Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-156/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
2K-156/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Kuconis (pirm.), Albinas Sirvydis, Benediktas Stakauskas (pran.)
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-156/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.2.2; 1.1.8.1;
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

sekretoriaujant M. Čučiulkai,dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,nuteistajam A. M.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trejiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 4,7 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. M.: iki 2007 m. sausio 1 d. atlyginti Lietuvos kriminalinės policijos biurui nusikaltimu padarytą turtinę žalą; iki 2007 m. sausio 1 d. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; iki 2008 m. sausio 1 d. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paros.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl civilinio ieškinio: iš A. M. priteista 881,13 Lt Lietuvos kriminalinės policijos biurui turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 2 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Panevėžio r., Dembavos k., Veteranų g. 15, pagrobė Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausantį 28 600 Lt vertės automobilį VW Transporter.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu A. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d. nutartį: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirti jam kitą bausmę – baudą. Nurodo, kad paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę buvo pažeisti BK 41, 54, 55 straipsniai. Kasatorius turi nuolatinį darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, augina nepilnametį sūnų. A. M. mano, kad jam skirtas teismo įpareigojimas pažeidžia jo konstitucinė teisę pasirinkti darbą, nes atima galimybę išvažiuoti į užsienį ir užsidirbti pinigų, kurių pakaktų jo šeimos poreikiams patenkinti. Skunde akcentuojama, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nerodo jo nepagarbos įstatymams, o ankstesnis teistumas yra išnykęs. Kasatoriaus nuomone, jo padaryta veika nėra baigtinė, nes policijos pareigūnai kontroliavo padėtį, sekė pagrobtą automobilį, žinojo jo buvimo vietą, taigi nebuvo realios galimybės pagrobtu turtu disponuoti. Kadangi jis padarė nesmurtinę, apysunkę veiką, nėra teistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, veika nėra baigtinė, todėl turėtų būti pakeista bausmės rūšis, paskiriant ne laisvės atėmimą, o baudą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl pasikėsinimo

Kasatoriaus A. M. argumentas, kad teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti ne kaip baigtinį nusikaltimą, o kaip pasikėsinimą įvykdyti vagystę, nepagrįstas. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valio nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagytės ir plėšomo baudžiamosiose bylose“ 8 punkte yra išaiškinęs, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius slaptos vagystės būdu užvaldė svetimą turtą – automobilį, kurį nuvairavęs paslėpė savo motinai priklausančiame garaže. Tik operatyvių priemonių pagalba išaiškinta pagrobto automobilio laikymo vieta. Kolegija pagrįstu laiko apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai automobilį susekė, neturi reikšmės kasatoriaus baigtinės veikos kvalifikavimui, kadangi jo valia disponuoti svetimu turtu teisėsaugos institucijos darbuotojų nebuvo įtakojama.

Bausmės skyrimas

Kasatorius nuosprendį laiko ydingu dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK Bendrosios dalies nuostatos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių teisės pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pasekmes, kaltės formą, tikslus, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir taikant BK 75 straipsnio taisykles jos vykdymą atidėti. Tai atitinka BK 41 straipsnio nuostatomis reglamentuojamą bausmės paskirtį bei tikslus.

Pažymėtina, kad kasatoriaus pateikti argumentai sutampa su išdėstytais apeliaciniame skunde, kuris išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis, reglamentuojančiomis bylų nagrinėjimą apeliaciniame teisme tvarką (BPK 320, 324 straipsniai). Į visus apelianto argumentus detaliai atsakyta. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas KuconisAlbinas SirvydisBenediktas Stakauskas