Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V.A. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria V. A., kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d., 213 str. 2 d., kardomoji priemonė-užstatas pakeista į kardomąją priemonę-suėmimą.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo V.A. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.A. kaltinamas tuo, kad, 2001 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R.T., R.B., G.V., I.I., P.S., V.O., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų JAV dolerių banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitos valstybės (JAV) apyvartoje esančių pinigų - 50 nominalo JAV dolerių banknotų, šiomis aplinkybėmis:

jis, 2001 m., (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I. I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 50 nominalo JAV dolerių banknotus. Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. A., vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dalį netikrų 50 nominalo JAV dolerių banknotų gaminimo darbų, t. y. susikarpė I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir įkišo į popierių, skirtą netikrų JAV dolerių gaminimui, bei ant to pačio popieriaus imitavo vandens ženklą. Po to, V. A., atlikęs jam priskirtą užduotį, banknotus atiduodavo I.I. kitiems netikrų JAV dolerių gamybos darbams atlikti.

Tokiu būdu V.A. gamino ne mažiau kaip 3000 vienetų netikrų 50 nominalo JAV dolerio banknotų, 150000 JAV dolerių (600000 Lt) vertės, kurie, baigus jų gamybą, buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir išimti iš apyvartos bei už kurių gamybą jis gavo ne mažiau kaip 52800 Lt neteisėto atlygio, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d.

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, bendrininkaudamas su I.I. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų - 50 nominalo eurų banknotų, o būtent: jis, iš anksto susitaręs su I. I. dėl didelio kiekio ir didelės vertės netikrų 50 nominalo eurų banknotų gamybos, panaudodamas I. I. pagamintas netikrų 50 eurų banknotų gamybai reikalingas priemones: netikro banknoto maketą ir banknotų spausdinimui reikalingas spausdinimo plėves bei kompaktinį diską su įrašyta informacija, reikalingą banknoto hologramai daryti, pagamino, laikė ir realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ne mažiau 14429 vnt. netikrų 50 eurų nominalo, 721450 eurų (2491022 Lt) vertės banknotų, kurie buvo realizuoti įvairiose pasaulio valstybėse bei išimti iš apyvartos, ir už kurių pagaminimą jis gavo ne mažiau kaip 310752 Lt neteisėto atlygio, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d.

Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad 2002 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas), dėl savanaudiškų paskatų, dalyvaudamas I. I., R. T., G. V. suburtos ir jų bei R.B. vadovaujamos organizuotos grupės veikloje, kurioje skirtingu laiku be jo dar dalyvavo D. S., V. O., Š.R., N.S., S.J., D.M., T. S., R. P., D. R., atlikdamas jam priskirtas tam tikras netikrų eurų banknotų gamybos užduotis, gamino didelį kiekį ir didelės vertės netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų - 100 nominalo eurų banknotų, šiomis aplinkybėmis:

jis, 2002 m. laikotarpyje (tikslesnis laikas nenustatytas) susitarė su I.I. už sutartą atlygį gaminti netikrus 100 nominalo eurų banknotus. Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, 2002 m. laikotarpyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), I.I. atnešus netikrus 100 nominalo eurų banknotus, kuriuose trūko apsauginės juostelės su mikrotekstu "100 euro", bei metalizuotas juosteles su mikrotekstu „100 euro“, V.A., vadovaujamas ir kontroliuojamas I. I., atliko dalį netikrų 100 nominalo eurų banknotų gamybos darbų, t. y. netikrų 100 nominalo eurų gamybos metu susikarpė I. I. atneštas metalizuotas juosteles ir įkišo jas į I.I. atneštus netikrus 100 nominalo euro banknotus. Po metalizuotos juostelės įkišimo V. A. banknotą kalandruodavo. Po to, V. A., atlikęs jam priskirtą užduotį, banknotus atiduodavo I. I. kitiems netikrų eurų gamybos darbams atlikti.

Tokiu būdu V. A. gamino ne mažiau kaip 3000 vnt. netikrų 100 nominalo eurų banknotų, 300000 eurų (1035840 Lt) vertės, kurie baigus jų gamybą buvo realizuoti įvairiose pasaulio šalyse ir vėliau išimti iš apyvartos, bei už kurių gamybą jis iš I. I. gavo tyrimo metu nenustatytą sumą neteisėto atlygio ir taip pat kaip dalinį atlygį gavo iš I. I. 50 nominalo euro banknoto kompiuterinį maketą, atspausdintas spausdinimo plėves, skirtas netikro 50 nominalo euro banknotui gaminti, bei kompaktinį diską su įrašyta informacija, reikalingą 50 nominalo euro banknoto hologramai daryti, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 213 str. 2 d.

V. A. sulaikytas 2005 m. sausio 12 d., vadovaujantis BPK 140 str. nuostatomis, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas trims mėnesiams. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2005 m. balandžio 7 d. nutarimu V. A. paleistas į laisvę bei tos pačios datos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė-namų areštas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2006 m. birželio 13 d. nutarimu V. A. kardomoji priemonė-namų areštas pakeista į kardomąją priemonę-užstatą. Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam V. A. kardomoji priemonė-užstatas pakeista į kardomąją priemonę-suėmimą ir paskelbta kaltinamojo V. A. paieška. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikinta paminėta 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi kaltinamajam V. A. kardomoji priemonė-užstatas pakeista į kardomąją priemonę-suėmimą. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis V. A. įstatymų nustatyta tvarka buvo iškviestas į teismo posėdžius, tačiau į juos jis neatvyko, tuo sukliudė proceso eigą ir vilkina bylos nagrinėjimą, nors dėl savo ligos pobūdžio galėjo atvykti į teismą bei dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi jis į teismą neatvyko be svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis BPK 133 str. 4, 5 d., kardomoji priemonė-užstatas pakeičiama į kardomąją priemonę-suėmimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamojo V. A. gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 133 str. 5 d. nurodyta, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) pažeidžia kardomąją priemonę-užstatą, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei.

BPK 122 str. 1 d. nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis):

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys šio straipsnio 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro priimtame nutarime, kuriuo kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė-užstatas, yra nurodyta kaltinamojo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis buvo raštiškai supažindintas, kad pažeidus paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, užstatas pereis valstybės žinion, o jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė-suėmimas.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis V. A. kviečiamas neatvyko į teismo posėdžius, įvykusius 2007 m. lapkričio 13 d., lapkričio 20 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d., gruodžio 11 d. ir gruodžio 18 d., dėl ko byloje buvo paskelbta pertrauka 6 kartus.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. A., išvykęs į Rusijos Federaciją Saransko miestą, 2007 m. lapkričio 8 d. patyrė kojos traumą ir buvo operuotas šio miesto ligoninėje, iš kurios, paskyrus ambulatorinį gydymą, išleistas 2007 m. lapkričio 20 d. Į Lietuvą jis pats savarankiškai grįžo 2007 m. gruodžio 11 d.

Teismo medicinos ekspertizės 2007 m. gruodžio 13 d. akte Nr. EKG 62/07 (02) nurodyta, kad kaltinamasis V. A. atvykti į teismo posėdžius, įvykusius 2007 m. lapkričio 13 d. ir lapkričio 20 d., negalėjo, nes buvo gydomas Saransko miesto ligoninėje stacionare. Išvykęs iš šios ligoninės, esant sužalotai kojai, fiksuotai gipso longete, jo judėjimas buvo apsunkintas, bet judėti su ramentais ar lazda galėjo. Todėl, jei jis nesirgo kitais susirgimais, dėl paminėto sužalojimo kaltinamasis V. A. galėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2007 m. gruodžio 4 d. ir gruodžio 11 d. Sekančiuose numatytuose teismo posėdžiuose – 2007 m. gruodžio 18 d. ir kituose, dėl esamo kairiosios kojos sužalojimo V. A. taip pat galėtų dalyvauti.

Šią ekspertizę atlikę ekspertai nesurašė ir teismui nepateikė akto, kad jiems nepakanka pateiktos medžiagos išvadai padaryti (BPK 286 str. 3 d.). Priešingai, ji atlikta remiantis medicininiais dokumentais, jos akte aiškiai nurodyta, kad V. A. diagnozė patvirtinta rentgenologiškai. Teismui nekelia abejonių šios teismo medicinos ekspertizės akto aiškios, kategoriškos ir motyvuotos išvados. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu skiriant teismo medicinos ekspertizę gynėjas nepateikė ekspertams jokių klausimų, t. y. savo teisę, numatytą BPK 286 str. 2 d., jis realizavo. Todėl atmetamas deklaratyvus gynėjo teiginys apie jų nepatikimumą ar nepagrįstumą dėl ekspertų turimos tariamai nepilnos medžiagos ar neapžiūrėjus paties V.A.. Kartu pažymėtina, kad dėl paminėto sužalojimo ar pablogėjus V. A. sveikatos būklei medicininė pagalba jam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Duomenų, kad tokia pagalba kaltinamajam negali būti suteikta, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismui gynėjas pateikė 2007 m. gruodžio 17 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta ta pati diagnozė – kairios kojos šeivikaulio lūžimas, dėl ko V.A. taikoma kojos mobilizacija longete. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis V.A. sirgo kitais susirgimais. Taigi, šiuo atveju teigti, kad kaltinamasis kviečiamas neatvyko į teismo posėdžius dėl svarbios priežasties (BPK 37 str.), nėra pagrindo. O gynėjo nurodyta aplinkybė, kad jo ginamasis savarankiškai atvyko iš Rusijos Federacijos Saransko miesto į Lietuvą, dar kartą patvirtina V.A. galimybę kviečiamam atvykti ir į teismo posėdžius.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju kaltinamasis V.A. pažeidė pareigą kviečiamam atvykti į teismą, neatvyko į teismą be svarbios priežasties bei sukliudė proceso eigą.

Kartu atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad BPK 123 str. 6 d. nurodyta, jog, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 str. reikalavimais. Tai reiškia, jog teisminėse proceso stadijose kardomųjų priemonių klausimai gali būti sprendžiami ir paties teismo iniciatyva. Priešingai nei mano gynėjas, prokuroro prašymas skirti kaltinamajam V.A. švelnesnę kardomosios priemonės rūšį neįpareigoja teismo besąlygiškai jį tenkinti.

Paskyrus kaltinamajam V. A. švelnesnę kardomąją priemonę, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai ir uždaviniai. Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pakeičiant kardomųjų priemonių rūšis, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo V.A. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.