Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-02-20 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme;

2) 2019-10-30 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 291 str. 1 d. - 45 dienų arešto bausme;

3) 2020-01-29 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams, paskyrus įpareigojimus visam bausmės laikui - pradėti dirbti(tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, nuosprendis įsiteisėjo 2020-02-19, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2019 m. liepos 24 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), V. S. sodybos kieme, tyčia, sugriebęs ranka V. S. už kaklo, jį smaugė, palenkęs į apačią ir prispaudęs V. S. kairę veido pusę prie kieme stovėjusio automobilio kėbulo, nubraukė jo veidą per visą automobilio šoną, tuo padarydamas nukentėjusiąjam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras bei nukentėjusysis, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis V. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo alkūne apėmęs V. S. už kaklo, spaudė ir buvo palenkęs žemyn, nubraukė jo veidą per visą automobilio šoną. 2019-07-24 vakare nuėjo pas V. S. į kiemą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas vyko kieme prie V. S. automobilio. Buvo ir K. N..Visus savo anksčiau duotus parodymus – tiek apklausos, tiek akistatų su K. N. ir V. S. patvirtina. Įvykis buvo toks, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Gailisi, kad taip padarė. Mano, kad taip padarė todėl, kad buvo girtas.

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena vienas sodyboje (duomenys neskelbtini). 2019-07-24 apie 19-20 val. pas jį į sodybą atėjo girtas kaimynas V. V. ir paprašė paskolinti 5 eurus bei nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Jis V. V. paskolinti pinigų atsisakė, sakydamas, kad pinigų turi tik sau. Taip pat atsisakė vežti į (duomenys neskelbtini). V. V. nepatenkintas iš jo namų išėjo. Vėliau, apie 21.30 val., būdamas sodybos šiltnamyje, išgirdo, kad kažkas atidarė kieme stovėjusio jo automobilio VW Passat bagažinę. Išėjęs iš šiltnamio pamatė, kad automobilio bagažinė tikrai atidaryta, o joje pasilenkęs kažką daro K. N.. Jis eidamas link automobilio pradėjo šaukti, ko jis ten ieško. K. N. jam atsakė, kad ieško savo raktų, kuriuos neva pametė, kai jis vežė jį tos pačios dienos rytą į parduotuvę. K. N. uždarė bagažinę. Einant prie automobilio, iš kitos automobilio pusės iššoko ten buvęs pasislėpęs V. V. ir nieko nesakęs sugriebė jam savo rankos dilbiu už kaklo. Stipria jėga spausdamas, jį prilenkė ir prispaudęs prie automobilio kėbulo kaire veido puse nubraukė per visą šoną. Jis bandė sugriebti V. V. ranką, kad sumažintų smaugimą, tačiau jis jį dar labiau palenkė ir suspaudė, dėl ko jis pradėjo dusti. Dėl to jis negalėjo priešintis ar šauktis pagalbos. Jam buvo silpna, bet jis atsirėmė į automobilį, todėl nenukrito. Taip truputį pastovėjęs atgavo kvapą ir tada pastebėjo, kad kelnių dešinėje kišenėje nėra jo turėtos piniginės. Jis V. V. paprašė, kad atiduotų piniginę, sakydamas, kad ten pinigų daug nėra ir jam pinigai nesvarbu, tačiau ten yra dokumentai, kurie jam svarbūs. K. N. jam pasakė, kad piniginės neėmė, o ji yra automobilyje. K. N. atidarė automobilio priekines keleivio dureles ir parodė ant kilimėlio gulinčią piniginę. Jis paėmė piniginę, nežiūrėdamas ar joje viskas yra, ir įsidėjo į kišenę. Bijodamas tolimesnio smurto, pradėjo eiti link kaimynų. Nuėjo pas kaimyną J. D. į kiemą. Iš paskos atėjo ir V. V. su K. N.. V. V. pradėjo aiškinti, kad jis turi nuvežti į "tašką", t. y. vietą, kur parduoda alkoholį. Jis atsisakė. Nuėjo į kitą pusę, negu nuėjo V. V. ir K. N., bijodamas į savo namus nėjo, o pasislėpė laukuose. Policijai skambinti bijojo taip pat, nes matė, kad abu buvo grįžę prie jo namo, bijojo, kad jį gali išgirsti, kai kalbės. Kitą dieną prašvitus ir iš laukų grįžus į namus, pastebėjo, kad piniginėje nėra ten buvusių 10 eurų, kupiūromis po 5 eurus. Suprato, kad pinigus pavogė V. V. su K. N., ištraukdami piniginę, kai jį smaugė. Įvykio metu, kai V. V. jį smaugė ir smaugiant braukė veidu per automobilį, jam buvo sukeltas skausmas, buvo nežymiai prakirstas ar nubrozdintas kairysis antakis. Įvykio metu ir K. N., ir V. V. buvo girti, tai matėsi ir jautėsi alkoholio kvapas (b. l. 26-28)

Liudytojas K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-24 (duomenys neskelbtini) su draugu V. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. abu atėjo pas pažįstamą V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Tuo metu abu su V. V. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Pas V. S. abu ėjo, nes V. V. sakė, kad nori kažkur važiuoti ir paprašys V. S., kad šis V. V. su juo pavežtų savo automobiliu. Jiems atėjus į sodybą, pamatė kieme stovintį V. S. automobilį VW PASSAT. Abu su V. V. priėjo prie automobilio ir tuo metu iš šiltnamio išėjo V. S., kuris taip pat priėjo prie savo automobilio. Jis V. S. paklausė, ar galėtų juos pavežti. V. S. atsakė, kad paveš, bet vėliau. Tuo metu jis stovėjo prie automobilio bagažinės, o V. V. buvo pritūpęs prie automobilio priekinės dalies, todėl V. V. nesimatė. V. S. kalbėjosi su juo būdamas prie vairuotojo durelių. Dabar tiksliai negali prisiminti, nes buvo neblaivus, galbūt ir buvo atsidaręs automobilio bagažinę tuo metu, kai V. S. išėjo iš šiltnamio, galėjo taip būti, nes jis galėjo bagažinėje ieškoti savo raktų, buvo juos pametęs, galvojo, kad juos galbūt pametė V. S. automobilyje, kai jis prieš dieną jį vežiojo. Prisimena, kad kalbėdamas V. S. priėjo prie vairuotojo durelių ir ten būnant iš po priekinės automobilio dalies iššoko V. V.. Matė, kaip V. V. ranka apkabino V. S. aplink kaklą, palenkė V. S. galvą žemyn ir palenktą tempė prie automobilio šono, kaip suprato, V. V. taip apkabinęs ranka V. S. kaklą smaugė. Taip laikydamas ranka aplink kaklą, V. V. tempė V. S. prie automobilio šono ir reikalavo, kad V. S. duotų automobilio raktus. V. S. sakė V. V., kad paleistų, jis taip pat pradėjo rėkti V. V., kad paleistų V. S.. Taip V. V. V. S. laikė keletą minučių, tada paleido. Suprato, kad V. V. V. S. buvo prismaugęs. Tada V. S. iš kišenės išsiėmė raktus ir norėjo atsegti automobilio raktą, bet jis V. S. pasakė, kad nereikia raktų, niekas tų raktų ir automobilio neims. Tada V. S. pasakė, kad iš kišenės dingo piniginė, klausė jų, kur piniginė. Jis V. S. atsakė, kad niekas nepaėmė piniginės. V. S. atsirakino savo automobilį ir automobilyje rado prie keleivio priekinės sėdynės savo piniginę, kurią paėmė ir įsidėjo į kišenę. V. S. nuėjo pas savo kaimyną J. D.. Jis su V. V. taip pat ten nuėjo. Būnant J. D. sodybos kieme V. V. pradėjo prašyti, kad V. S. nuvežtų į "tašką" nusipirkti degtinės. Jis matė, kad V. S. labai išsigandęs ir supratęs, kad jis tikrai neveš jų, pasakė V. V., kad eina namo. Minėtą vakarą su V. V. išsiskyrė, abu nuėjo į namus. (b. l. 63-65)

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) yra V. S. sodyba. 2019-07-25 apie 10.00 val. jam būnant savo sodybos kieme, pas jį atėjo V. S.. Pokalbio metu jis papasakojo, kad 2019-07-24 apie 21.30 būnant sodybos kieme prie savo automobilio, atėjo tame pačiame kaime gyvenantis V. V. su K. N.. Tarp jų su V. V. įvyko incidentas, kurio metu V. V. rankomis sugriebė už kaklo ir pargriovė ant žemės. V. S. pasakojo, kad po įvykusio incidento skaudėjo kaklą. Dar pasakojo, kad apžiūrėjęs automobilį, savo piniginę automobilyje rado ant keleivio sėdynės, tačiau joje nerado 10 Eur, tai yra dviejų kupiūrų po 5 Eur. Šio pokalbio metu jis V. S. veido nematė sužalojimų. Prisimena, kad V. S. pasakojo, kad K. N. nieko nedarė, tik stovėjo šalia automobilio. Jis šio įvykusio incidento 2019-07-24 apie 21.30 V. S. sodyboje nematė ir negirdėjo. (b. l. 53-55)

Specialisto išvadoje Nr. G 769/2019 (06) nurodyta, kad V. S. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas veikiant kairio antakio sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 48)

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. S. ir įtariamojo V. V. metu jie patvirtino savo prodymus. (b. l. 139-141)

Akistatos tarp liudytojo K. N. ir įtariamojo V. V. metu jie patvirtino savo parodymus. (b. l. 134-136)

2019-07-31 – 2019-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nieko nerasta bei nepaimta ( b.l. 15-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo V. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia spaudė nukentėjusiajam kaklą, palenkęs nukentėjusiojo galvą ir prispaudęs kairę pusę prie automobilio, nubraukę veidą per visą automobilio šoną, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairio antakio srityje bei sukėlė fizinė skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. V. veikė tiesiogine tyčia, t.y. apkabinęs ranka nukentėjusiojo kaklą ir jį spausdamas, lenkdamas galvą žemyn ir spausdamas veidą bei braukdamas per automobilio šoną, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Kaltinamasis pilnai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir savo veiksmais nukentėjusiajam padarė teismo medicinos specialisto nustatytą kūno sužalojimą bei sukėlė fizinį skausmą.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jo veika buvo atlikta dėl kažkokių asmeninių aplinkybių (apkalbėjo motiną), nelaikytina priežastimi veikti būtinosios ginties, keršto pagrindu, t.y. nuo alkoholio apsvaigusio asmens išsivaizduojamos aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Būtent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, veiksmus panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju nesvarbus kaltinamojo apsvaigimo laipsnis, tačiau akivaizdu, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai elgtis susidariusioje konfliktinėje situacijoje, o apsvaigimas paskatino atlikti nusikalstamus veiksmus;

2) nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs iki inkriminuojamos veikos padarymo pradžios.

Kaltinamojo V. V. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (ir turi galiojančių nuobaudų). Nėra pateikta įrodymų, kad kaltinamasis legaliai dirbtų, nors jis nurodo apie jo darbą (duomenys neskelbtini). Psichiatrinis gydymas, įskaita - neįrašytas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neįrašytas.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, esant recidyvistui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Kaltinamajam parinktina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis daro tyčines nusikalstamas veikas, asmenybė apibūdinama neigiamai, kaip nelinkęs laikytis įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, smurtauja prieš bejėgius nukentėjusiuosius (nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini)), smurtauja savavališkai atėjęs į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, kur asmeniui išskviesti pagalbą komplikuota dėl vietovės nutolimo nuo rajono centro, atsižvelgiant ir į tai, kad V. V. yra teistas už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant pastatus) ir švelnesnėmis bausmių rūšimis nėra pasiekiami bausmės tikslai.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Kaltinamasis V. V. savo elgesį vertina kritiškai, pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką ir nurodo tam priežastis – apsvaigimas nuo alkoholio, t.y. apsvaigęs nekontroliuoja savo elgesio taip, kad nenusikalstų ir netinkamų draugų pasirinkimas (anksčiau teisto K. N. neigiama įtaka).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. V. yra jauno amžiaus, atvirai išsako savo asmenybės problemas dėl svaiginimosi ir nusikalstamų veikų padarymo, vertintina, kad jam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, ir bus pasiekti bausmės tikslai, be realios bausmės atlikimo, siekiant teigiama linkme pakeisti kaltinamojo gyvenimo būdą. Kaltinamajam parinktinos tokios pareigos ir draudimai, kurios šalintų aplinkybes nesilaikyti įstatymo ir bendro gyvenimo normų.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis V. V. pagal BPK 140 straipsnį nebuvo laikinai sulaikytas. Kaltinamajam V. V. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64 -1 straipsnio nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.

Taikant Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už padarytą nusikalstamą veiką, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių.

Taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą, 10 punktą, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas ir draudimus:

įpareigoti V. V. per vieną (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per rajoninę visuomenės informavimo priemonę (Varėnos rajone leidžiamą laikraštį) atsiprašyti nukentėjusįjį asmenį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą;

V. V. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; uždrausti bendrauti su K. N., gim. (duomenys neskelbtini); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Paskirtas pareigas ir draudimus vykdyti per visą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą – vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).