąlygos) mokėti savo nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjos D. G. akceptavimas dėl buto ir išlaikymo buvo tik iki tol kol motina su vaiku naudojosi butu bute (duomenys neskelbtini), o ir pats Ž. A. vienašališkai šį terminą dar sutrumpino (vietoje 2022 m. birželio mėn., pareiškėjai buvo leista gyventi iki 2022 m. kovo mėn.).

11. Nurodė, kad pats nurodytas teismui pateiktame elektroniniame susirašinėjime buto nuomos rinkos dydis 450 Eur, įvardintas suprantamas kaip kas mėnesinis prisidėjimas prie Ž. A. gyvenimo sąlygų užtikrinimo, t. y. iš esmės nors nėra įtvirtintas kaip išlaikymas, bet nurodytas susirašinėjime kaip skirtas prie Ž. A. gyvenimo sąlygų užtikrinimui, todėl galėtų būti laikoma (vertinant iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pusės), jog tuo laikotarpiu (kai vaikas su motina gyveno atsakovo bute pagal tokį abiejų tėvų susitarimą ir akceptavimą), tėvas neturėjo dar mokėti tais laikotarpiais papildomai periodinio išlaikymo, nes ir tokia forma (įvertinta pagalbos (gyvenimo sąlygų užtikrinimų) 450 Eur suma) užtikrino pilnai vaiko interesus bei tinkamą išlaikymą tuo metu iš tėvo pusės

12. Sprendė, jog vien tai, kad per šį periodą (kai vaikas su motina gyveno atsakovo bute) atsakovas buvo įvertinęs savo teikimą (buto perdavimą naudotis) 450 Eur suma, nedraudžia tėvui kas mėnesį prisidėti prie vaiko poreikių ir jų užtikrinimo didesne pagalba nei faktinis tą mėnesį turimas teikti išlaikymas, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog tokia suma turi būti laikoma kaip ir išlaikymo kaupimas į ateitį (tokio susitarimo nėra), tai ir neatitiktų vaiko interesų, kuriam turi būti teikiamas nuolatinis ir pastovus išlaikymas, kaip ir buvo patvirtinta teismo. Nuo 2022 m. kovo mėn. tokio tėvo (atsakovo) mėnesinio prisidėjimo (kurį akceptavo motina) neliko, todėl tėvas turėjo vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kaip buvo patvirtinta teismo.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Pareiškėjas Ž. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo laikytis turinio viršenybės virš formos principo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. 2022 m. kovo 17 d. D. G. išsikrausčius iš pareiškėjo buto, esančio bute (duomenys neskelbtini) buvo sutarta vaiku rūpintis po lygiai, neprašant mokėti reguliarių vaiko išmokų. Tai patvirtina pateiktas susirašinėjimas su vaiko motina, kuriame ji žada būti su vaiku tik kartais, savaitgaliais.

13.2. Nurodė, kad nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2023 m. liepos 31 d. vaikas didesnę dalį laiko gyveno su pareiškėju, kris rūpinosi jo išlaidomis. Nors šalių susitarimas nebuvo įformintas tinkama forma, iš konkliudentinių veiksmų akivaizdu, kad jis buvo, motiną tenkino, ir kad motina nerodė jokios iniciatyvos praleisti daugiau laiko su vaiku ir labiau juo rūpintis.

13.3. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui, gyvenant su vaiku jo tiesiogiai apmokėtos vaiko būtinosios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį laiko gyveno ir rūpinosi vaiku pagal pareiškėjo ir vaiko motinos susitarimą, negali būti vertinamos kaip išlaidos vaiko išlaikymui: telefono išlaidos - 516,94 Eur, ugdymo išlaidos – 1 350,00 Eur, gydymo paslaugų išlaidos - 65,00 Eur, išlaidos vaiko pietums mokykloje - 260,47 Eur, iš viso: 2192,47 Eur.

13.4. Nurodė, kad teismo nutartyje yra neteisingai nurodyta faktinė informacija: neteisingai nurodoma taikos sutartimi nustatyta išlaikymo suma (500 Eur vietoj 500 Lt, 2 psl.), kelis kartus tekste neteisingai nurodoma komunalinių paslaugų apmokėjimo vaiko motinai gyvenant pareiškėjo bute kaina (100 Eur vietoj 100 Eur per mėn.). Teismo nutarties 3 puslapyje teigiama, kad „atsakovas praleido daugiau laiko su sūnumi, sūnus dažnai nakvodavo atsakovo namuose“. Pabrėžė, kad ši teismo išvada neteisinga pareiškėjo pateiktos informacijos ir įrodymų interpretacija.

13.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų faktų, kad D. G. teismui pateikė žinomai melagingą informaciją, kad „jokių piniginių lėšų iš atsakovo nebuvo gauta“, nors pats teismas pripažino, kad per visą laikotarpį į vaiko motinos sąskaitą buvau pervedęs 1337 Eur, nevertinant kito išlaikymo ir paramos.

Atsiliepimas

14. Pareiškėja D. G. atsiliepimu į atskirąją skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti galioti, o atsakovo skundą atmesti, priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir priimti papildomus įrodymus.

Šalies argumentai

14.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punktas aiškiai nurodo skolininko teiktino išlaikymo sumą ir mokėjimo tvarką - po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokant kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.

14.2. Teismas teisingai konstatavo, jog vien tai, kad per šį periodą (kai vaikas su motina gyveno atsakovo bute) atsakovas buvo įvertinęs savo teikimą (buto perdavimą naudotis) 450 Eur suma, nedraudžia tėvui kas mėnesį prisidėti prie vaiko poreikių ir jų užtikrinimo didesne pagalba nei faktinis tą mėnesį turimas teikti išlaikymas, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog tokia suma turi būti laikoma kaip ir išlaikymo kaupimas į ateitį (tokio susitarimo nėra), tai ir neatitiktų vaiko interesų, kuriam turi būti teikiamas nuolatinis ir pastovus išlaikymas, kaip ir buvo patvirtinta teismo.

14.3. Su atsakovu jokia forma (nei raštiškai, nei konkliudentiniais veiksmais) nesitariau, kad su sūnumi gyvenimas atsakovo bute bus vertinamas kaip 450 Eur išlaikymo teikimas, įskaitant analogišką sumą į atsakovo mokėtiną išlaikymą, kaip permoką.

14.4. Nurodė, kad pareiškėjos su vaiku gyvenimas bute prasidėjo be jokio susitarimo, nuo 2020 m. birželio mėn. (elektroninis laiškas, kurį mini teismas, buvo sudarytas tik 2021 m. rugsėjo 3 d.)., t. y. daugiau kaip metus laiko gyveno atsakovo bute, suprasdami tą teisę kaip atsakovo geranorišką prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, suteikiant jam gyvenamąją vietą, tačiau ne kaip nuomą, o kaip panaudą. Pačiam atsakovui butas tuo metu buvo nereikalingas - jis tuo metu gyveno ir dirbo Klaipėdoje, butas buvo tuščias, be nuomininkų.

14.5. Paaiškino, kad pasiūlymą gyventi bute pareiškėja priėmė be jokių išankstinių susitarimų dėl išlaikymo įskaitymo, ar pan. Pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjai iš senesnių laikų buvo skolingas - pareiškėja ne kartą jam skolinusi pinigų, kai tuo metu jis jai turėjo mokėti vaiko išlaikymo pinigus ir pan., be to, bankas nuo sąskaitos nuskaičiuodavo atsakovo nesumokamos kasmėnesinės paskolos dalį (paskola atsakovo imta 2016 m., pareiškėja tuomet buvau laiduotoja. Tokie paskolos nuskaičiavimai vyko iki 2020 m. gegužės mėn.). Pareiškėja teisę gyventi jo bute vertino ir kaip asmeninės skolos grąžinimą.

14.6. Paaiškino, kad susitarime atsakovas įrašė 450 Eur sumą, nurodydamas, kad tai yra jo kasmėnesinis prisidėjimas prie sūnaus Ž. A. gyvenimo sąlygų užtikrinimo. Nurodytas žodis „kasmėnesinis“ aiškiai patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo teikti tokio dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau ne mokėjo „į priekį“, atliko permoką ar pan.

14.7. Nors atsakovas teigia, kad į ieškovės sąskaitą pervedė ir pinigines lėšas - 1337 Eur, jis nutyli, kad teismo vertinamu laikotarpiu, kada jis turėjo atlikti periodines kasmėnesines įmokas, skirtas vaiko išlaikymui (nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. liepos 20 d.), jis pervedė tik 418 Eur. Dalis iš jų buvo tikslinės, kaip kad nurodyta mokėjimo pavedimuose. Šios atsakovo atliktos tikslinės, atskirai su juo suderintos įmokos iš viso neįtrauktinos į jam priklausantį mokėti kasmėnesinį išlaikymą.

14.8. Pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, jog į ieškovės sąskaitą pervedė 1337 Eur, nutyli, kad tuo pat laikotarpiu jis iš pareiškėjos gavo pavedimų už didesnę sumą, t. y. 1840 Eur. Realiai atsakovas nurodytu laikotarpiu prie sūnaus išlaikymo jokiomis piniginėmis lėšomis neprisidėjo.

14.9. Teigia, kad atsakovas turėjo suprasti, kad sūnaus buvimo su juo laikotarpiai, kuomet jis turės pareigą rūpintis sūnumi, nekeičia ir nesumažina jo pareigos mokėti sutarties 2.1 p. nustatytą išlaikymą. Atitinkamai, jo atliktos išlaidos į šią mokėtino išlaikymo sumą nėra ir negali būti įskaičiuojamos.

14.10. Mano, kad vertinant atsakovo nurodomas patirtas išlaidas telefonui (516 Eur) ugdymui (1350 Eur), gydymo paslaugoms (65 Eur), pietums mokykloje (260 Eur), nurodo, jog jos atliktos be pareiškėjos sutikimo ir suderinimo su ja, dalis jų nereikalingos - pvz. nupirktas kompiuteris, nors vaikas kompiuterį tuo metu turėjo ir tebeturi; vaikas užrašytas į būrelį, kurį jis lankė tik laikinai - buvo užrašytas be suderinimo su pareiškėja ir netiko pagal pareiškėjos su sūnum gyvenamąją vietą. Gydymo ir maitinimo išlaidos gal ir buvo reikalingos, tačiau, kaip minėta aukščiau, atsakovas jas ir privalėjo atlikti, besirūpindamas vaiku tuo laiku, kada jis buvo pas atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas yra 2023 m. rugpjūčio 24 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

16. Pareiškėja D. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko sąskaitos išrašus ir susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių įrodymus prijungia.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

14. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. G. ir apeliantas Ž. A. yra nepilnamečio vaiko Ž. A. tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-51462-558/2014 patvirtinta šalių, sudaryta taikos sutartimi, kurios 2.1 punktu susitarė: „D. G. sutinka, o Ž. A. įsipareigoja ir sutinka nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, Ž. A. teikti išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokant kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Ši suma pagrįsta vaiko poreikiais bei abiejų šalių turtine padėtimi. Šia sutartimi D. G., aukščiau nurodyta vaiko išlaikymo suma disponuoja uzufrukto teise ir įsipareigoja naudoti ją tik vaiko interesams. D. G. įsipareigoja kaupti ir ne trumpiau kaip 3 (tris) mėnesius saugoti išlaikymo sumos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus (čekius, pakvitavimus ir pan.). Ž. A. prašymu D. G. įsipareigoja per trumpiausius galimus terminus pateikti Ž. A. šių dokumentų kopijas“.

15. Pareiškėja D. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino. Apeliantas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąją skundą.

16. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, jog teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą kita forma, leido sūnui su motina gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, vaikui pirko jam reikalingus daiktus, apmokėjo vaiko išlaidas, vaikas faktiškai su juo gyveno, didžiąją laiko dalį vaikas praleido su apeliantu, o ne su motina.

17. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

18. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo privalo nustatyti, ar vykdoma teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir nustačius, kad taikos sutartis ar jos dalis nėra vykdoma išduoda vykdomąją raštą.

19. Iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio nustatyta, kad šalys taikos sutarties 2.1 punktu susitarė dėl šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio ir jo teikimo tvarkos bei būdo. Esant aiškiai nurodytam išlaikymo teikimo būdui ir tvarkai, apeliantui kilo pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas ir kaip numatyta teikė išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokėdamas kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Apeliantas neginčytinų įrodymų, jog kas mėnesį yra pervedęs į pareiškėjos banko sąskaitą ar tiesiogiai pareiškėjai perdavė pinigines lėšas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas neginčija aplinkybė, kad kas mėnesį neperduodavo pareiškėjai nurodytą lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo teikimo sūnui kita forma nėra numatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog taikos sutarties sąlygos nėra vykdomos.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo teikimo sūnui bei pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog šalys skirtingai vertina, ar tinkamai vykdoma taikos sutartis dėl išlaikymo teikimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo, apeliantui nepateikus objektyvių įrodymų, kad jis yra įvykdęs taikos sutarties sąlygas taip, kaip numatyta taikos sutartyje, yra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui.

21. Akcentuotina, kad apeliantas esant pasikeitusioms aplinkybėmis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ar, šalių susitarimui dėl išlaikymo formos pakeitimo, nesikreipė į teismą dėl teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Esant šiai aplinkybei, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog apeliantas vienašališkai negalėjo pakeisti taikos sutarties sąlygų ir privalėjo jas vykti tokiu būdu, kaip numatyta taikos sutartyje, t. y. teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų), mokėdamas kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Pabrėžtina, kad išlaikymo lėšos yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tačiau jomis disponuoja vaiko motina uzufrukto teise, kas reiškia, kad dėl vaiko lėšų panaudojimo sprendžia tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir ji paskirta vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Esant šiai aplinkybei, apeliantas neturėjo teisėto pagrindo tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas ir spręsti dėl vaiko išlaikymo lėšų panaudojimo būdo. Pagal šalių patvirtintą taikos sutartį apeliantas turėjo teisę iš vaiko motinos reikalauti išlaikymo sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų (čekių, pakvitavimų ir pan.), tačiau neteikti taikos sutartyje nurodyto išlaikymo neturėjo teisėto pagrindo.

22. Išaiškintina, kad šalys turi teisę iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, vaiko poreikių, šalių turtinės padėties, kreiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.

23. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą dėsto aplinkybes dėl jos ir apelianto prievolinių teisinių santykių (paskolos, laidavimo, nuomos ar panaudos ir kita), kas reiškia, jog tarp šalių kilę ginčai nesusiję su nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad vaiko tėvai vaiko išlaikymo lėšas turi teisę skirti tik vaiko poreikiams, tačiau ne vaiko tėvų tarpusavio skoloms padengti.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, todėl visos aplinkybės dėl tinkamo taikos sutarties sąlygų vykdymo, išlaikymo skolos dydžio bus nustatytos antstolio.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, daryti teisinės išvados, kad apeliantas yra įvykdęs tinkamai taikos sutarties punktą dėl išlaikymo teikimo neturi pagrindo. Akcentuotina kad atskirojo skundo teiginiai patvirtina, kad išlaikymo teikimas nevyksta pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimas savaime nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio apeliantui gera valia sumokėti išlaikymo skolą, dėl ko pareiškėjai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik apeliantui tinkamai nevykdant taikos sutarties, o pareiškėjai dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, bus pradėti išieškojimo veiksmai.

27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Pareiškėja D. G. pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš apelianto.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, interesai yra priešingi, pareiškėjos D. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto pareiškėjai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Loreta Braždienė