Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. ir atsakovo A. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. K. ieškiniu atsakovui A. N. prašo: 1) priteisti iš atsakovo A. N. nepilnamečiui vaikui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovę A. K. paskirti nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamąją vieta su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. N. tvarką; 5) iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2024 m. lapkričio 15 d., po paskirto teismo posėdžio, ieškovė su atsakovu pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys ginčą išsprendė taikiai ir prašė šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Nagrinėjamu atveju, pateikta taikos sutartis atitinka minėto straipsnio nuostatas, t. y. dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, šalims žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės, todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, straipsniai, CK 6.983 – 6.986 straipsniai).

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-03106 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 15 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 287,50 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo at-leistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šalių elgesį proceso metu, jog buvo operatyvūs ir ginčą išsprendė taikiai bei pateikė teismui patvirtinti sudarytą taikos sutartį, laiko, jog šalių pro-cesinis elgesys nagrinėjant bylą buvo tinkamas. Atsižvelgus į nurodytą šalių elgesį, paties ginčo pobūdį ir mąstą, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo nepriteisti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 290–292, 294 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„Ieškovė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel.: (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), ir

atsakovas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel.: (duomenys neskelbtini) (toliau – šalys),

siekdamos taikiai išspręsti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-3055-1140/2024, pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bernavimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.193, 6.983 straipsniais, Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamos į tai, kad:

- atsakovas A. N. sutinka su pareikštu ieškiniu ir šalys teismo posėdyje išreiškė norą ginčą baigti taikiai, sudarė šią Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad nepilnamečio vaiko tėvas A. N. savo nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Pareiga indeksuoti išlaikymą tenka išlaikymą mokančiam asmeniui).

2. Šalys pareiškia ir pripažįsta, kad išlaikymo skola taikos sutarties sudarymo dieną yra už penkis mėnesius, t. y. 1250,00 Eur (250,00 Eur x 5 mėn. = 1250,00 Eur).

3. A. N. įsipareigoja padengti išlaikymo skolą (1250,00 Eur) per penkis mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo dienos.

4. Šalys susitaria, kad A. N. išlaikymą mokės pervesdamas į vaiko motinos A. K. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15-os mėnesio dienos.

5. Ieškovė A. K. skiriama nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Šalys susitaria nustatyti nepilnamečio vaiko K. N. gyvenamąją vietą su vaiko motina A. K. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

7. Šalys susitaria nustatyti tokią nepilnamečio vaiko K. N. bendravimo su tėvu A. N. tvarką:

7.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nelyginę savaitę). Tėvas sūnų pasiima penktadienį iš gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.

7.2. Tėvas vieną kartą per kalendorinius metus pasiima sūnų ir bendrauja su juo savo atostogų metu dviejų savaičių nepertraukomoms atostogoms. Tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos atitinkamą pirmąją dieną nuo 10 val. ir grąžina sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkamą paskutinę atostogų dieną nuo 17 val. iki 18 val. Apie sūnaus pasiėmimą atostogoms tėvas privalo sūnaus motiną informuoti ne vėliau prieš vieną savaitę iki jų.

7.3. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas lyginiais metais sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas sūnų pasiima iš nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną iki 10 val. ir grąžina sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną nuo 16 val. iki 17 val. Minėtas šventes nelyginiais metais sūnus praleidžia su motina.

7.4. Naujųjų matų išvakares (t. y. gruodžio 31 d.) ir sausio 1 d. nelyginiais metais sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas sūnų pasiima iš nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną iki 10 val. ir grąžina sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną nuo 16 val. iki 17 val. Minėtą šventę nelyginiais metais sūnus praleidžia su motina.

7.5. Šv. Velykas nelyginiais metais sūnus praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima sūnų iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną iki 10 val. ir grąžina sūnų į nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną nuo 16 val. iki 17 val. Minėtą šventę nelyginiais metais sūnus praleidžia su motina.

7.6. Sūnaus gimimo dieną, t. y. rugsėjo 18 d., tėvas lyginiais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val.. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val., nelyginiais metais sūnus praleidžia su motina. Tuo atveju, jei sūnaus gimimo diena sutampa su paprasta (darbo) savaitės diena, ši perkeliama į artimiausio savaitgalio pirmąją dieną.

7.7. Tėvo dieną t. y. pirmąjį birželio sekmadienį, vaiko tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.

7.8. Motinos dieną, t. y. gegužės pirmąjį sekmadienį, sūnus praleidžia su motina.

7.9. Tėvas bendrauja su sūnumi per savo gimimo dieną, t. y. kovo 5 d. Tėvas sūnų pasiima iš sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val.. ir grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. Tuo atveju, jei tėvo gimimo diena sutampa su paprasta (darbo) savaitės diena, ši perkeliama į artimiausio savaitgalio pirmąją dieną.

7.10. Motinos gimimo dieną, t. y. lapkričio 15 d., sūnus praleidžia su motina.

7.11. Sūnui susirgus buvimo metu su tėvu, šis apie tai nedelsiant privalo informuoti sūnaus motiną.

8. Nei viena iš šalių nepatyrė grasinimo, smurto ar ekonominio spaudimo tam, kad pasirašytų taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos joje.

9. Visos taikos sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, tai yra atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena taikos sutarties sąlyga, todėl atitinka jų valią.

10. Šalims taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme pasekmės yra žinomos, tai yra, kad joms įsiteisėjusia teismo nutartimi kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

11. Taip pat, šalims žinoma, kad taikos sutartis įsigalioja nuo ją patvirtinančios teismo nutarties įsiteisėjimo.

12. Šalims žinoma, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).

13. Šalims žinoma, kad nevykdant Taikos sutarties sąlygų, kita šalis turi teisę dėl sutarties sąlygų nevykdymo kreiptis į nutartį priėmusį teismą, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl Taikos sutarties vykdymo (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Šalys susitaria, kad taikos sutartį teismui tvirtinti gali pateikti bet kuri šalis ar jų atstovas.

15. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidas apmoka atsakovas A. N..

16. Šalys prašo teismo patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka.

17. Sutartis sudaryta dvejais egzemplioriais lietuvių kalba, po vieną kiekvienai šaliai. Sutartį tvirtinančiam teismui teikiama skaitmeninė kopija. Sutartis gali būti pasirašoma apsikeičiant pasirašytomis skaitmeninėmis kopijomis.“

Civilinę bylą Nr. e2-3055-1118/2024 nutraukti.

Iš atsakovo A. N. valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.