Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui, pareiškėjui (-ams) R. J.

ieškovo (-ų), pareiškėjo (-jų) atstovui (-ams) adv. V. Tučkui

atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) nedalyvaujant

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) R. K., adv. V. Putkiui

valstybės (savivaldybės) institucijos atstovui (-ams) G. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei A. O. Kerevičienei dėl įpareigojimo duoti sutikimą statyti bendroje dalinėje nuosavybėje statinį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija teikianti išvadą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovas G. Š. ieškovės ieškinį palaiko ir nurodė, kad šiuo metu galiojančiais teisės aktais R. J. atlikti statybos darbai – prie pirties pristatyta stoginė, esanti (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje, kvalifikuotini kaip naujo statinio statyba. Tokiam statiniui nereikalingas nei leidimas statyti statinį, nei statinio projektas. Pagal statybos įstatymo 23 str. 1d.5p., statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p. R. J. atliktiems savavališkos statybos darbams įteisinti privalomas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Ieškovės atžvilgiu atsakovės nurodytas LR Vyriausybės nutarimas priimtas 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 127.9.1 str. netaikytinas, nes jis draudžia statyti arčiau 100 m iki vandens telkinio kranto linijos pastatus, kurie yra už miestelių ir kaimo ribų. Ieškovės naujas statinys pastatytas kaimo ribose, tai yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2005-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198-292/2005 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – pirtį unikalus Nr. 3398-0007-2097, esančią (duomenys neskelbtini) ir paskyrė ieškovei pirties pirmąjį aukštą, o atsakovei – pirties mansardą, įpareigojant ieškovę leisti atsakovei pastatyti lauko laiptus į pirties mansardą.

Ryšium su tuo, teismas 2005-12-05 sprendimu nustatė ir 1,8600 ha žemės sklypo naudojimo tvarką. Detalizuotame kiemo statinių ir prie jų esančios žemės plane, žemės A1 dalis, kuriame stovi pirtis teismo buvo paskirta naudotis ieškovei, o prieiti prie pirties mansardos ieškovės naudojamojoje žemėje atsakovei nustatė servitutą 0,5 m pločio ir 4,34 m ilgio taką į pirtį.

Nežiūrint į tai, kad šalių turtiniai santykiai sureguliuoti minėtu aukščiau nurodytu teismo sprendimu, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir priešiški. Atsakovė O. A. K. yra žemės sklypo, kuriame stovi savavališkos statybos statinys bendraturtė. Žemės sklypo dalis kuriame stovi pastatyta pirtis ir 15,93 kv. m atskiras statinys terasa- stoginė teismo sprendimu paskirta naudotis ieškovei R. J.. P. S. įstatymo 23 str. 1d. 5p., statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p. R. J. atliktiems savavališkos statybos darbams įteisinti formaliai privalomas statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė be teisinio pagrindo nepagrįstai atsisako ieškovei duoti sutikimą įteisinti pirmos grupės nesudėtingam statiniui, kuriam nereikalingas joks projektas ir leidimas statybai.

CK 4.75 str. 1d. nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kitą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Teismas nagrinėdamas šį ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymų suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kitas bendraturtis gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Teismas laiko, kad atsakovės interesai nėra pažeisti, nes neginčiją teisės statyti statinį būdo.

Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teise taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (LR CK 1.5 str., 1.137 str.).

Ryšium su bylos nagrinėjimu, kurios šalies naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš antros šalies (LR CK 93 str. , 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti pilnai. Įpareigoti A. O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) duoti sutikimą R. J. statyti 15,93 kv. m statinį terasą – stoginę, prie plane žymimo, 9J1/m pastato – pirties, registre Nr. 60/62930 unikalus Nr. 3398-0007-209, esančios 1,8600 ha žemės sklype (kadastrinis Nr.3347/0005:14) (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje, (duomenys neskelbtini), nepristatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio – pirties laikančiųjų konstrukcijų.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per 14d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendime turi teisę atlikti tuos veiksmus pati ieškovė ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas.

Priteisti iš A. O. K. R. J. 136 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 33,99 litus valstybei turėtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.