- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-184-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01852-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- Svetlanos L, Audriui G
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lesto“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Svetlanos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovams Audriui G. Č. ir Svetlanai L. Š. dėl žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas akcinė bendrovė „Lesto“, akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ teisių ir pareigų perėmėja, prašė priteisti solidariai iš atsakovų A.G. Č. ir S. L. Š. 2 499,21 Lt žalos dėl neteisėtai suvartotos elektros energijos, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-11-30 tikrinant atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, elektros energijos naudojimo teisėtumą, dalyvaujant atsakovų atstovui G. B., buvo aptikta, kad objektas pajungtas papildomu kabeliu, apeinant elektros energijos skaitiklį. Nustatę minėtą faktą, ieškovo darbuotojai, vadovaudamiesi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1-171 redakcija) 92 punktu, surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 012966/558, kurio teisėtumas ir pagrįstumas teismine tvarka nenuginčytas. Aktą, dalyvaujant atsakovui A. G. Č., 2009-12-01 svarstė ieškovo sudaryta speciali Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 012966 svarstymo komisija, kuri nusprendė atlikti objekte sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už vienerius kalendorinius metus, t.y. nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. pagal objekte rastų elektros energijos ėmėjų galias. Atsakovai teise skųsti Komisijos sprendimą nepasinaudojo. Nustačius EETNT pažeidimą, t.y. neteisėto elektros energijos naudojimo objekte faktą, vadovaujantis EETNT 93 punktu, atsirado pagrindas apskaičiuoti atsakovų padarytą žalą. Kadangi atsakovų atstovas leido ieškovo darbuotojams patikrinti objekte naudojamų elektros energijos imtuvų galią, vadovaujantis EETNT 97.4 punkto 2 dalimi, paskaičiavus atsakovų suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. pagal akto surašymo metu surastų elektros imtuvų galią, už be apskaitos suvartotą elektros energiją mokėtina suma sudaro 2 499,21 Lt. Pažeidus EETNT, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Atsakovai žalos neatlygino, todėl ji iš jų išieškotina teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė S.L. Š. su ieškiniu nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad nors ir yra buto bendraturtė, tačiau jame negyvena; apie neapskaitinį elektros energijos vartojimą nežinojo, todėl mano, kad žalą privalo atlyginti atsakovas G. Č., kuris faktiškai naudojasi butu, jos sutikimu darė viso buto remontą.
Atsakovas A.G. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 2 499,21 Lt žalos dėl neteisėtai suvartotos elektros energijos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama, nes pastarieji, kaip buto bendrasavininkiai, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, jie turėjo prievolę užtikrinti elektros apskaitos prietaiso bei plombų saugumą, nenaudoti el. energijos be apskaitos (CK 6. 248 straipsnio 3 dalis). EETNT numatė, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas – tai toks atvejis, kai pateikiami įrodymai, kad: <...> elektros imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos įrengiant paslėptą atvadą, ar pan. ir tai turėjo įtakos tinkamo suvartotos elektros energijos kiekio užfiksavimui. Nustačius EETNT pažeidimą, ieškovas, vadovaudamasis EETNT 93 punktu, apskaičiavo atlygintiną žalą taisyklių 97.4 punkto 2 dalies pagrindu, t.y. pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio – 2499,21 Lt byloje nėra. Nors atsakovė S. L. Š. neigia atlikusi neteisėtus veiksmus, tačiau EETNT 62 punkte nurodoma, kad už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Atsakovė S. L. Š. kaltės dėl žalos padarymo ieškovui nepaneigė. Byloje nėra duomenų, kad papildomą kabelį į objektą pajungė būtent A. G. Č.. Be to, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl EETNT 97.4 punkto atitikimo CK nuostatoms, 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime pabrėžė, kad jeigu vartotojas nevykdo sutartyje ir teisės akte nustatytos pareigos ir neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais tiekėjui padaroma žala, konstatuotina, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo, t.y. atsakovai A. G. Č. ir S. L. Š. visiškai, jų atsakomybė yra solidari, nes susijusi su žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė S. L. Š. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje dėl 2 449,21 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš S. L. Š. panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškinio reikalavimą dėl solidarios atsakomybės taikymo, t.y. atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2 499,21 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. L. Š.. Nurodė, jog nuo 2000 m. gruodžio 5 d. yra bendrasavininkė objekto, kurio ½ valdo nuosavybės teise. Nuo 2001 m. vasario 9 d. objekto bendrasavininkiu tapo atsakovas A. G. Č., kuris nuo nurodytos datos vienas naudojasi objektu. Apeliantė objektu niekada nesinaudojo, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas A. G. Č. 2009 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į apeliantę dėl leidimo objekto remontui suteikimo, ko pasėkoje šalys raštu susitarė, jog apeliantė neprieštarauja objekto remontui, tačiau atsakovas A. G. Č. neturi pretenzijų dėl išlaidų objekto remontui, – būtent remontui, apeliantės nuomone, A. G. Č. nutiesė kabelį. Apie elektros energijos naudojimo neteisėtumą apeliantei nebuvo žinoma, taip pat, kaip apie akto surašymą ir Komisijos sprendimą, o G. B. nelaikytinas jos atstovu. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, kad kaltę ir atsakomybę dėl žalos padarymo prisiėmė atsakovas A. G. Č., kuris Komisijos protokole pasirašė sutinkantis su komisijos išvada dėl žalos padarymo ir žalos dydžio paskaičiavimo. Be to, ieškovas raginimus padengti įsiskolinimą siuntė vien atsakovui A. G. Č., kas patvirtina, kad pats ieškovas atsakingu dėl žalos atlyginimo laikė vien atsakovą A. G. Č.. Vadovaujantis CK 6.253 straipsniu, civilinė atsakomybė netaikoma dėl <...> trečiojo asmens veiksmų. Apeliantės elgesys atitiko įstatymų nustatytus elgesio standartus, t.y. ji, kaip objekto bendrasavininkė, objekto dalimi nesinaudojo, neteisėtų veiksmų neatliko, apie trečiųjų asmenų veiką objekte nežinojo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl negali būti atsakinga už menamą žalą ieškovui. Apeliantė taip pat prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog apeliantė yra objekto ½ dalies savininkė, o tai, kad ji negyveno ir nesinaudojo objektu, negali atleisti jos nuo pareigos prižiūrėti objektą, valdyti ir naudotis juo taip, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir interesai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl akto ir Komisijos posėdžio teisėtumo laikytinos nesusijusiomis su byla. Aktas surašytas laikantis EETNT nuostatų, dalyvaujant atsakovo atstovui G. B.. Komisijos posėdyje dalyvavo atsakovas A. G. Č., esantis objekto bendrasavininkiu, tuo tarpu nei EETNT, nei kiti teisės aktai nenumato ieškovui pareigos į Komisijos posėdį kviesti visų bendraturčių.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas A. G. Č. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjant apeliacinį skundą nurodytų nuostatų laikomasi ir skundas nagrinėjamas apeliantės nurodytose ribose, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 322 straipsnio 1 dalimi, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Atsižvelgiant į apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje spręstina, kad nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra būtina, priešingą išvadą pagrindžiančių argumentų savo prašyme apeliantė nenurodė, apeliantės pageidavimas dėl skundo nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismui neprivalomas. Nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, skundžiamu sprendimu nepažeidė CPK 176, 178, 183, 185 straipsnių reikalavimų, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, atskleidė bylos esmę, dėl jos padarė logiškas ir teisingas išvadas, su kuriomis sutiktina jų nekartojant, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip pagrįsti netinkamu materialinių teisės normų aiškinimu.
Šioje byloje ieškinys grindžiamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 30 d. ieškovo darbuotojai atliko elektros energijos vartojimo patikrinimą atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame objekte ir nustatė, kad objektas pajungtas papildomu kabeliu, apeinant elektros energijos skaitiklį. Kadangi rasti pažeidimai atitiko EETNT Bendrųjų nuostatų sąvoką „Neteisėtas elektros energijos naudojimas“ ir 97.4 punktą, buvo surašytas aktas. Vadovaujantis EETNT 93 punktu, minėtas aktas pateiktas specialiai Komisijai, kuri nusprendė perskaičiuoti elektros energijos suvartojimą objekte nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. pagal faktinę rastų elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Perskaičiavus elektros energijos suvartojimą, nustatytas žalos dydis 2 499,21 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir ieškovo naudai priteisė solidariai iš objekto bendrasavininkių žalos atlyginimą, procesines palūkanas, taip pat tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kaip matyti iš ieškinio turinio, juridiniu ieškinio pagrindu laikytinas CK 6.263 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi ieškovas žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, byloje turėjo būti įrodytas tam tikrų juridinių faktų, vadinamų civilinės atsakomybės sąlygomis, egzistavimas: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimą, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama ir įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009 ir kt.). Taigi, ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neturėjo įrodyti atsakovų kaltės, atsakovai privalėjo patys įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, išskyrus, jeigu remtųsi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių savo kaltę, bylą nagrinėjęs teismas taip pat nenustatė, kad dėl žalos atsiradimo būtų kaltas kreditorius.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog objektas, į kurį tiekta neapskaitinė elektros energija, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams A. G. Č. ir S. L. Ž., tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Apeliantė skundą grindė tuo, jog objektu nesinaudojo, elektros energijos nevartojo, apie neapskaitinės elektros energijos vartojimo faktą ir akto surašymą nežinojo, nebuvo kviečiama ir nedalyvavo Komisijos posėdyje, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui menamos žalos. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad apeliantė negalėjo žinoti apie objekte įrengtą neapskaitinę elektros energijos naudojimo sistemą ir kad už objekte suvartotą neapskaitinę elektros energiją atsakingas išimtinai A. G. Č..
Iš bylos medžiagos matyti, kad elektros energija objekte vartota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus, ko pasėkoje suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksavo tikrojo suvartotos energijos kiekio. Tai reiškia, kad vartojama neapskaitoma elektros energija ir už ją skirstymo sistemos operatoriaus funkcijas vykdančiam visuomeniniam tiekėjui nesumokama. Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda ne tiktai dėl veikimo ar neveikimo, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar atsakovo faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Atsakovai, turėdami nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, t. y. po dalį objekto, turi pareigą rūpintis, kad naudojimasis šiuo turtu nepadarytų žalos kitiems asmenims, t.y. kaip objekto bendraturčiai ir elektros energijos vartotojai yra atsakingi už jų žinioje esančių elektros įrenginių būklę ir tinkamą mokėjimą už patiektą elektros energiją nuo tada, kai tapo objekto savininkais. Pagal EETNT 62 punktą, jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos shemose naudojamos įrangos ir įtaisų apsaugą <...> atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti savininkai arba nuomininkai, kuriems EETNT įtvirtina pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, pažeidimus ar pan. Akivaizdu, jog pašaliniai asmenys negalėjo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančiame objekte įrengtos neapskaitinės elektros energijos vartojimo sistemos turėti naudos. Atsakovai, vartodami nepaskaitinę elektros energiją, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose jiems nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas) savo elektros įrenginius naudoti, eksploatuoti ir prižiūrėti laikydamiesi elektros įrenginių naudojimą ir eksploatavimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgė į draudimą savavališkai prijungti įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ir elektros įrenginių, tokiu būdu neatitiko tvarkingo elektros energijos vartotojo standarto ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę. Kadangi atsakovai, turėdami nuosavybėje nekilnojamąjį turtą, t.y. po dalį objekto, turėjo pareigą rūpintis, kad naudojimasis šiuo turtu nepadarytų žalos kitiems asmenims, būtent toks atsakovų elgesys atitiktų apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą, byloje nustačius nerūpestingą atsakovų elgesį be apskaitos prietaisų naudojant elektros energiją, pagrįstai konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovų pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir ieškovui atsiradusios žalos bei nustatytos visos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui. Ieškovas, nežinodamas apie neapskaitinį elektros energijos vartojimą, tiekė elektros energiją atsakovams, už kurią ir jos tiekimą atsakovai neatsiskaitė ir taip ieškovas prarado dalį pajamų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro ieškovo nuostolius, pastarąjį tiekimą sąlygojus išskirtinėms fizinėms elektros energijos savybėms, lemiančioms kiekvienu momentu pagaminamą tokį elektros energijos kiekį, kurio tuo momentu reikia prie elektros tinklo prisijungusiems vartotojams.
Konstatavus savavališką atsakovų prisijungimą ir elektros energijos vartojimą be apskaitos, žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.279 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatytos 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtys ir numatyti atvejai, kai solidarumas preziumuojamas. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnyje. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6, 6.279 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vartotojo kaltė preziumojama ir jam priskiriama kaltės paneigimo pareiga, tuo tarpu atsakovė kaltės dėl žalos padarymo nepaneigė. Šios išvados nepakeičia ir nepanaikina apeliantės teiginys, nepatvirtintas kitais objektyviais įrodymais, jog objektu nesinaudoja, bei į bylą pateiktas rašytinis sutikimas A. G. Č. atlikti remontą, iš esmės galintis patvirtinti kitas, šiai bylai teisiškai nereikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal byloje esančius duomenis ne tik apeliantės, bet ir atsakovo A. G. Č. gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu.
Kadangi nagrinėjamu atveju suvartotos elektros energijos kiekio nebuvo įmanoma objektyviai nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatytas remiantis EETNT įtvirtintais apskaičiavimo būdais, kurių taikymas priklauso nuo vartotojo elgesio akto surašymo metu – jei buitinis vartotojas akto surašymo metu suteikia galimybę operatoriaus atstovui patikrinti ir nustatyti tuo metu veikiančių elektros imtuvų galią, tai suvartota elektros energija perskaičiuojama vienu būdu (pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę), o jei vartotojas tokios galimybės nesuteikia, taikomas kitas apskaičiavimo būdas (pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę). Pagal EETNT 97.4 punktą, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai, galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato komisija. Atsakovų atstovas leido ieškovo darbuotojams patikrinti naudojamų elektros energijos imtuvų galią. Taigi, teismas tinkamai taikė teisės aktuose nustatytas specialias taisykles ieškovo nuostolių apskaičiavimui, o apeliacinio skundo teiginiai dėl ieškovo patirtos menamos žalos yra nepagrįsti.
Byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovas pirminius pranešimus siuntė tik A. G. Č. vardu. Apeliantė yra objekto bendraturtė, korespondencija buvo siunčiama antram bendraturčiui, todėl preziumuojama, kad ji turėjo žinoti ir žinojo apie ieškovo reiškiamas pretenzijas. Bendraturčiai kaip vienas subjektas įgyvendina santykius su trečiaisiais asmenimis, įskaitant atsakomybę pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (CK 4.75 sraipsnis), todėl nagrinėjamu atveju apeliantė neturėtų vidiniais bendraturčių santykiais gintis nuo išorinių, t.y. santykių dėl objekto su trečiaisiais asmenimis. Apeliantė nepagrindė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas nedalyvavus akto surašyme ir Komisijos posėdyje, nes savo argumentus, kurių nenurodė Komisijai, galėjo išdėstyti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.