Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo skundas dėl baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. N. ir J. R. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam J. R. už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties buvo paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Kaltinamasis J. R. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti paskirtą baudą. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi kaltinamojo J. R. skundas buvo atmestas.

2. Kaltinamasis J. R. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti paskirtą baudą.

2.1. Skunde nurodo, kad teisėja akivaizdžiai negatyviai nusiteikusi jo atžvilgiu. Šioje byloje, pasibaigus VGTPT sprendimo galiojimui, prašė teismo paskirti gynėją teismo iniciatyva, kadangi kitas kaltinamasis turėjo jam teismo paskirtą gynėją. Teismas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas, kad ir kitam kaltinamajam teisę turėti nemokamą gynėją atšauks, nes nebeliko pagrindo turėti nemokamą gynėją.

2.2. Skunde pažymima, kad 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdis buvo paskirtas gynėjai N. G. jau nebedalyvaujant teismo posėdyje, todėl nebuvo atsižvelgta į jos užimtumą kitose bylose. Gynėja informavo, kad ji tą dieną turi dalyvauti kitoje byloje, todėl negalės dalyvauti 2024 m. birželio 4 d. 10.15 val. paskirtame teismo posėdyje. Kadangi kaltinamasis kito pasirinkimo neturėjo, todėl sutiko, kad gynėja teiktų prašymą teismo posėdį atidėti.

2.3. Nuteistojo teigimu, jis turi eilę sveikatos sutrikimų, kurie yra nuolat kontroliuojami medikamentais, tačiau viena ar kita liga nuolat paūmėja, dėl ko prireikia papildomo gydymo. Viena iš ligų paūmėjimo priežasčių yra stresas. Būtent dėl artėjančios teismo dienos ir nežinios, ar teismas tenkins prašymą atidėti posėdį, ar nebus atimta teisė į gynybą, prieš savaitę pradėjo jausti nervinę įtampą, ko pasėkoje pradėjo jausti skausmą, kurio vaistais nebegalėjo kontroliuoti. Kadangi ligos yra lėtinės, trunkančios ne vienerius metus, ligos paūmėjimo atveju yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Nutartyje nurodytos formos pažymos gydymo įstaiga neišduoda, motyvuodama, kad visą informaciją pateiks teismui užklausus. Ši informacija buvo pateikta teismui ir 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. lapkričio 15 d., neatvykus į teismo posėdžius dėl ligos. Dėl patiriamo streso šioje byloje, užklupusio skausmo, neatvyko į 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdį ir neturėjo galimybės pateikti duomenų apie pablogėjusią sveikatos būklę. Žinodamas, kad gynėja yra pateikusi prašymą atidėti teismo posėdį, duomenis apie savo sveikatos būklę būtų teismui pateikęs nedelsiant po pasveikimo. Jo baimės dėl teisės į gynybą nepaisymo buvo pagrįstos, nes teismas, atvykus į šį posėdį, galimai būtų sprendęs vienus ar kitus procesinius klausimus, gynėjui nedalyvaujant. Kaltinamasis teisinio išsilavinimo neturi, yra baigęs tik vidurinę mokyklą, todėl negalėtų pasisakyti, išreikšti nesutikimo šiuos klausimus spręsti gynėjui nedalyvaujant.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo šališką požiūrį į kaltinamąjį patvirtina paskiros baudos dydis, kadangi jis neturi jokio nekilnojamojo turto, artimųjų, gauna 619 Eur neįgalumo išmoką. Iš šių pajamų turi pragyventi, sumokėti už teikiamas paslaugas, nuomą, vaistus. Teismui pateikė duomenis, įrodančius, kad galimybės įsidarbinti yra ribotos, kadangi dėl diagnozuotų ligų yra taikomi ribojimai darbo sąlygoms, jam nustatytas 35 procentų darbingumas, specialiųjų poreikių lygis. Siekdamas gauti pajamų, 2023 m. birželį įsidarbino, tačiau buvo priverstas iš darbo išeiti, kadangi pagal darbo funkcijas turėjo atlikti darbus, kurių neleidžia sveikata.

Kaltinamojo J. R. skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje panaikinimo, tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio, 163 straipsnio nuostatas.

4. BPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

5. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieš jam skiriant baudą du kartus neatvyko į 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. lapkričio 15 d. teisiamuosius posėdžius. 2023 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu gynėja advokatė N. G. pateikė SODROS nedarbingumo pažymėjimų posistemės išrašą (toliau – ir Išrašas) ir nurodė, kad J. R. šiuo metu serga, bei vėliau bus pateikta tinkamos formos pažyma. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a pažyma apie nedalyvavimą teismo posėdyje nebuvo pateikta. Taip pat ir 2023 m. lapkričio 15 d. 13.06 val. kaltinamojo gynėja elektroniniu paštu informavo teismą dėl J. R. ligos, pateikdama jo ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie duomenys teismui buvo pateikti tik likus mažiau, nei vienai valandai iki teisiamojo posėdžio pradžios, nors ambulatorinio apsilandymo aprašymą elektroniniu būdu gydytoja pasirašė prieš dvi dienas – 2023 m. lapkričio 13 d. 15.51 val. Iš 2023 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas buvo įpareigojęs advokatę pateikti tinkamos formos pažymą dėl kaltinamojo ligos, tačiau nustatytos formos pažyma vėlgi nebuvo pateikta.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. R. 2024 m. birželio 4 d. jau trečiąjį kartą neatvyko į teisiamąjį posėdį ir prieš posėdį jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių negalėjimą atvykti į teisiamąjį posėdį, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam J. R. už neatvykimą į 2024 m. birželio 4 d. 10.15 val. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties paskyrė 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi J. R. skundas dėl paskirtos baudos panaikinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo negalėjimą dalyvauti teisiamajame posėdyje, o paaiškinimas apie prastą sveikatos būklę, turimas sunkias ligas, nepatvirtina, kad jis į teismo posėdį atvykti negalėjo dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis.

7. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kaltinamasis J. R. į 2024 m. birželio 4 d. teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, iš esmės piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Be to, kaltinamasis nedėjo jokių pastangų iš anksto apie planuojamą neatvykimą ir jo priežastis pranešti teismui. Be to, kaltinamojo J. R. neatvykimas į teisiamąjį posėdį buvo nevienkartinis ir jis, negalėdamas atvykti į teisiamąjį posėdį, privalėdamas apie tai iš anksto informuoti teismą, šios pareigos neįvykdė (nors galėjo tai padaryti), objektyvių nedalyvavimą pagrindžiančių duomenų nepateikė, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad procesinė prievartos priemonė – bauda paskirta pagrįstai.

8. Nagrinėjamu atveju skunde nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 37 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatų ir neįrodo priežasties, nepriklausiusios nuo kaltinamojo valios, sutrukdžiusios dalyvauti teisiamajame posėdyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis J. R. paaiškinimus apie nedalyvavimą 2024 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje ir medicininius dokumentus pateikė tik apylinkės teismui paskyrus baudą, t. y. J. R. posėdžio dieną nebuvo informavęs teismo apie kokius nors sveikatos sutrikimus ar pateikęs prašymą atidėti teisiamąjį posėdį. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. R. turėjo galimybę prašyti teismo leisti jam teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, o ne savavališkai į jį neatvykti, argumentuodamas tuo, kad gynėja negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, kadangi kaltinamojo dalyvavimas bylos nagrinėjime yra privalomas. Gynėjos nedalyvavimas bylos nagrinėjime neatleidžia kaltinamojo nuo pareigos atvykti į teisiamąjį posėdį.

9. Skunde kaltinamasis akcentuoja stresą, patirtą prieš teisiamąjį posėdį, skausmus, įvardija jam diagnozuotas ligas, tačiau, vadovaujantis BPK 37 straipsnio nuostatomis, negalėjimas dalyvauti teisiamajame posėdyje privalo būti patvirtintas ne pranešimu apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ar kitokiais dokumentais, o tik specialia, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989, numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a, pažyma. Nagrinėjamu atveju tokia pažyma viso proceso metu nebuvo pateikta. Kartu akcentuotina ir tai, kad pateisinamu pagrindu dėl neatvykimo į teismo posėdį gali būti ne bet kokia liga ar būsena, o tik tokia, kuri, medikų vertinimu, trukdo asmeniui atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje ir būtent tai turi būti užfiksuota nustatytos formos pažymoje. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ambulatorinio apsilankymo aprašymas niekaip nepatvirtina, kad J. R. buvo tokios būklės, kad 2024 m. birželio 4 d. negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį dėl ligos. Pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl gynėjo skyrimo išeina už šio skundo nagrinėjimo ribų, nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu, todėl apygardos teismas dėl jų nepasisako.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis J. R. teisiamajame posėdyje nedalyvavo nesant svarbių priežasčių, dėl ko proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai buvo pažeisti. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamajam J. R. paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda turėtų būti naikinama. Apygardos teismo vertinimu, nėra ir teisinio pagrindo sumažinti kaltinamajam paskirtą baudą, kadangi BPK 163 straipsnio 1 dalis teismui suteikia galimybę skirti iki 30 MGL dydžio baudą už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, o teismas paskyrė 10 MGL dydžio baudą, t. y. mažesnę, nei baudos vidurkis, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o kaltinamojo J. R. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.