Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. T. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims R. D. ir V. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiek pareiškėjui buvo mamos papasakota, jos ir V. D. bendras gyvenimas truko neilgai. Mama susipažino su Z. T. ir apsisprendė gyventi Lietuvoje, todėl apie 1970 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini)Mama, gyvendama Kaliningrado srityje, santuokos su V. D. nenutraukė. Grįždama gyventi į Lietuvą, mama nepasiėmė santuokos liudijimo ir jo niekuomet neturėjo. Ryšių su buvusiu savo sutuoktiniu V. D. nepalaikė, nieko apie jį nežinojo. Kadangi mama grįžusi gyventi į Lietuvą neturėjo santuokos liudijimo, todėl Lietuvoje nebuvo apskaityta jos santuoka. O Lietuvoje neapskaitytos santuokos nebuvo įmanoma nutraukti. Mama Lietuvoje gyveno su Z. T.. (duomenys neskelbtini)gimė pareiškėjas, o jo gimimo liudijime tėvu yra įrašytas Z. T..

Mama nusprendė(duomenys neskelbtini) statytis gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatą. Jai statyti padėjo pareiškėjo tėvas Z. T.. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba buvo baigta 1974 metais. Pareiškėjo tėvas Z. T. mirė(duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, mama M. D. 1986 metais pasistatė viralinę. Tačiau visi mamos pasistatyti pastatai tuo metu nebuvo įteisinti ir įregistruoti viešajame registre. M. D. pastatus viešajame registre įregistravo savo vardu pagal 2012-08-30 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 3-446.

Pareiškėjo mama M. D. mirė (duomenys neskelbtini) Po mamos mirties, pareiškėjas kreipėsi į Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. V. ir parašė pareiškimą, kad palikimą priima pagal įstatymą. B. R. D ir sesuo V. J. palikimą priimti atsisakė, todėl pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis mamos įpėdinis. Tačiau notarė pareiškėjui atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mamos M. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kadangi iš VĮ „Registrų centras“ yra gauta gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo mama M. D. mirė našle. Dėl tos priežasties notarei kyla neaiškumų ar M. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo asmeninė nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau iš esamų duomenų akivaizdu, kad mama M. D. savo vardu ir savo lėšomis gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus pasistatė gyvendama ne su V. D., o vesdama bendrą ūkį su pareiškėjo tėvu Z. T., kuris(duomenys neskelbtini) mirė.

Pareiškėjas neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mama su savo sutuoktiniu V. D. negyveno nuo 1970 m. V. D. niekuomet negyveno Lietuvoje, mama su juo nebendravo, nežinojo ar jis miręs, ar gyvas ir kur jis gyvena.

Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo mamos M. D. vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo mama M. D. mirė Po mamos mirties, pareiškėjas kreipėsi į Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. V. ir parašė pareiškimą, kad palikimą priima pagal įstatymą. Tai patvirtina byloje esantis 2024 m. sausio 11 d. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės V. V. liudijimas, notarinio registro Nr. 133. Pareiškėjo teigimu, brolis R. D. ir sesuo V. J. palikimą priimti atsisakė, todėl pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis mamos įpėdinis. Tačiau notarė pareiškėjui atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mamos M. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kadangi iš VĮ „Registrų centras“ yra gauta gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo mama M. D. mirė našle. Dėl tos priežasties notarei kyla neaiškumų ar M. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo asmeninė nuosavybė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pareiškėjo teigimu, jo mama M. D. apie 1960 m. išvyko gyventi į Kaliningrado sritį (duomenys neskelbtini)srityje, ji ištekėjo už V. D. (duomenys neskelbtini)gimė pareiškėjo brolis R. D.. Jo gimimo liudijime, išduotame(duomenys neskelbtini)taryboje, tėvu yra įrašytas V. D.. (duomenys neskelbtini) mamai M. D. gimė duktė V. J. (D). Jos gimimo liudijime tėvas nenurodytas, tačiau dėl kokių priežasčių, pareiškėjui nėra žinoma. Kiek pareiškėjui buvo mamos papasakota, jos ir V. D. bendras gyvenimas truko neilgai. Mama susipažino su Z. T. ir apsisprendė gyventi Lietuvoje, todėl apie 1970 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini).

Mama, gyvendama Kaliningrado srityje, santuokos su V. D. nenutraukė. Grįždama gyventi į Lietuvą, mama nepasiėmė santuokos liudijimo ir jo niekuomet neturėjo. Ryšių su buvusiu savo sutuoktiniu V. D. nepalaikė, nieko apie jį nežinojo. Kadangi mama grįžusi gyventi į Lietuvą neturėjo santuokos liudijimo, todėl Lietuvoje nebuvo apskaityta jos santuoka. O Lietuvoje neapskaitytos santuokos nebuvo įmanoma nutraukti.

Mama Lietuvoje gyveno su Z. T.. (duomenys neskelbtini)gimė pareiškėjas, o jo gimimo liudijime tėvu yra įrašytas Z. T.. Mama nusprendė Panemunės miestelyje statytis gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatą. Jai statyti padėjo pareiškėjo tėvas Z. T.. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba buvo baigta 1974 metais. Pareiškėjo tėvas Z. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, mama M. D. 1986 metais pasistatė viralinę. Tačiau visi mamos pasistatyti pastatai tuo metu nebuvo įteisinti ir įregistruoti viešajame registre. M. D. pastatus viešajame registre įregistravo savo vardu pagal 2012-08-30 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 3-446.?

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas prašydamas pripažinti nuosavybės įgijimo formą, siekia įrodyti, kad jo mamos vardu įregistruoti pastatai bei pinigines lėšos yra asmeninė jos nuosavybė, kadangi su buvusiu sutuoktiniu pareiškėjo mama negyveno nuo 1970 metų, bendrą ūkį vedė su kitu vyru – pareiškėjo tėvu, kuris mirė (duomenys neskelbtini) Nuosavybę pareiškėjo mama įregistravo tik 2012-08-30 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 3-446 pagrindu. Byloje nėra duomenų galinčių patvirtinti, kad pareiškėjo mama apskritai buvo ištekėjusi. Pažymėtina, kad nors gyventojų registro išraše nurodyta, kad pareiškėja mirė būdama našle, tačiau tiksli jos tapimo našle data išraše nenurodyta, kaip ir nenurodytas jos sutuoktinis, todėl šie duomenys laikytini neišsamiais. Visgi, teismas daro išvadą, kad nesant prieštaravimų dėl pareiškėjo nurodyti aplinkybių, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuosavybės teisės formos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pareiškėjo mama jos vardu įregistruotus pastatus viešajame registre bei pinigines lėšas yra jos asmeninė nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu viešajame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini, teisiškai registruoti 2012-08-30 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 3-446 pagrindu, esantys(duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos yra asmeninė M. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daiktinių teisių nuosavybės formos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.