Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Mažeikių m., V. g. , Lietuvos Respublikos pilietės, neteistos, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2015-02-27 nuo 13.00 val. iki 13.42 val., Mažeikių m., Laisvės g. 8, neklausė Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 pirmininkės A. P. teisėtų reikalavimų, o būtent, būdama kandidate į savivaldybės tarybos narius – merus, nekviesta atvyko į rinkimų komisijos posėdį, kuriame nebuvo sprendžiama dėl jos veiklos ar dėl tiesiogiai su ja susijusių aplinkybių, atsisakė išeiti iš rinkimų komisijos posėdžio salės, dėl ko buvo nutrauktas rinkimų komisijos darbas ir komisijos nariai negalėjo atlikti savo pareigų.

Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostatas. Už šį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207³ straipsnio 1 dalyje.

D. Š. teismo posėdžio metu pažeidimo nepripažino ir parodė, kad ji kaip gyventoja norėjo stebėti rinkimų komisijos posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas susijęs su komisijos nare R. S. dėl galimai dingusių rinkimų biuletenių. Žinodama, kad rinkimų komisijos posėdžiai, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, yra vieši, ji atvyko į 2014-02-27 rengtą rinkimų komisijos posėdį. Ji būdama kandidate į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus bei būdama tarybos nare ir visuomenės veikėja bei miesto gyventoja turėjo teisę stebėti rinkimų komisijos posėdį, kadangi nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, kurioje buvo paskelbtas skelbimas apie 2014-02-27 Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 (toliau – ir rinkimų komisija) posėdį ir jo dienotvarkę, nei ant posėdžių salės, kurioje posėdžiavo rinkimų komisiją durų nebuvo nurodyta, kas gali ir kam negalima dalyvauti posėdį. Jei rinkimų komisijos pirmininkė, kaip ji prašė, būtų posėdžio metu parašiusi paaiškinimą, kodėl jai, esant kandidatei, draudžiama stebėti rinkimų komisijos posėdį, ji būtų gera valia išėjusi iš posėdžio salės. Ji nesiekė trikdyti rinkimų komisijos darbo, tik norėjo stebėti kaip vyksta rinkimų komisijos posėdis. Posėdžio metu ji netrukdė rinkimų komisijos darbo – nevartojo necenzūrinių žodžių, nenurodinėjo ką turi daryti komisija, tik prieš kviečiant policiją, norėjo, kad jai paaiškintų, ar jos sėdėjimas posėdžio salėje ir klausimasis trukdo rinkimų komisijai vesti posėdį. Tačiau nežiūrint jos tokio prašymo, rinkimų komisijos pirmininkė A. P. iškvietė policiją. Mano, kad komisija pati sukėlė sumaištį, kad galėtu be pašaliniu asmenų surengti posėdį, kuriame būtų apsvarstytas klausimas susiję su komisijos nare R. S.. Beje, komisija tą pačią dieną, t. y., po to kai buvo pranešta, jog posėdis atidedamas, be pašalinių asmenų, surengė uždarą posėdį, kuriame buvo svarstytas komisijos narės elgesys. Rinkimų komisijos posėdžiai yra vieši, todėl ji posėdyje dalyvavo, niekam nekėlė grėsmės ir posėdis galėjo vykti ir nepadarė jokio teisės pažeidimo.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad ji buvo rinkimų komisijos pirmininkė. 2015-02-27 13.00 val. turėjo įvykti rinkimų komisijos posėdis, į kurį atvyko kandidatai į savivaldybės tarybos narius L. R., D. Š., A. U. ir A. K.. Darbotvarkė, kuri buvo skelbta pasikeitė, dėl to, kad buvo norima apklausti komisijos narę R. S., dėl jos pareiškimų žiniasklaidai apie dingusius biuletenius, todėl norėjo pirma apklausti komisijos narę, o po to tęsti kitų planuotų klausimų svarstymą. Tačiau posėdžio pradėti negalėjo, nes posėdžių salėje vienas asmuo filmavo ir dalyvavo kandidatai. Komisija paprašė, kad kandidatai išeitų iš salės ir komisija galėtų svarstyti savo vidinius klausimus. Įvyko triukšmas. L. R. kategoriškai atsisakė išeiti iš salės. D. Š. žodžiu pareiškė komisijai, kad prašo jai leisti pasilikti posėdžio salėje, nes ji netrukdys, nekels triukšmo. Komisija būtų sutikusi leisti D. Š. dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, bet dėl kilusio triukšmo (L. R. pasako žodį, ji atgal atkerta dešimt) komisija nepriėjo prie klausimo svarstymo, ar leisti posėdžio salėje pasilikti D. Š.. Vėliau ji dar bandė skambinti D. Š., bet šioji neatsiliepė. Komisijos narys R. M. buvo sutikę koridoriuje D. Š. ir išsakė komisijos poziciją, kad ji būtų leidusi D. Š. stebėti posėdį, nes taktiškai pasakytas D. Š. pareiškimas leisti stebėti posėdyje, būtų komisijos laikytas tinkamu. Rinkimų komisija neturi jokių pretenzijų D. Š., nes būtų leidę jai dalyvauti susirinkime, be to, posėdžio metu D. Š. triukšmo nekėlė. Posėdžio metu neturėjo būti svarstomas klausimas susijęs su kandidate D. Š.. Buvo paprašyta visų kandidatų, tarp jų ir D. Š., išeiti ir leisti rinkimų komisijai pirma pasikalbėti dėl jos viduje kilusių klausimų, tačiau tai padaryti komisijai nebuvo sąlygų. Posėdžio metu buvo paprašyta D. Š. ir kitų atvykusių kandidatų parodyti kandidato pažymėjimą, tam, kad nekiltų nesusipratimų. Rinkimų komisijos posėdis buvo nutrauktas ne dėl D. Š. veiksmų, o dėl to, kad komisija negalėjo apsvarstyti darbotvarkėje numatytų klausimų. Tą dieną rinkimų komisijos posėdis neįvyko, tačiau ne dėl to, kad D. Š. būtų trukdžiusi komisijai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad jis yra rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojas. Jis prieš 2015-02-27 rinkimų komisijos posėdį paskambinęs kandidatei L. R., paprašė atvykti į posėdį vėliau, tačiau atėjus į posėdį posėdžio salėje jau buvo L. R., kandidatas su filmavimo kamera, D. Š.. Posėdžio neleido vesti L. R. – pirmininkei pasakius vieną žodį, ji dešimt žodžių pridėdavo. Posėdį nebuvo galima pradėti, todėl komisija iškvietė policiją. D. Š. elgėsi tinkamai – ji prašė leisti pasilikti stebėti posėdį, o dėl leidimo jai stabėti posėdį komisija turėjo balsuoti. Kadangi dėl L. R. elgesio neįvyko komisijos posėdis, todėl klausimas dėl D. Š. galėjimo stebėti posėdį nebuvo svarstytas. Šiame posėdyje D. Š. nieko netinkamai nedarė ir jam atrodo, kad dalyvaujant D. Š. komisijos posėdis būtų galėjęs vykti. D. Š. negalėjo dalyvauti komisijos posėdyje, būdama kandidate, kaip gyventoja ar savivaldybės tarybos narė.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijos), rinkimų komitetų, išsikėlusių į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams) ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių partijų, rinkimų komitetų patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veikos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

Taigi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kokie asmenys gali stebėti arba dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose. Minėtame straipsnyje nėra nustatyta, kad kandidatas gali stebėti rinkimų komisijos posėdį, tačiau imperatyviai nurodyta, kad kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl kandidato veikos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas. Šioje byloje nėra duomenų, kad kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. Š. buvo rinkimų komisijos pirmininkės pakviesta dalyvauti į 2015-02-27 vykusį rinkimų komisijos posėdį arba šiame posėdyje būtų sprendžiama dėl minėtos kandidatės veikos ar dėl tiesiogiai su šia kandidate susijusių aplinkybių.

Kad D. Š. padarė šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, informaciniu pranešimu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kandidatų į savivaldybės tarybos narius — merus sąrašu, rinkimų komisijos pirmininkė A. P., jos pavaduotojo R. M. paaiškinimais, vaizdo įrašo medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.

Iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus sąrašo matyti, kad D. Š. yra Visuomenės rinkimų komiteto „Mažeikių kraštas“ iškelta į kandidatė į savivaldybės tarybos narius – merus (19 b. l.). Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK tyrėjos 2015-03-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-02-27 rinkimų komisijos pirmininkė A. P. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad rinkimų komisijos posėdyje dalyvavo nekviesti kandidatai, tarp kurių ir kandidatė D. Š., kurie atsisakė išeiti iš posėdžio salės (8 b. l.). Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK patrulių 2015-02-27 tarnybinių pranešimų matyti, kad nuvykus pagal gautą iškvietimą į rinkimų komisijos posėdžio salę ir rinkimų komisijos pirmininkei posėdį atidėjus, visi išsiskirstė ir policijos pagalbos neprireikė (6 b. l.). Iš byloje esančio Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 pirmininkės A. P. paaiškinimo matyti, kad kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. Š., kuri nebuvo kviesta dalyvauti posėdyje ir nebuvo sprendžiama dėl jos veikos ar dėl tiesiogiai su ja susijusių aplinkybių, nepateikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo, stebėjo 2015-02-27 rinkimų komisijos posėdį, tačiau paprašius išeiti iš posėdžių salės, kartu su kitais dalyvavusiais kandidatais, atsisakė tai padaryti, dėl to įvyko sumaištis, buvo sutrikdytas rinkimų komisijos darbas, o posėdis atidėtas (9–10 b. l.) Iš Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 pirmininko pavaduotojo R. M. paaiškinimo matyti, kad kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. Š. bei kiti kandidatai 2015-02-27 13.00 val. buvo rinkimų komisijos posėdžių salėje ir jų buvo paprašyta palikti posėdžių salę, kadangi nebuvo numatyta nagrinėti klausimų tiesiogiai susijusių su buvusiais salėje kandidatais, tačiau nė vienas kandidatas iš posėdžių salės neišėjo. Paprašius kandidatų pateikti nustatytos formos pažymėjimus, kandidatai nepateikė šių pažymėjimų. Kandidatai nevykdė rinkimų komisijos pirmininkės A. P. reikalavimo išeiti iš posėdžio salės, tokius būdu sutrikdė rinkimų komisijos darbą (11–12 b. l.). Iš byloje esančio 2015-03-09 tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuotas žurnalistės B. R. paaiškinimas matyti, kad 2015-02-27 prasidėjus rinkimų komisijos posėdžiui, buvo paprašyta atvykusių asmenų pateikti atitinkamo pavyzdžio pažymėjimus, tačiau atvykę kandidatai L. R., A. U., A. K. ir D. Š. pažymėjimų neturėjo. Komisijai pasakius, kad pažymėjimų neturintys asmenys negali dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje ir paprašius juo išeiti iš posėdžio salės, šie asmenys atsisakė išeiti. D. Š. pasakė, kad „ji ramiai sėdės ir netrukdys“. Įvyko žodinis konfliktas – viena pusė prašo, kad asmenys išeitų iš posėdžio, kita pusė atsisako tai daryti. Komisijos pirmininkei pasakius, kad iškvies policiją, įvardinti asmenys pasakė: „Tegu kviečia, jie vis tiek iš posėdžio neišeis“ (13 b. l.). Iš 2015-03-09 tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad rinkimų komisijos nariai R. G. ir L. S. paaiškino, kad komisija norėdama aptarti jos viduje kilusias problemas, paprašė kandidatų L. R., A. U., A. K. ir D. Š. išeiti iš posėdžio salės, tačiau jie atsisakė išeiti (14 b. l.). Iš į byla pateikto DVD disko, kuriame užfiksuotas 2015-02-27 rinkimų komisijos posėdis matyti, kad Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 pirmininkei A. P., vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareikalavus posėdį stebėjusių asmenų, tarp, kurių buvo ir kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. Š., pateikti minėto straipsnio 2 punkte nustatytus pažymėjimus, ji tokio dokumento neturėjo, o pareikalavus išeiti iš rinkimų komisijos posėdžio salės, kandidatė atsisakė tai padaryti, paaiškindama, kad stebės rinkimų komisijos posėdį nuo pradžių iki galo, tačiau nekalbės ir netrukdys dirbti komisijai. Vaizdo įraše matyti, kad kandidatė D. Š., komisijos pirmininkei primigtinai reikalaujant išeiti iš posėdžio salės, pasakė, kad tik gavusi rašytinį komisijos pirmininkės paaiškinimą, tam, kad galėtų jį vėliau pateikti teismui, išeis iš posėdžio salės. Akivaizdžiai matyti, kad rinkimų komisijos darbas buvo sutrikdytas. Taip pat matyti, kad tik komisijos pirmininkei kreipusis pagalbos į policijos pareigūnus ir jiems atvykus bei komisijos pirmininkei pareiškus, kad rinkimų komisijos posėdis atidedamas, kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius – merus D. Š. bei kiti buvę kandidatai išėjo iš posėdžio salės. Taip pat, tiek iš byloje esančio, tiek teismo posėdžio metu duotų administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Š. paaiškinimų matyti, kad ji būdama įsitikinusi, jog būdama kandidate arba tarybos nare arba miesto gyventoja, turėjo teisę stebėti rinkimų komisijos posėdį, nevykdė rinkimų komisijos pirmininkės reikalavimo išeiti iš rinkimų komisijos posėdžio salės, o tai būtų padariusi gera valia, jei komisijos pirmininkė būtų parašius motyvuotą paaiškinimą raštu.

Nors teismo posėdžio metu liudytojai A. P. ir R. M., priešingai nei duodami paaiškinimus tyrėjai, parodė, kad ne dėl D. Š. veiksmų buvo sutrikdytas komisijos darbas, tačiau tiek posėdžio metu duodami parodymus teismui, tiek duodami paaiškinimus tyrėjai patvirtino, kad D. Š. nepakluso rinkimų komisijos pirmininkės reikalavimui išeiti iš rinkimų komisijos posėdžio salės.

Apibendrinat bylos rašytinę ir vaizdo medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Š. paaiškinimus, darytina išvada, kad į 2015-02-27 Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 rengiamą posėdį nebuvo kviesta kandidatė į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius D. Š., taip pat posėdžio metu nebuvo sprendžiama dėl šio kandidatės veikos ar dėl tiesiogiai su ja susijusių aplinkybių, todėl rinkimų komisijos pirmininkei, vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareikalavus kandidatės D. Š. palikti posėdžių salę, kurioje vyko rinkimų komisijos posėdis, D. Š., atsisakė vykdyti teisėtą Mažeikių savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 26 pirmininkės A. P. reikalavimą, o iš posėdžių salės išėjo, tik kai atvykus policijos pareigūnams, rinkimų komisijos pirmininkė atidėjo posėdį. Duomenų, kad rinkimų komisijos pirmininkė būtų neteisėtai pareikalavusi, kad kandidatai, tarp jų ir D. Š., išeitų iš rinkimų komisijos posėdžio salės, byloje nėra. Pažymėtina, kad kandidatai privalėjo vykdyti rinkimo komisijos pirmininkės reikalavimą išeiti iš posėdžio salės, o nesutikdami su tokiu reikalavimu, jį galėjo skųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Esat nustatytoms aplinkybėms, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 207³ straipsnio 1 dalyje, jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinių nuobaudų tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad D. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteista. Taip pat atsižvelgtina ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, aplinkybes, į tai, kad D. Š. nebuvo vienintelė kandidatė, kuri nekviesta dalyvavo rinkimų komisijos posėdyje, kai nebuvo sprendžiami klausimai dėl jos veikos ar dėl tiesiogiai su ja susijusių aplinkybių, ir nevykdė rinkimų komisijos pirmininkės reikalavimo išeiti iš posėdžio salės, todėl ne tik D. Š. veiksmai, bet ir kitų asmenų, įtakojo, kad buvo sutrikdytas rinkimų komisijos darbas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. savo veiksmais didelės žalos nesukėlė, ji tik siekė įgyvendinti jos įsivaizduojamą teisę – stebėti viešą rinkimų komisijos posėdį, ignoruojant rinkimų komisijos teisėtą reikalavimą išeiti iš rinkimų komisijos posėdžio. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. būtų anksčiau bausta dėl kliudymo rinkimų komisijai atlikti pareigas ar pažeidusi kitus teisės aktus, kurie nustato rinkimų organizavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog nuobaudos vienas iš tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų (ATPK 248 straipsnis). Todėl skiriant nuobaudą būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t. y. ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. Š. už pažeidimą numatytą ATPK 207³ straipsnio 1 dalyje paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta – įspėjimas (ATPK 30¹, 30² straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 224 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti D. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas laikomas įvykdytu nuo paskelbimo momento.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.