- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- e2-26037-897/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17415-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas A. J. yra E. L. tėvas, padarant apie tai įrašą vaiko gimimo akte; atsakovui geranoriškai nesutinkant, kad būtų nustatyta jo tėvystė, skirti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę ir pavesti ją atlikti Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai, užduodant klausimą, ar A. J. yra biologinis E. L. tėvas; gavus teigiamą ekspertizės išvadą, nustatyti, kad A. J. yra E. L. tėvas; nustatyti nepilnametės E. L. gyvenamąją vietą kartu su motina R. L.; priteisti iš atsakovo A. J. nepilnametei dukteriai E. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 202 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti vaiko motiną R. L. nepilnametės dukters išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; priteisti iš atsakovo A. J. 3156,85 Eur dydžio nepilnametės dukters E. L. išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 metų pabaigoje ir po pažinties praėjus keliems mėnesiams pradėjo gyventi kartu. Santykiai su atsakovu gana greitai nutrūko, nes paaiškėjo, kad jis nėra oficialiai išsiskyręs su savo žmona. Prieš nutraukiant santykius su atsakovu, suprato, kad laukiasi atsakovo kūdikio, kuris gimė 2012 m. gruodžio 30 d. Atsakovas geranoriškai nesutiko, kad būtų registruota jo tėvystė, tačiau nuo dukters gimimo iki ieškinio teismui pateikimo, t.y. vienerius metus ir penkis mėnesius atsakovo motina E. išlaikymui skyrė 289,62 Eur. Nustačius atsakovo tėvystę mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes ieškovė visada siekė sudaryti dukrai geriausias buities, ugdymo bei laisvalaikio sąlygas, jas sieja stiprus ir artimas dukters ir motinos ryšys, tuo tarpu atsakovui yra sudaromos visos sąlygos ir galimybės netrukdomai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Geriausiai vaikų interesus atitinka išlaikymas, kuris teikiamas periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo dukters E. išlaikymui turi būti priteista po 202 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki mergaitės pilnametystės, o taip pat iš atsakovo turi būti priteistas dukters išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas dukters išlaikymui yra skyręs tik 289,62 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovė paaiškino, kad iš pradžių atsakovas ir jo motina bei sesuo pripažino mergaitę, bet vėliau, siekdamas išvengti pareigos teikti mergaitei išlaikymą, nebepripažino savo tėvystės, pradėjo vengti ieškovės, slapstytis nuo jos, išvyko dirbti į užsienį. Atsakovo motina taip pat nutraukė su ja ryšius, nustojo bendrauti su anūke. Mergaitė turi specialių poreikių, yra plokščiapadė, taigi jai reikalinga speciali avalynė, be to, ji labai dažnai serga virusinėmis ligomis, turi laringitą. Dėl dažnų nedarbingumų ieškovė negali dirbti pilnos darbo dienos, nes slaugo sergančią dukrą, dirba valytoja vaikų darželyje, gauna apie 358 Eur darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, po paskelbtos atsakovo paieškos apie iškeltą bylą ir pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Šaukimas į 2017 m. spalio 18 d., 14.00 val. teismo posėdį atsakovui įteiktas LR CPK 130 str. nustatyta tvarka. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-06-02 išvadoje Nr. A104-2314/14(2.13.2.6-AD15) nurodė, kad ieškinį iš esmės palaiko, nes ieškinys yra pareikštas nepilnametės E. L. interesais, jos teisėms ir teisėtiems interesams ginti, jos turtinėms ir neturtinėms teisėms užtikrinti. Nepilnametės E. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ieškove R. L. neprieštarauja mažametės interesams. Nustačius atsakovo tėvystę nepilnametės E. L. atžvilgiu, atsakovui atsirastų pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą. Tuomet iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas dukrai iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai.
Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl yra tenkintinas.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. M. (atsakovo motina) parodė, kad atsakovas dabar nepripažįsta savo tėvystės todėl, kad nereikėtų mokėti alimentų. Iš pradžių, kol atsakovas laikė E. savo dukra, ji laikė E. savo anūke, tačiau dabar jokių ryšių su ja nebepalaiko.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. Z. (ieškovės pusseserė) parodė, kad atsakovas iš pradžių pripažino mergaitę, nes kai ji jam paskambino ir pranešė, kad jis turi dukrą, atsakovas apsidžiaugė, žadėjo grįžti į Lietuvą, pripažinti savo tėvystę, tačiau po trijų mėnesių atsisakė pripažinti savo tėvystę ir dingo, pradėjo slapstytis.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. L. (ieškovės brolis) parodė, kad atsakovas draugavo su jo seserimi, sesuo pastojo, o A. išvažiavo į užsienį. Gimus mergaitei, jis pats gana dažnai yra vežęs seserį su E. pas atsakovo mamą, atsakovo mama taip pat gana dažnai pas juos atvažiuodavo, tačiau kažkur prieš metus atsakovo mama nustojo bendrauti ir palaikyti ryšius su anūke.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad nepilnametė E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2013-01-08 gimimo įrašu Nr. 186. Pagal tai 2013-01-08 išduotas gimimo liudijimas AA Nr. 860173. Duomenų apie vaiko tėvą gimimo liudijime nėra.
Dėl tėvystės nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).
CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Ieškovė ieškiniu prašė tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę, jeigu atsakovas atsisakys geranoriškai pripažinti savo tevystę. Ieškinio kopija atsakovui įteikta tinkamai, atsiliepimo, ar prieštaravimų į pareikštą ieškinį atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė, bylos nagrinėjime teisme atsakovas taip pat nedalyvavo, nuo teismo, nagrinėjančio bylą, nes net teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovo mama negalėjo pasakyti tikslaus atsakovo adreso. Tokius atsakovo veiksmus teismas vertina kaip atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, o atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu laiko sutikimu su jam pareikštais ieškinio reikalavimais, nes turėdamas realią galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose ir ginčyti pareikštus ieškinio reikalavimus bei įrodinėti priešingą, to nedarė, juo labiau, atsakovo motina, duodama parodymus, paliudijo, kad jos sūnus savo tėvystės Emilijos atžvilgiu pradėjo nebepripažinti tada, kai ieškovė pradėjo reikalauti išlaikymo mergaitei, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką.
Kaip minėta aukščiau CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nurodyta, jog jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kadangi šiuo atveju atsakovas vengė atlikti ekspertizę ir ignoravo bylos procesą, toks jo elgesys neatitiko nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, nei rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, objektyvaus pobūdžio kliūčių atsakovui atlikti DNR tyrimą teismas nenustatė, atsakovas apie tokių kliūčių egzistavimą teismui nepranešė, teismas iš visumos šių aplinkybių, vadovaudamasis CK 3.148 straipsnio 2 dalies norma, atsakovo visišką bylos ignoravimą ir neatsiliepimą į jam pareikštus ieškinio reikalavimus vertina kaip atsisakymą ekspertizės ir laiko jo tėvystės įrodymu. Be to, atsakovo tėvystę, teismo vertinimu, pakankamai patikimai įrodo iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatytos aplinkybės, t.y. kad ieškovė ir atsakovas draugavo, netrukus po pažinties apsigyveno kartu, gimus mergaitei atsakovas savo tėvystę pripažino, tačiau ieškovei pradėjus reikalauti teikti dukrai išlaikymą, atsakovas pradėjo neigti savo tėvystę, slapstytis nuo ieškovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters E. tėvas, tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, vaiko teisių apsaugos prioritetiškumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nustato, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametė E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), – yra jo dukra. Išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnametės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nėra. Nuo pat mergaitės gimimo jos motina sudaro jai geriausias buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas, o atsakovui yra sudarytos visos sąlygos ir galimybės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina ieškove R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 202 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, ji yra darbinga, dirba ir gauna darbo užmokestį, tačiau dėl dažnų dukters sirgimų jos galimybės dirbti pilną darbo dieną yra ribotos, gyvena socialiniame būste, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, nedarbingumas jam nenustatytas, turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, galintis susirasti darbą ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, taip pat įvertinus tai, kad mergaitė turi specialių poreikių, t.y. dėl plokščiapadystės jai reikalinga speciali avalynė, mergaitė turi laringitą, dažnai serga virusinėmis ligomis, iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2014-05-22, iki vaiko pilnametystės priteistinas 202 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3156,85 Eur dydžio nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, nes nuo mergaitės gimimo atsakovas iš viso dukrai yra skyręs apie 289,62 Eur, o vėliau dukra nesirūpino ir jokio išlaikymo savo dukrai neteikė nei pinigais, nei perkamais daiktais.
Kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Tokiu būdu nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2012-12-30, iki ieškinio padavimo dienos, už septyniolika mėnesių, atėmus atsakovo teiktus 289,62 Eur, atsakovas įsiskolino savo dukrai 3156,85 Eur, kurie iš jo yra priteisiami dukters naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 337,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 99 str.) ir 188 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės R. L. ieškinį patenkinti pilnai.
Nustatyti, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „tėvas“ įrašyti “ A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.
Nustatyti nepilnametės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove R. L., jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 202 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-05-22) iki vaiko pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise jos motinai R. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 3156,85 Eur.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 337,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 188 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus vaiko gimimo įraše.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.