Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-482/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-16
Bylos Nr.
2A-482/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Audronė Jarackaitė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“
Advokatai
Stasys Zabita, Dovilė Korsakaitė
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-482/2008Procesinio sprendimo kategorija 42.1.; 42.9.; 42.11.1.; 45.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovei A. K. ,ieškovės atstovei advokatei Dovilei Korsakaitei,atsakovo atstovui advokatui Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1033-54/2008 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsva“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. K. 2007 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Alsva“, prašydama pripažinti atsakovo su ieškove 2005 m. liepos 5 d. sudarytų preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-20 ir preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-34 vienašališką nutraukimą nuo 2007 m. vasario 17 d. neteisėtu; įpareigoti atsakovą UAB „Alsva“ įvykdyti su ieškove A. K. sudarytą 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-20 ir 2005 m. liepos 5 d. sudarytą preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-34, parduodant ieškovei preliminariose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka butą Nr. 20, esantį Kalvarijų g. 272-20, Vilniuje, ir butą Nr. 34, esantį Kalvarijų g. 272-34, Vilniuje, su jiems tenkančiomis 0,42 ha žemės sklypo dalimis; priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu pasirašė dvi preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. B-20 ir B-34 (toliau – sutartys). Ieškovės teigimu, nors šios sutartys pavadintos preliminariosiomis buto pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau jų susitarimo objektas ir turinys leidžia teigti, kad tarp šalių buvo pasirašytos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartys. Ieškovė pažymėjo, kad šių sutarčių 1.1 punkte nurodoma, jog šios sutarties pagrindu pardavėjas įsipareigoja pastatyti, inventorizuoti ir atskiros pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu parduoti pirkėjui sutartyje nurodytą dviejų kambarių butą bei šio buto kvadratūrai nuo bendro namo ploto proporcingai tenkančią dalį žemės sklypo, o pirkėjas įsipareigoja atskiros pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirkti šioje sutartyje nurodytą butą bei jam tenkančią dalį žemės sklypo ir atsiskaityti už jį sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovės nuomone, šios sutarčių nuostatos atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytus sutarties turinio elementus, be to, šių sutarčių 4.1. punkte esanti nuoroda į CK 6.401 straipsnio antrosios dalies 1 punktą taip pat patvirtina, kad tai būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl to, ieškovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytos CK 6.401 straipsnyje numatytos sutartys ir susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja ne CK 6.165 str., bet 6.401 str., kuris skiriasi savo turiniu ir teisinėmis pasekmėmis, atsirandančiomis neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2007 m. vasario 9 d. ieškovei pranešė, kad jis nuo 2007 m. vasario 17 d. vienašališkai nutraukia preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis ir jokių pretenzijų dėl sutartyse nurodomų butų pirkimo nepriima. Ieškovė pažymėjo, kad savo apsisprendimą nutraukti sutartis atsakovas grindė minėtų sutarčių 10.2.3. punktu ir ta aplinkybe, kad ieškovė sumokėjusi avansus už butus toliau nemokėjo sutarties 2.5.1. punkte numatytų tolimesnių įmokų, taip pat tuo, jog ieškovė privalėjo per 10 dienų nuo sutarčių pasirašymo dienos sumokėti 10 procentų bendros sutarties kainos dydžio avansus, skirtus butų statybos finansavimui, tačiau šie avansai buvo sumokėti 2005 m. rugpjūčio 4 d., t.y. per 30 dienų. Ieškovės teigimu, atsakovas 2007 m. vasario 17 d. vienašališkai nutraukdamas sutartis Nr. B-20 ir B-34 pasielgė neteisėtai ir nesąžiningai, tuo pažeisdamas ieškovės teisėtus interesus. Ieškovė pažymėjo, kad 2005 m. liepos 5 d. ieškovei atvykus pas atsakovą sutartys nebuvo pasirašomos, o atsakovas tik pažymėjo ieškovės pageidaujamus įsigyti butus plane bei paaiškino, kad preliminariosios sutartys dėl šių butų bus pasirašomos vėliau, ir ieškovė šias sutartis realiai pasirašė 2005 m. liepos mėnesio pabaigoje, o avansus už perkamus butus sumokėjo nepažeidžiant sutarčių 2.5.1. punkte nurodomo 10 dienų termino. Ieškovė nurodė, kad nors sutartys su atsakovu buvo pasirašomos tik 2005 m. liepos mėnesio pabaigoje, tačiau atsakovas dėl subjektyvių priežasčių neištaisė minėtose sutartyse nurodomos datos. Ieškovė teigė, kad 2005 m. liepos 5 d. data su atsakovu sudarius preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis ieškovė sumokėjo atsakovui sutarčių 2.5.1. punkte numatyto dydžio avansus, taip pat pasinaudojo šių sutarčių 2.6. punkte suteikiama teise bei pasirinko už būsimus butus atsiskaityti panaudodama banko kreditą. Tai patvirtindama ieškovė pateikė atsakovui jai apsisprendusio suteikti paskolas banko 2005 m. liepos 29 d. išduotas pažymas, atsakovas šias ieškovės pateiktas pažymas priėmė ir jokių pretenzijų ieškovei dėl preliminariųjų buto pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų pažeidimo nepareiškė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, gavęs minėtus dokumentus, atsakovas tęsė pasirašytose sutartyse numatyto objekto statybas, o statybos darbams einant į pabaigą, 2007 metų pradžioje ieškovei buvo pranešta, kad ji turinti atvykti apžiūrėti pastatytus butus ir pasirašyti butų priėmimo-perdavimo aktus, kurie ir buvo pasirašyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovo 2007 m. vasario 17 d. pranešimuose ieškovei vardinami nesami sutarčių pažeidimai negali būti laikomi esminiais CK 6.217 straipsnio prasme dėl to, kad šių pažeidimų iš viso nebuvo. Atsakovas priėmė iš ieškovės sutartus avansus už butus, pastatė sutartus butus. Ieškovės teigimu, ji visas preliminariųjų sutarčių sąlygas įvykdė, tuo tarpu atsakovas, gera valia priėmęs sutarties įvykdymą, neteisėtai ją nutraukė ir be pagrindo vengia įforminti butų su proporcingai tenkančiomis žemės sklypo dalimis pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino atsakovo UAB „Alsva“ su ieškove A. K. 2005 m. liepos 5 d. sudarytų preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-20 ir preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-34 vienašališką nutraukimą nuo 2007 m. vasario 17 d. neteisėtu; įpareigojo atsakovą UAB „Alsva“ įvykdyti su ieškove A. K. sudarytą 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-20 ir 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-34, parduodant ieškovei A. K. preliminariose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka butą Nr. 20, esantį Kalvarijų g. 272-20, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-1021-1255:2717), ir butą Nr. 34, esantį Kalvarijų g. 272-34, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-1021-1733:2732), su jiems tenkančiomis 0,42 ha žemės sklypo dalimis (kadastrinis Nr. 0101-0017-0005); priteisė iš atsakovo UAB „Alsva“ ieškovei A. K. 7 950,10 Lt žyminio mokesčio bei 6 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Alsva“ 32,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl sutarčių vykdymo bei dėl susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir kad šalys skirtingai nurodo, jų nuomone, kilusiam ginčui kvalifikuoti taikytinas materialines teisės normas.

Teismas, įvertinęs teismui byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad šalių pasirašytos 2005 m. liepos 5 d. preliminariosios butų pirkimo-pardavimo sutartys Nr. B-20 ir Nr. B-34 savo turiniu ir esme yra būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartys. Teismas nurodė, kad kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), ir tokio sutarčių aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje. Teismas nurodė, kad CK 6.401 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti tokie patys sutarties turinio elementai, kaip ir šalių pasirašytose sutartyse, be to, šalių pasirašytose sutartyse yra išdėstyti ir CK 6.401 straipsnio antrojoje dalyje išvardinti visi tokio pobūdžio sutarties turiniui privalomi elementai. Teismo nuomone, sutarčių 4.1. punktuose esanti nuoroda į CK 6.401 straipsnio antrosios dalies 1 punktą taip pat patvirtina, kad šalys sąmoningai siekė sudaryti būsimų butų pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.401 str.), o ne preliminariąją sutartį (CK 6.165 str.).

Teismo nuomone, ieškovė pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime atskyrė preliminariosios sutarties (CK 6.165 str.) ir būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.401 str.) nevykdymo teisines pasekmes, ir šiame nutarime pabrėžiama, jog preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra ir šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo ir jog šis bruožas skiria preliminariąją sutartį nuo sutarčių, kurias, panašiai kaip preliminariąją sutartį, įsipareigojama sudaryti ateityje, tačiau pradedamas jų vykdymas (CK 6.309, 6.401 str.). Teismas pažymėjo, kad būsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo-pardavimo sutartis Civilinis kodeksas reglamentuota griežčiau, palyginti su bendra preliminariųjų sutarčių reglamentacija, nustatant jai daugiau privalomų reikalavimų. Teismas nurodė, kad papildomai teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse formuojamu teisės šiuo klausimu aiškinimu, kur konstatuota, kad CK 6.165 straipsnis sistemiškai aiškintinas su CK 6.401 straipsniu, pagal kurio antrosios dalies 1 punktą, šalims sudarius preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, tik pirkėjas – fizinis asmuo turi teisę per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties, o pardavėjui teisė atsisakyti preliminariosios sutarties nenumatyta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus dėl negalimumo reikalauti įvykdyti natūra šalių pasirašytas sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įgyvendindamas CK 6.217 straipsnio penktosios dalies reglamentuojamą teisę vienašališkai nutraukti sutartį sutartyje numatytais atvejais, 2007 m. vasario 9 d. pranešimais informavo ieškovę, kad nuo 2007 m. vasario 17 d. jis vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytas sutartis, ir nors pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis, tačiau vėliau teismo posėdžių metu pakeitė poziciją ir nurodė, kad sutartis nutraukė pagrįstai. Dėl to teismas nurodė, kad įvertina atsakovo 2007 m. vasario 9 d. pranešimuose ieškovei nurodytų vienašalio sutarčių nutraukimo teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad vadovaujasi ieškovės paaiškinimais, atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovės teismo posėdžių metu patvirtintomis aplinkybėmis, kad ieškovė pateikė atsakovui ir atsakovas gavo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2005 m. liepos 29 d. dvi pažymas dėl 200 138 Lt paskolos buto, esančio Kalvarijų g. 272-34, Vilniuje, statybai ir 194 871 Lt paskolos buto, esančio Kalvarijų g. 272-20, Vilniuje, statybai, suteikimo, ir laiko šį faktą nustatytu.

Teismas nurodė, kad pasirašytose sutartyse šalys buvo susitarusios dėl 7 dienų informavimo termino iki numatomos sutarties nutraukimo dienos (sutarčių 10.2.3. punktas). Teismo nuomone, kadangi atsakovas sutartis su ieškove nutraukė šalių sutartyse numatytu atveju, pranešime privalėjo nurodyti konkrečius sutarčių nutraukimo pagrindus. Teismas konstatavo, kad kitų sutarties nutraukimo pagrindų, kurie nebuvo nurodyti minėtuose atsakovo 2007 m. vasario 9 d. pranešimuose ieškovei, vėlesnis jų nurodymas teismo posėdžiuose yra neleistinas, kadangi prieštarauja CK 6.217 ir 6.218 straipsnių paskirčiai ir esmei. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovės teismo posėdžiuose nurodytus argumentus, jog ieškovės atsakovui pateiktos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2005 m. liepos 29 d. dvi pažymos yra negaliojančios, vertina kaip teisiškai nereikšmingus, ir pažymėjo, kad atsakovas su ieškove sutartis vienašališkai nutraukė dar neatsiradus ieškovės sutarčių 2.6. punkte numatytai pareigai sumokėti likusią butų pardavimo kainą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės papildomai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinio tenkinimo atveju ji yra finansiškai pajėgi atsiskaityti už perkamus butus.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo 2007 m. vasario 9 d. pranešimuose ieškovei nurodomas sutarčių nutraukimo pagrindas – sutarčių 2.8. punktas, kuris numato, kad šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos pilnai neatsiskaito su pardavėju (jeigu pirkėjas atsiskaito sutarties 2.5.1. punkte numatyta tvarka) arba ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų uždelsia atsiskaityti su pardavėju (jeigu pirkėjas atsiskaito sutarties 2.6. punkte numatyta tvarka), bus laikoma, kad šalių teisės ir pareigos pasibaigė, butas pirkėjui nėra parduotas ir lieka pardavėjo nuosavybe, t.y. pardavėjas įgis teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo – yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, ieškovė sutartus avansus už būsimus butus sumokėjo praleidusi sutarčių 2.5.1. punkte nustatytą 10 dienų terminą, t.y. ne 2005 m. liepos 15 d., bet 2005 m. rugpjūčio 4 d., t.y. pavėlavusi 20 dienų. Teismas pažymėjo, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis ir šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, keistųsi informacija, o taip pat nedelsiant informuotų viena kitą apie prisiimtų prievolių netinkamą vykdymą ar vykdymo pažeidimus. Teismas nurodė, kad atsakovas sutarčių 5.1 punkte įsipareigojo butų statybos darbus užbaigti 2006 m. gruodžio 31 d., o esant nepalankioms statybiniu požiūriu meteorologinėms sąlygoms šis terminas galėjo būti pratęstas, bet ne ilgiau nei 30 dienų, tuo tarpu apie sutarčių 2.5.1 punkte nustatyto 10 dienų termino pažeidimą atsakovas ieškovę informavo tik 2007 m. vasario 9 d. pranešimais apie sutarčių nutraukimą. Teismo nuomone, atsakovas akivaizdžiai pažeidė CK 6.200 straipsnio antrojoje dalyje numatytą sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, kooperuotis ir keistis informacija, kadangi atsakovas, gavęs iš ieškovės mokėjimus 2005 m. rugpjūčio 4 d., vykdė butų statybas ir tik baigęs statybos darbus, po pusantrų metų nuo ieškovės sumokėtų lėšų gavimo pareiškė, kad ieškovė pažeidė minėtą terminą šioms lėšoms sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo tolimesnius veiksmus (butų statybos darbų vykdymas, pretenzijų dėl termino pažeidimo nepareiškimas ieškovei 1,5 metų nuo ieškovės sumokėtų lėšų gavimo) konstatavo, kad ieškovės pavėluotas sutarčių 2.5.1. punkte nustatytų 21 652 Lt ir 22 238 Lt kainos dalių sumokėjimas neturėjo esminės reikšmės atsakovui, o atsakovas, gavęs šias lėšas, neketino nutraukti sutarčių su ieškove bei tęsė savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus ieškovės atžvilgiu, statydamas sutarčių Nr. B-20 ir Nr. B-34 1 dalyje sutartus butus.

Dėl nurodytų argumentų teismas ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Alsva“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei nustatė teismas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius niekada nebuvo išdavęs ieškovei jokios pažymos (garantinio rašto) suteikti ieškovei kreditus butams pagal preliminarias butų pirkimo- pardavimo sutartis įsigyti. Dvi 2005 m. liepos 29 d. pažymos, kuriose pažymėta, jog 2005 m. liepos 29 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius yra priėmęs sprendimą suteikti ieškovei kreditą dviem butams įsigyti, ir kurias ieškovė pateikė atsakovui po 2005 m. liepos 5 d. preliminarių buto pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo, nėra išduotos Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, o yra išduotos fizinio asmens M. B. . Kitų banko pažymų dėl kredito butams įsigyti suteikimo ieškovė atsakovui nepateikė. Kadangi ieškovė, pasirašiusi su atsakovu 2005 m. liepos 5 d. preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis, nepateikė atsakovui jokio banko sprendimo, patvirtinančio, kad bankas suteikia ieškovei kreditą butams įsigyti, ieškovė, pagal minėtas sutartis sumokėjusi atsakovui avansus, privalėjo mokėti atsakovui įmokas už butus pagal sutarčių 2.5.1. punktą, tačiau šių įmokų nemokėjo. Dėl to ieškovė iki preliminarių buto pirkimo pardavimo sutarčių nutraukimo nebuvo įvykdžiusi preliminarių buto pirkimo pardavimo sutarčių 2.5.1., 2.6. punktų reikalavimų dėl atsiskaitymo su atsakovu, ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kuriam esant atsakovui yra suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Teismo argumentas, kad pardavėjui pagal CK 6.401 straipsnį nėra numatyta teisė atsisakyti preliminarios sutarties, nagrinėjamo ginčo atveju teisiškai nėra reikšmingas. Pagal CK 6.401 straipsnio antrosios dalies 1 punktą teisė atsisakyti preliminarios sutarties per 10 dienų nuo preliminarios sutarties sudarymo yra suteikta tik pirkėjui, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas negali vienašališkai nutraukti preliminarių sutarčių. Iki ieškinio teismui padavimo buvo suėjęs preliminariose buto pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytas terminas pagrindinėms buto pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti, todėl prievolė sudaryti pagrindines buto pirkimo-pardavimo sutartis nustojo galioti pasibaigus minimam terminui. Negaliojant prievolei sudaryti pagrindines buto pirkimo-pardavimo sutartis, teismas negalėjo įpareigoti atsakovą įvykdyti su ieškove sudarytas preliminariąsias sutartis. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 6000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi neatsižvelgė į tai, jog 6000 Lt ieškovė sumokėjo atstovui, kuris ruošė procesinius dokumentus ir dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, o vėliau ieškovę teisme atstovavo kitas atstovas. Byloje buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, kadangi ieškinys pagal jo reikalavimus buvo teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Alsva“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės teigimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius niekada nebuvo išdavęs ieškovei pažymos (garantinio rašto) suteikti ieškovei kreditus butams pagal minimas dvi preliminarias butų pirkimo-pardavimo sutartis įsigyti. Tokia atsakovo pozicija, ieškovės nuomone, yra subjektyvi ir tendencinga ieškovės atžvilgiu bei patvirtina apelianto nesąžiningumą. Ieškovė pažymėjo, kad, atsakovui bylos nagrinėjimo metu pareiškus, kad ieškovės pateiktos banko pažymos netinkamos, ieškovė pateikė į bylą papildomai rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškinio tenkinimo atveju ji yra finansiškai pajėgi atsiskaityti už perkamus butus, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantas, nurodydamas atsiskaitymo už perkamus butus tvarką ir teigdamas, kad ieškovė nepateikė banko sprendimo ir nesumokėjo mokėtinų įmokų, piktnaudžiauja savo kaip pardavėjo teisėmis ir pažeidžia ieškovo kaip pirkėjo teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, atsakovas UAB „Alsva“ privalėjo vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo bei sutartinių santykių ekonomiškumo, bendradarbiavimo principais, nedelsiant ir tinkamai pranešti ieškovei, kad pateiktos Nordea Bank pažymos yra netinkamos, tačiau iš tolimesnių atsakovo veiksmų aiškiai matyti, kad atsakovas jokių sutarčių pažeidimų iš ieškovės pusės nefiksavo, nes ieškovės pateiktas pažymas įvertino ir priėmė kaip tinkamas ir jokių pretenzijų ieškovei iki 2007 m. vasario 9 d. nereiškė. Ieškovės nuomone, atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė iki pat preliminarių sutarčių nutraukimo nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovė pažymi, kad kritiškai vertintina ir apelianto išdėstyta pozicija dėl ieškovės pateikto naujo DnB Nord banko garantinio rašto, kuriame nurodyta, kad bankas priėmęs sprendimą suteikti ieškovei kreditus butų įsigijimui. Nors apeliantas nurodo, kad nurodyti raštai pateikti po minimų sutarčių nutraukimo, tačiau atsakovas nutraukė preliminarias sutartis kitu pagrindu, t. y. kad nebuvo laiku atsiskaityta pagal sutartis. Ieškovė nesutinka ir su apelianto išdėstyta pozicija dėl teismo išvadų dėl CK 6.165 straipsnio ir CK 6.401 straipsnio sisteminio aiškinimo. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad šalims sudarius preliminariąja nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, tik pirkėjas – fizinis asmuo turi teisę per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties, o apelianto teiginiai šioje dalyje teisiniais argumentais nepagrįsti. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu dėl ieškovės reikalavimo įvykdyti preliminarias butų pirkimo-pardavimo sutartis natūra, kadangi jau yra suėjęs preliminarių buto pirkimo-pardavimo sutarčių įvykdymo terminas. Ieškovė nurodo, kad apeliantas klaidina teismą, nurodydamas tik dalį preliminarių buto pirkimo-pardavimo sutarčių 6.1. punkto. Be to, ginčo butų savininkas yra atsakovas ir jam tenka pareiga organizuoti butų pardavimą, todėl apelianto argumentas, kad šalys per nustatytą terminą pagrindinių buto pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarė, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovės nuomone, nepagrįsti apelianto motyvai dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi aplinkybė, jog byloje ieškovę atstovavo skirtingi advokatai, nepaneigia ieškovės sumokėto honoraro dydžio advokatui už jo suteiktas paslaugas nagrinėjamoje byloje, be to, atsakovas, nesutikdamas su priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, nenurodė jo dydį paneigiančių teisinių argumentų. Ieškovė taip pat nesutinka apelianto motyvais dėl teismingumo taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje byloje. Ieškovė pažymi, kad ieškinio sumą siejo su sandorių kaina, kuriuos sudaryti įpareigotinas atsakovas, todėl ieškinys yra turtinis ir pagal jo sumą nagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškiniai, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, yra teismingi apygardos teismui, kurio teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, o kadangi ieškovė siekia įgyti nuosavybės teises į daiktus, kurie yra Vilniaus apygardos teismo teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nei rūšinio, nei išimtinio teritorinio teismingumo nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-20 ir 2005 m. liepos 5 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-34. Šių sutarčių pagrindu pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo pastatyti, inventorizuoti ir atskirų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu parduoti pirkėjui (ieškovei) butą Nr. 20, esantį Kalvarijų g. 272-20, Vilniuje, ir butą Nr. 34, esantį Kalvarijų g. 272-34, Vilniuje, su jiems tenkančiomis 0,42 ha žemės sklypo dalimis (kadastrinis Nr.0101-0017-0005), o pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo atskirų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nupirkti minėtus butus bei jiems tenkančias žemės sklypo dalis ir atsiskaityti už jį sutartyse numatyta tvarka ir terminais (sutarčių 1.1. punktas). Sutarčių 2.1. punkte buvo nustatyta parduodamų butų kaina, t.y. 216 524 Lt pagal sutartį Nr. B-20 ir 222 376 Lt pagal sutartį Nr. B-34.

Sutarčių 2.5.1. punkte nustatyta, kad už perkamus butus pardavėjas sumoka per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo 10 procentų bendros sutarties kainos kaip avansą, t.y. 21 652 Lt pagal sutartį Nr. B-20 ir 22 238 Lt pagal sutartį Nr. B-34, skirtą butų statybos finansavimui, kuris yra įskaičiuojamas į bendrą sutarčių 2.1. punkte nurodytą butų kainą. Abiejų sutarčių 2.6. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu už butą pirkėjas atsiskaito naudodamas kreditą, tai pasirašius sutartį pirkėjas įsipareigoja per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo pateikti pardavėjui banko sprendimą, patvirtinantį kredito būstui įsigyti suteikimą pirkėjui, ir tokiu atveju likusią kainos dalį pirkėjas (arba pirkėjo vardu bankas) įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir notarinio patvirtinimo dienos, jeigu šalys sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį nesusitars kitaip.

Ieškovė sumokėjo atsakovui sutarčių 2.5.1. punkte numatyto dydžio avansus, t.y. 21 652 Lt ir 22 238 Lt. Pasinaudodama sutarčių 2.6. punkte suteikiama teise ieškovė pasirinko už būsimus butus atsiskaitymą panaudojant banko kreditą. Ieškovė pateikė atsakovui banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2005 m. liepos 29 d. išduotas dvi pažymas, kuriomis nuspręsta išduoti ieškovei 200 138 Lt paskolą buto, esančio adresu Kalvarijų g. 272-34, Vilniuje, statybai ir 194 871 Lt paskolą buto, esančio adresu Kalvarijų g. 272-20, Vilniuje, statybai. Atsakovas ieškovės sumokėtus avansus už perkamus butus ir banko išduotas pažymas priėmė.

Atsakovas 2007 m. vasario 9 d. pranešimais atsakovas informavo ieškovę, kad nuo 2007 m. vasario 17 d. jis vienašališkai nutraukia su ieškove sudarytas sutartis. Pranešimuose nurodoma, kad ieškovė pažeidė sutarčių 2.5.1. punktą, nes yra sumokėjusi tik avansą, o likusių mokėtinų sumų nėra pervedusi į atsakovo sąskaitą. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartis, vadovaujasi šių sutarčių 10.2.3. punktu, kuriama nurodoma, kad sutartis gali būti nutraukta pardavėjo iniciatyva, jeigu pirkėjas ilgiau kaip 14 dienų nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (dėl pirkėjo kaltės), raštu apie tai informavus pirkėją, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomos sutarties nutraukimo dienos ir pirkėjui tokiu atveju taikomos sutarties 7.4. punkte numatytos sankcijos. Sutarčių nutraukimo pagrindą atsakovas nurodė ir sutarčių 2.8. punktą, kuriame nurodyta, kad šalys susitaria, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas, iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos pilnai neatsiskaito su pardavėju (jeigu pirkėjas atsiskaito sutarties 2.5.1. punkte numatyta tvarka) arba ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų uždelsia atsiskaityti su pardavėju (jeigu pirkėjas atsiskaito sutarties 2.6. punkte numatyta tvarka), bus laikoma, kad šalių teisės ir pareigos pasibaigė, butas pirkėjui nėra parduotas ir lieka pardavėjo nuosavybe, t.y. pardavėjas įgys teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo, ir tokiu atveju, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui viską, ką yra gavęs pagal šią ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o sutarties 2.5.1. punkte nurodytas ir pirkėjo pardavėjui sumokėtas avansas lieka pardavėjui, kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Teisėjų kolegija nepripažįsta apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.

Atsakovo UAB „Alsva“ 2007 m. vasario 9 d. pranešimuose dėl sutarčių nutraukimo nėra nurodyta, kad ieškovė pažeidė sutarčių sąlygas dėl avanso sumokėjimo ir kad tai yra pagrindas sutarčių nutraukimui. Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta, kad ieškovė pažeidė sutarčių sąlygas dėl avanso sumokėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad po ieškovės sumokėjimo atsakovui avanso pagal sutartis atsakovas veiksmais patvirtino sutarčių vykdymą bei vykdė sutartis (avansų panaudojimas butų statybai, butų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymas ir pan.). Todėl ieškovės mokėjimo atsakovui avanso pagal sutartis aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos atsakovo vienašališkam šalių sutarčių nutraukimui. Atsakovas UAB „Alsva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad su ieškove sudarytą 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-20 bei 2005 m. liepos 5 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. B-34 nuo 2007 m. vasario 17 d. vienašališkai nutraukė nepagrįstai ir kad toks vienašališkas minimų sutarčių nutraukimas įvyko tik dėl to, kad atsakovas tarp turimų ieškovės dokumentų per klaidą nerado banko pažymų, kurios būtų įrodymu, kad bankas finansuos ieškovės įgyjamus butus pagal minimas preliminariąsias sutartis (t. 2, b.l. 9-11). Nors atsakovas UAB „Alsva“ vėliau nagrinėjant bylą ieškinio nepripažino ir kitaip aiškino minėtų sutarčių nutraukimo aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtame atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas prieš nutraukdamas sutartis neaiškino, ar ieškovė tinkamai vykdo sutartis, ar sutarčių pažeidimai yra esminiai, todėl pažeidė CK 6.200 straipsnyje nurodytus sutarties vykdymo principus, 6.217 straipsnio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir sutartis nutraukė nepagrįstai. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios įstatymo normos (CK 6.156 str. 4 d.). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). CK 6.217 straipsnio antroji dalis reglamentuoja esminio sutarties pažeidimo nustatymą. Atsakovo 2007 m. vasario 9 d. pranešimų dėl sutarčių nutraukimo turinys patvirtina, kad sutartys nutraukiamos sutarčių 2.8. punkto, kuriame nurodytas esminis sutarties pažeidimas, pagrindu. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovė nepadarė sutarčių 2.8. punkte nurodyto esminio sutarties pažeidimo, nepažeidė sutarčių 2.5.1., 2.6. ir kitų punktų reikalavimų. Prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 50-2-0134-07 duomenys ir pateikti į civilinę bylą kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovui pateiktų banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2005 m. liepos 29 d. pažymų dėl priimtų sprendimų išduoti paskolas butų statybai ieškovė neklastojo, kad minėtomis pažymomis ieškovė nesiekė pateikti atsakovui klaidingą informaciją, kad ieškovė iki banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2007 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo į prašymą dėl duomenų suteikimo pateikimo į bylą nežinojo apie pažymose nurodytų duomenų neatitikimą tikrovei ir kad pažymose nurodyti neteisingi duomenys ne dėl ieškovės veiksmų bei kaltės. Tarp ieškovės veiksmų, pateikiant minėtas pažymas, ir pažymose nurodytų neteisingų duomenų nėra priežastinio ryšio. Todėl ieškovė, pateikdama atsakovui minėtas pažymas, šalių sutarčių sąlygų bei reikalavimų nepažeidė. Po atsakovo vienašališko sutarčių nutraukimo paaiškėjus apie minėtose pažymose nurodytus neteisingus duomenis į bylą buvo pateiktas AB DnB NORD banko 2007 m. spalio 23 d. raštas Nr. 2411-07-649 dėl kredito suteikimo A. K. (ieškovei) ir V. K. minėtose sutartyse nurodytų butų pirkimui. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovė šalių sutarčių vykdymo metu turėjo galimybę atisiskaitymui panaudoti banko kreditą bei pašalinti sutarčių vykdymo trūkumus dėl minėtose banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2005 m. liepos 29 d. pažymose nurodytų neteisingų duomenų ir dėl to turėjo teisę vykdyti šalių sutartis pagal sutarčių 2.6. punkte nurodytas sąlygas dėl atsiskaitymo panaudojant banko kreditą. Minėtame AB DnB NORD banko rašte nurodyta aplinkybė, kad raštas galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nereiškia aplinkybių, kad nurodytas terminas negali būti pratęstas ar kad bankas atsisakė suteikti kreditą, patvirtinimo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad DnB NORD bankas atsisakė pratęsti minėtą terminą ar atsisakė suteikti kreditą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepažeidė šalių sutarčių 2.5.1., 2.6. punktų reikalavimų ir nepadarė sutarčių 2.8. punkte nurodyto esminio sutarties pažeidimo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovė neturi galimybės ar negali sumokėti atsakovui šalių sutartyse nurodytų butų kainų sutarčių 2.6. punkto bei kituose punktuose nurodytomis sąlygomis. Taip pat į bylą nepateikta įrodymų, kad dėl ieškovės veiksmų buvo pažeistos atsakovo teisės, atsakovas negalėjo vykdyti šalių sutarčių ir atsakovas patyrė nuostolių. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo vienašališką sutarčių nutraukimą neteisėtu (CK 1.138, 6.193, 6.200, 6.217, 6.401 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvados įpareigoti atsakovą įvykdyti šalių sutartis nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2004 nuorodomis dėl CK 6.135 straipsnio sisteminio aiškinimo su CK 6.401 straipsniu. Šalių sutarčių 6.1. punkte yra nurodyti atskirų butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminai. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nepažeidė šalių sutarčių sąlygų ir kad atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai nutraukė šalių sutartis ir dėl atsakovo veiksmų bei kaltės nebuvo sudarytos atskiros butų pirkimo-pardavimo sutartys šalių sutarčių 6.1. punkte nurodytais terminais. Todėl šalių sutarčių 6.1. punkte nurodyti terminai nėra kliūtis įvykdyti šalių sutartis bei sudaryti atskiras butų pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą įvykdyti šalių sutartis sutartyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka (CK 1.138, 6.193, 6.401 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo priteisto iš atsakovo ieškovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio neteisingo nustatymo. Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje ieškovę atstovavo ir teisinę pagalbą teikė keli advokatai, nepaneigia ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nurodyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjama byla yra sudėtinga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, minėtomis rekomendacijomis ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir ieškovės atstovų advokatų darbo bei laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 6000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo, teisingai nustatė reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, teisingai nustatė priteistino išlaidų atlyginimo dydį ir tinkamai taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl teismingumo taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje byloje. CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Ieškinio suma nustatoma vadovaujantis CPK 85 straipsniu. Ieškovės ieškinio suma susieta su sandorių, dėl kurių sudarymo įpareigojimo pareikštas ieškinio reikalavimas, kaina. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pareiškė neturtinį ieškinį, yra teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Neturtinis ieškinys tai yra toks ieškinys, kuris negali būti įkainotas. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl daiktinių teisių į konkretų turtą, todėl toks ieškinys gali ir privalo būti įkainotas. Apeliaciniame skunde netinkamai aiškinamos CPK 31 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, reglamentuojančios išimtinį teismingumą. Sistemiškai aiškinant ir taikant CPK 31 straipsnio pirmąją dalį ir CPK 27 straipsnio 1 punktą bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 16 d. konsultaciją Nr. A3-117, darytina išvada, kad CPK 31 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti ieškiniai, kuriuose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, yra teismingi apygardos teismui, kurio teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nei rūšinio, nei išimtinio teritorinio teismingumo nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą bei ieškovės atstovės advokatės darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „Alsva“ ieškovei A. K. 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 91, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „Alsva“ valstybei 6,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ ieškovei A. K. 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsva“ valstybei 6,70 Lt (šešis litus septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasVytas Milius