Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

gynėjams advokatams Jurgitai Šlapaitienei, Zojai Kastėnienei, Nainai Lanzbergienei, Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. P., K. P., A. B. (A. B.), A. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. N. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir K. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, paskirta galutine bausme, iš dalies jas sudedant ir K. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, atlikta bausmė ir įskaityti laikai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-01-08 iki 2016-04-08.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2016-06-22.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios J. D. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2016-06-22.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu), ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. P. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendžiu paskirta baudos bausme visiško sudėjimo būdu, ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nuosprendį atlikta bausmė ir įskaityti laikai, bei pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-01-13 nuosprendį atlikta bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2016-06-22.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. B. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-08-01 iki 2016-06-22.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2016-06-22.

Tenkintas civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys, atėmus atlygintą sumą, ir solidariai iš kaltinamųjų K. P. ir A. P. priteista turtinė žala – 513,37 Eur.

Tenkintas civilinės ieškovės E. V. civilinis ieškinys, atėmus atlygintą sumą, ir solidariai iš kaltinamųjų K. P., A. P., A. P. ir A. B. priteista turtinė žala – 435 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą K. P., A. P., A. P., A. B. teisme, nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.K. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bausmę atliekančiais asmenimis ir laisvėje esančiu K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino sukčiauti, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio tyrimo metu nenustatyto asmens surasti asmenį, kuris paimtų apgaule išviliotus pinigus, pastarajam suradus K. P. ir K. M., juos sukursčius padaryti nusikalstamas veikas - sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, ir jiems sutikus, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-30 14.00 val., paskambino nukentėjusiajai E. N. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė, kad jos dukra sužalojo mergaitę ir kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą 289,62 eurų žalą, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai E. N. sutikus mokėti 289,62 eurus, tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus K. M. kartu su K. P. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino K. M. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko K. M. ir K. P. nuvyko nurodytu adresu, tačiau pinigų nepaėmė, nes nukentėjusiajai E. N. liepus palaukti už durų, kol ji atneš pinigus, K. M. savo noru nutraukė pradėtą nusikalstamą veiką, suvokiant, kad ją gali pabaigti, ir pasišalino, tokiu būdu apgaule savo, tyrimo metu nenustatytų asmenų ir K. P. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai E. N. priklausančius 289,62 eurus.

1.1 K. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie veikdami su tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiu asmeniu ir K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio A. P. surasti asmenį, kad paimtų apgaule išviliotus pinigus, pastarajam suradus K. P. ir K. M., juos sukursčius padaryti nusikalstamas veikas - sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, ir jiems sutikus, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-31 17.24 val., paskambino nukentėjusiajam V. M. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė, kad jo sūnus sužalojo mergaitę ir kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą 2606,58 eurų žalą, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajam V. M. sutikus mokėti 579,24 eurus, A. P. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus K. M. kartu su K. P. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino K. M. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus vyriškio, po ko K. M. ir K. P. nuvyko nurodytu adresu, K. P. liko prie namo stebėti aplinką, o K. M. nuėjo paimti pinigų ir nukentėjusiajam V. M. prisistatė nukentėjusios mergaitės giminaičiu bei paėmė 579,24 eurus, po ko A. P. nurodė K. M. ir K. P. dalį pinigų – 289,62 eurus persiųsti I. M. „(duomenys neskelbtini)“ punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), o dalį pinigų pasilikti sau, tokiu būdu apgaule savo, tyrimo metu nenustatyto asmens ir A. P. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. M. priklausančius 579,24 eurus.

1.2. Be to, K. P. ir A. P. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiais (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiu asmeniu ir K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino sukčiauti, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio A. P. surasti asmenį, kad paimtų apgaule išviliotus pinigus, pastarajam suradus K. P. ir K. M., juos sukursčius padaryti nusikalstamas veikas - sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, ir jiems sutikus, po ko tyrimo metu nenustatytas asmuo neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-04 10.56 val., paskambino nukentėjusiajai J. D. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė, kad jos sūnus avarijos metu sužalojo žmogų ir kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą 868,86 eurų žalą, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai J. D. sutikus mokėti 868,86 eurus, A. P. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus K. P. ir K. M. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino K. M. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko K. M. ir K. P. nuvyko nurodytu adresu, tačiau pinigų nepaėmė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai J. D. paprašius į namus atėjusio giminaičio pakviesti greta gyvenančią jos dukrą, K. M. išsigando bei pats pasišalino, tokiu būdu apgaule savo, tyrimo metu nenustatyto asmens ir A. P. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai J. D. priklausančius 868,86 eurus.

1.3. Be to, K. P., A. P., A. P., A. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kalinčiu asmeniu ir K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino sukčiauti, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio A. P. surasti asmenį, kad paimtų apgaule išviliotus pinigus, po ko šis surado K. P. ir K. M. bei juos sukurstė padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, ir jiems sutikus, po ko A. B. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-03 11.50 val., paskambino nukentėjusiajai M. S. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi, melagingai nurodė, kad griūdamas susižalojo pats ir sužalojo mergaitę, po ko perdavė telefono ragelį A. P., kuris prisistatė gydytoju ir melagingai nurodė, kad nukentėjusiosios sūnus griūdamas sužalojo mergaitę ir kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą 1448,10 eurų žalą, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji M. S. sutiko mokėti 579,24 eurus, po ko A. P. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus K. P. ir K. M. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino K. M. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y., pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko K. M. ir K. P. nuvyko nurodytu adresu, K. M. priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau pinigų nepaėmė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai M. S. paprašius į namus atėjusios kaimynės paskambinti sūnui, pastarajai paskambinus ir įsitikinus, kad sūnus mergaitės nesužalojo, A. P. telefonu K. M. nurodė iš įvykio vietos dingti ir K. M. pasišalino, tokiu būdu apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai M. S. priklausančius 579,24 eurus.

1.4. Be to, K. P., A. P., A. P., A. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kalinčiu asmeniu ir K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, o būtent: (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui paprašius kartu bausmę atliekančio A. P. surasti asmenį, kad paimtų apgaule išviliotus pinigus, po ko šis surado K. P. ir K. M. bei juos sukurstė padaryti nusikalstamas veikas - sukčiavimus, žadėdamas už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, ir jiems sutikus, po ko A. B. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-03 14.23 val., paskambino nukentėjusiajai E. V. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi ir jai melagingai nurodė, kad susižalojo pats ir sužalojo mergaitę, po ko perdavė telefono ragelį A. P., kuris nukentėjusiajai prisistatė gydytoju, melagingai nurodė, kad jos sūnus griūdamas sužalojo mergaitę ir kad nukentėjusiajai reikia atlyginti padarytą 1448,10 eurų žalą, kad būtų išvengta baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai E. V. sutikus mokėti 492,73 eurus, A. P. neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), davė nurodymus K. P. ir K. M. vykti adresu (duomenys neskelbtini), paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškino K. M. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po ko K. M. ir K. P. nuvyko nurodytu adresu, K. P. liko prie namo stebėti aplinką, o K. M. nuėjęs paimti pinigų nukentėjusiajai E. V. prisistatė nukentėjusios mergaitės giminaičiu ir paėmė 492,73 eurus, po ko A. P. nurodė K. M. ir K. P. dalį pinigų – 200 eurų persiųsti D. P. siuntų skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), o dalį pinigų pasilikti sau, tokiu būdu apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. V. priklausančius 492,73 eurus.

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį:

dėl pasikėsinimo sukčiauti E. N. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

dėl sukčiavimo V. M. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

dėl pasikėsinimo sukčiauti M. S. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

dėl sukčiavimo E. V. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

dėl pasikėsinimo sukčiauti J. D. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

dėl sukčiavimo V. M. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

dėl pasikėsinimo sukčiauti M. S. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

dėl sukčiavimo E. V. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį;

dėl pasikėsinimo sukčiauti J. D. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

dėl pasikėsinimo sukčiauti M. S. atžvilgiu; perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

dėl sukčiavimo E. V. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

dėl pasikėsinimo sukčiauti M. S. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;

dėl sukčiavimo E. V. atžvilgiu, perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.5. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš K. P., A. P., A. P. ir A. B. pareikštų kaltinimų pašalindamas aplinkybes, susijusias su organizuotos grupės požymiais bei nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuodamas ir juos pripažindamas kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį (visuose epizoduose) netinkamai vertino teisme ištirtus įrodymus, todėl klydo kvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 182 straipsnių 1 ir 2 dalių nuostatas.

2.5.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, jog nekyla abejonių, kad visi nustatyti nusikalstamas veikas įvykdę bendrininkai vieni be kitų nebūtų atlikę nusikalstamų veiksmų, t. y. (duomenys neskelbtini) namuose esantys asmenys aiškiai suprato, jog veikdami vieni, aptariamose situacijose, negalėtų pasiekti norimo tikslo – (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintys asmenys patys negalėtų fiziškai paimti pinigų ir be jų K. M. bei K. P. nežinotų, iš kokio apgauto asmens paimti pinigus. Tačiau asmenų grupę, kurioje atitinkamai K. P. ir K. M. kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais bendravykdytojais vykdė sukčiavimus, vertino ne kaip organizuotą, o kaip atitinkančią bendrininkų grupės požymius (BK 25 straipsnio 2 dalis).

2.5.2. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas vertindamas kaltininkų veiksmus bei nuosprendžiu šalindamas organizuotos grupės požymį, nepagrįstai kiekvieną nuteistųjų padarytos veikos epizodą vertino atskirai. Toks teismo pasirinktas kaltininkų veiksmų vertinimo būdas, neleido teismui tinkamai įvertinti objektyvių bylos duomenų bei juos siejant tarpusavyje padaryti tinkamas išvadas dėl veikas padariusių asmenų išankstinio susitarimo, jų organizuotumo lygio, grupės struktūros, jos narių siekių ir tikslų bendrumo, veiksmų suderinamumo. Teigia, kad nagrinėjamoje situacijoje, sprendžiant bendrininkavimo formos klausimą bei kaltininkų veiksmus vertinant visą jų nusikalstamų veikų atlikimo laikotarpį (nuo 2014-12-30 iki 2015-01-08) susidaro akivaizdus pagrindas jų veikose nustatyti organizuotos grupės buvimo požymius. Juos siejant su nusikalstamų veikų planavimu, sistemingumu, veiksmų koordinavimu, pastovumu, ilgalaikiškumu (organizuotos grupės nusikalstamų veikų darymas truko 10 dienų ir būtų trukęs ilgiau, jei nebūtų nutrauktas policijos pareigūnų).

2.5.3. Sutinka su teismo išvada, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyti ir identifikuoti kartu su nuteistaisiais veikę asmenys. Tačiau tai negali būti objektyvi priežastis atsisakyti kaltininkų veiksmus vertinti kaip įvykdytus organizuotoje grupėje. Tokiam vertinimui kliūčių nesudaro ir kaltininkams reikštas kaltinimas, kuris buvo formuluojamas, kaip jiems veikiant kartu su nenustatytais organizuotos grupės nariais. O pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog kaltininkai veikė su nenustatytais bendrininkais, kurie pagal esamą situaciją atitinka sukčiavimo subjektui būtinus požymius.

2.5.4. Teigia, kad sprendžiant dėl kaltininkų organizuotumo būtina vertinti visą jų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpį. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo identifikuoti asmenys, kurie 2014-12-30 skambino nukentėjusiajai E. N. bei K. M. ir K. P. davė nurodymus vykti į jos namus, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad skambinama buvo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Tai patvirtina duomenys gauti analizuojant nukentėjusiosios bei kaltininkų naudotų telefonų abonementų išklotines. E. N. buvo skambinta iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini). Šis abonementas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), apimančios (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. K. M. laikotarpyje nuo 14.06 val. iki 15.02 val., buvo skambinama ir nurodymai duodami iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo 15.28 val. šiuo abonementu buvo intensyviai skambinama (duomenys neskelbtini) miesto gyventojams (kodas 8 41), renkant jų telefono numerius eilės tvarka. Abonentas. Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką jungėsi prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini), apimančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Be to, 2014-12-30 K. M., nuo 10.15 val. ir nuo 18.13 val. iki 18.18 val., buvo skambinama ir iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo abonementu 2014-12-31 buvo skambinama nukentėjusiajam V. M.).

2.5.5. Pažymi, kad apžiūrėjus K. M. naudotą telefoną buvo rasti ir užfiksuoti SMS pranešimai siųsti 2014-12-30:

16.04 val. iš abonemento Nr.: (duomenys neskelbtini) – prašoma pasukti ir susisiekti pasitikslinti Nr., nes pradeda sukčiauti;

17.04 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – liepia būti pasiruošusiems;

18.14 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – liepia būti šalia taksų, kad kai atsiųs adresą per kelias minutes nulėktų;

18.18 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – liepia nebelėkti, nes nukentėjusioji suprato, kad yra apgaudinėjama ir iš jos pinigų išvilioti nepavyko;

20.02 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – nurodo „paspauskit“, nes pas juos greit patikrinimas;

20.39 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – prašo pasukti;

21.21 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – nurodo adresą: (duomenys neskelbtini), prašo skubiau nuvažiuoti;

21.22 val., 21:26 val. ir 21.27 val. iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) – prašo pasukti.

2.5.6. Teigia, kad šie duomenys patvirtina K. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, jog jam ir K. P. buvo skambinama iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Be to apklausiamas K. M. nurodė, jog nukentėjusiesiems skambino A. P.. A. P. taip pat duodavo nurodymus jiems, kokiu adresu nuvykti. Nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų neginčijamai patvirtinančių, kad būtent 2014-12-30 vykdyto pasikėsinimo sukčiauti E. N. atveju, K. M. nurodytus veiksmus būtų atlikęs A. P.. Tačiau teismas nustatė, kad visais kitais keturiais atvejais būtent A. P. koordinavo K. M. ir K. P. veiksmus vykdant sukčiavimus. Tai apklausiamas pripažino pats A. P., be to tai patvirtina objektyvūs – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu, gauti duomenys. Nors ši informacija nėra pakankama, kad būtų galima A. P. pareikšti kaltinimus už dalyvavimą 2014-12-30 vykdant sukčiavimą E. N. atžvilgiu, tačiau suponuoja prielaidą, jog ir šiuo atveju, K. M. ir K. P. veiksmus galėjo koordinuoti A. P.. Tokią prielaidą patvirtina K. ir A. P. giminystės ryšiai, vėlesnių jų pokalbių metu stebimas akivaizdus žinojimas apie vienas kito vaidmenį bei atliekamus veiksmus vykdant sukčiavimus. Be to, apklausiamas K. M. nurodė, jog dar prieš tai, K. P. pasiūlius, suprato, kad teks vykdyti sukčiavimus. Visą laiką, kuomet buvo sukčiaujama, jis visuomet būdavo su K. P., o nurodymus gaudavo iš A. P.. Prokuroro teigimu, šie duomenys paneigia pirmosios instancijos padarytą išvadą, jog nėra duomenų apie nuolatinius ryšius su tam tikrais tapačiais asmenimis, kurie koordinuotų laisvėje esančių veiklą. Aptarti duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, jog visais atvejais nurodymai K. P. ir K. M. buvo duodami iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir tai atliko A. P., taip paneigiant teismo išvadą, kad nenustatyta, kad tie patys asmenys būtų davę nurodymus K. P. ir kitiems asmenims darant nusikalstamas veikas.

2.5.7. Pasak prokuroro, tai, kad nėra nustatyti visi nusikalstamų veikų padaryme dalyvavę asmenys, nesudaro pagrindo neigti organizuotos grupės požymio, nes ne organizuotos grupės dalyvių identifikavimas, o jų veiksmų organizuotumo laipsnio nustatymas lemia kaltininkų veiksmų kvalifikavimą. Šiuo atveju, nors ir nėra nustatyti visi kaltininkai, tačiau esami bylos duomenys sudaro galimybę vertinti jų organizuotumo laipsnį. Teigia, kad pirmiausia kaltininkų organizuotumo laipsnį nurodo K. M. parodymai, kad jam buvo grasinama, kuomet atsisakė vykdyti sukčiavimus. Tokius jo parodymus patvirtina 2015-06-01 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotas 2014-12-31 įrašas Nr. 13, kurio metu K. P. išsako grasinimą K. M. „mirsi kurva su plaktuku supisiu kojas aš tau pamatysi“. Pažymi, kad kiti šiame protokole užfiksuoti kaltininkų, tarpusavio pokalbių bei susirašinėjimų įrašai, objektyviai atskleidžia kaltininkų tarpusavio susitarimo lygį, jų tyčios turinį bei veiksmų planavimo, koordinavimo ir organizuotumo lygį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiame bei kituose­ Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotos informacijos nevertino, todėl klydo spręsdamas dėl K. P., A. P., A. B. ir A. P. veiksmų organizuotumo lygio.

2.5.8. Nurodo, kad 2015-06-01 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, kontrolės protokole užfiksuotas 2014-12-31 13.01 val. įrašas Nr. 20, kuriame matyti, kad A. P. naudodamasis abonementu Nr. (duomenys neskelbtini) skambina broliui K. P., šio pokalbio metu A. P. nurodo, kad jis paskambinęs duos nurodymus kur vykti. Taip pat nurodo, kad gali skambinti iš toliau ((duomenys neskelbtini) PN). Vėliau 15.07 val. K. P. vėl skambina A. P. įrašas (Nr. 43) kalbama, kad nei ten ((duomenys neskelbtini) PN), nei čia kol kas nepavyko apgaule išvilioti pinigų. Įraše Nr. 85 (2014-12-31, 17.54 val.) A. P. K. P. nurodo kartu su K. M. vykti adresu: (duomenys neskelbtini), liepia vykti taksi automobiliu, klausia, kiek laiko reiks nuvykti. Vėliau (Įr. Nr. 99, 102, 108) 17.59 val., A. P. ir K. P. kalbasi, kad viskas gerai (V. M. epizodas) aiškinasi, ar dar bus vykdomi sukčiavimai, sprendžia kam pervesti pinigus. A. P. nurodo, jog K. M. ir K. P. reiktų pakeisti mobiliojo ryšio telefonus. 2014-12-31, 19.47 val., (įr. 130) K. P. paskambinęs A. P. pasako, kad rytoj nuo 11 iki 12 val. susiskambins ir galės laukti nurodymų, kur važiuoti paimti pinigų jei reiks. 2015-01-01, 23.01 val., (įr. Nr. 507) iš abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. skambina A. P., kalba apie tai ar galės rytoj nuvykti paimti pinigų, klausia ar gali vykti (duomenys neskelbtini). Vėlesnių fiksuotų A. P. pokalbių su K. P. ir K. M. turinys analogiškas, t. y. kasdien tariamasi, ar laisvėje esantys asmenys galės vykti paimti apgaule išviliotų pinigų. Jiems galint, duodami nurodymai kur vykti, kuo prisistatyti, nuolatos kontroliuojama kelionės trukmė, o paėmus pinigus duodami nurodymai dėl disponavimo jais.

2.6. Pažymi, kad taip bendraujant buvo ne tik koordinuojami veiksmai vykdant konkrečius sukčiavimus, tokiu būdu buvo duodami nurodymai ir dėl naujų narių įtraukimo į grupuotę. Duodami nurodymai dėl naudojamų priemonių (telefonų aparatų ir SIM kortelių) pakeitimo, asmenų galinčių nuvežti svetimą turtą paimančius K. P. ir K. M. pas nukentėjusiuosius suradimą bei nurodymai dėl laisvėje esančių asmenų veiksmų siekiant išvengti galimo jų sulaikymo ir kitų grupuotės narių identifikavimo. Taip pat pažymi, kad Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų turinys objektyviai ir išsamiai atskleidžia kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą, akivaizdų intensyvumą darant nusikalstamas veikas, pastovų jos narių pasiskirstymą vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, turint bendrą tikslą – apgaule iš atsitiktinai pasirinktų asmenų įgyti jų turtą. Pasikartojanti nusikaltimų darymo schema rodo organizuotos grupės egzistavimą bei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra duomenų, jog K. P. tapatintųsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Iš telefoninių pokalbių akivaizdu, kad Marijampolės pataisos namuose ir laisvėje buvę nuteistieji intensyviai bendravo, itin tiksliai koordinuodami savo atliekamus veiksmus. Savo veiksmus iš anksto planavo. Verbavo į laisvę išeinančius asmenis, šią informaciją perduodavo laisvėje esančiam grupuotės nariui K. P.. Be to, jam buvo duodami nurodymai kaip elgtis nusikalstamų veikų išaiškinimo ar laisvėje esančių grupuotės narių sulaikymo atveju.

2.7. Teigia, kad nors tik du iš penkių atvejų buvo identifikuoti nukentėjusiesiems skambinę asmenys, t. y. A. B. ir A. P., tačiau ši aplinkybė nesudaro prielaidų paneigti susidariusios sukčiavimus vykdžiusios grupuotės tvarumo. Iš kaltinimo formuluotės bei bylos duomenų matyti, kad grupuotėje veikė ir daugiau nenustatytų asmenų, todėl nukentėjusiesiems galėjo skambinti kiti, nenustatyti organizuotos grupės dalyviai. Aptarti bei kiti bylos duomenys, atskleidžiantys įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, sudaro neginčijamą pagrindą tokius kaltininkų veiksmus vertinti kaip atliktus veikiant organizuotoje grupėje, kurią sudarė A. P., K. P. A. P. ir A. B. bei kiti nenustatyti asmenys.

2.8. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šias aplinkybes, todėl padarė objektyvios tikrovės neatitinkančią išvadą, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo veikiama iš anksto suburtoje organizuotoje grupėje.

3. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Nurodo, kad jis savo kaltę pilnai pripažino. Taip pat prašo nepriteisti iš jo civilinių ieškinių, nes jis jokių pinigų negavo. Pasisakydamas dėl A. P., apeliantas prašo jį išteisinti.

3.1. Teigia, kad nepagrįstai buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Teismas neįvertino K. M. veiksmų, jog jis bendravo su kalinčiais Marijampolės pataisos namuose. Atliekant modelį nepagrįstai buvo vilkinamas procesas. Nepagrįstai buvo nuteistas A. P.. A. B. jį apkalba. Pats A. B. vėliau apklausiamas savo parodymus paneigė. Atlikta ekspertizė taip pat neįrodo, kad telefonu su nukentėjusiaisiais kalbėjo A. P..

3.2. Pažymi, kad nepagrįstai buvo priteisti iš jo civiliniai ieškiniai. Ieškinius tyri atlyginti K. M. ir pareigūnai, kurie leido K. M. daryti nusikalstamas veikas. Teigia, kad jis neskambino nukentėjusiesiems, o tik A. B. prašymu perduodavo K. M. arba K. P. adresą, kur važiuoti, paklausdavo jų, ar jie jau nuvažiavo. Nesupranta, kodėl teismas jo parodymais netiki, o tiki narkotikus vartojančiu asmeniu.

4. Nuteistasis K. P. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į tai, jog jis nors ir yra išsiskyręs, tačiau būdamas laisvėje kartu gyvena, augina nepilnametę dukrą, jog šeima turi finansinių įsiskolinimų ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4.1. Nesutinka su K. M. duotais parodymais. Teigia, kad K. M. nepaaiškino, kaip jam buvo grasinama. Tuo metu, kai jie darė nusikalstamas veikas, su K. M. santykiai buvo geri. Jis nevertė K. M. daryti nusikalstamų veikų, o priešingai, K. M. jį įkalbinėdavo nueiti pas nukentėjusiuosius paimti pinigus ar liepdavo paimti iš jo telefoną ir kalbėti. Pasak apelianto, pareigūnai atlikdami su K. M. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus visiškai nesigilino į K. M. asmenybę, jog jis ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje, dėl alkoholio vartojimo priklausomybės. Mano, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti be jokio pagrindo, jog po pirmos nusikalstamos veikos padarymo buvo galima jį sulaikyti. Teigia, kad telefoniniai pokalbiai įrodo, kad K. M. jį įkalbinėjo daryti nusikaltimus, t. y. K. M. buvo provokuojamas. Teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl jo vaidmens nusikaltimų padaryme. Pažymi, kad jis niekada nėra ėjęs paimti pinigų. Kadangi gyveno pas K. M., tai su juo kartu važiuodavo paimti pinigus.

4.2. Nurodo, kad teismo išvada dėl A. P. dalyvavimo nusikaltimų padaryme paremta abejotinais teiginiais. Dėl A. P. neprisipažinimo nusikaltimų padaryme, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Mano, kad A. P. nedalyvavo darant nusikalstamas veikas. A. B. patvirtino, kad jis kalbėjo už du asmenis, jog A. P. telefonu nekalbėjo. A. P. kaltė nėra įrodyta ir atliktos ekspertizės išvadomis.

4.3. Teigia, kad teismas skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, kurias perkvalifikavo, neatsižvelgė į tai, jog keturios nusikalstamos veikos buvo padarytos su pareigūnų žinia, jog šias veikas padaryti jį įkalbinėjo K. M.. Mano, kad jis K. M. buvo provokuojamas padaryti nusikaltimus.

5. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę dėl visų veikų jis pripažino, tačiau teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog jis kaltę pripažįsta tik iš dalies. Pažymi, kad pirmos apklausos metu jis buvo abstinencijos būsenoje, pasirašė po apklausos protokolo jo neskaitęs. Mano, kad dėl tokių jo parodymų nepagrįstai buvo apkaltintas A. P., kurį prašo išteisinti.

5.1. Teigia, kad jis labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jog anksčiau jis niekada neapgaudinėjo senų žmonių. Išėjęs į laisvę stengsis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir jų atsiprašyti.

6. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad jo kaltė, jog jis telefonu bendravo su nukentėjusiaisiais, grindžiama tik prielaidomis. Apelianto manymu, byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis skambino nukentėjusiesiems ir apsimetęs gydytoju su jais kalbėjo. A. B. ir A. P. parodymai yra nenuoseklūs. Neatliktas balso atpažinimo veiksmas. Taigi, nėra įrodymų, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. P., K. P., A. B., A. P. apeliaciniai skundai atmestini

8. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo veikiama iš anksto suburtoje organizuotoje grupėje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš K. P., A. P., A. P. ir A. B. pareikštų kaltinimų pašalindamas aplinkybes, susijusias su organizuotos grupės požymiais bei nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuodamas ir juos pripažindamas kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį (visuose epizoduose) netinkamai vertino teisme ištirtus įrodymus, todėl klydo kvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir netinkamai pritaikė BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 182 straipsnių 1 ir 2 dalių nuostatas. Su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

9.2. Esminiai organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) skirtumai nuo paprasto bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis) yra išankstinis asmenų tarpusavio susitarimas, griežtas pasiskirstymas vaidmenimis ir tikslas įvykdyti bent kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Kaltinamųjų vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotos grupės veikimas praktiškai neįmanomas be organizatoriaus, todėl bent vienas ir organizuotos grupės narių turėtų atlikti organizatoriaus vaidmenį – suvienyti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai.

9.3. Paprasto bendrininkavimo atveju bendrininkavimui nebūtinas išankstinis susitarimas – jis gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nebūtinas ir griežtas veiksmų pasiskirstymas, esminė sąlyga, kad bent du iš bendrininkų būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį), be to, kadangi bendrininkų grupę turi sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinės nusikalstamos veikos padarymui.

10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės požymius.

10.1. Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2012).

10.2. Nagrinėjamu atveju, nors ir nustatyta, kad K. P. ir K. M. kartu su nenustatytais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiais asmenimis (ne mažiau kaip dviem) ir laisvėje esančiu K. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pasikėsino padaryti sukčiavimą E. N. atžvilgiu, K. P., A. P. ir K. M., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kartu su nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiu asmeniu (ne mažiau kaip vienu) sukčiavo V. M. atžvilgiu, A. P., A. B., K. P., A. P. ir K. M., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasikėsino sukčiauti M. S. atžvilgiu, A. P., A. B., K. P., A. P. ir K. M., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, sukčiavo E. V. atžvilgiu, A. P., K. P., K. M., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kartu su nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalinčiu asmeniu pasikėsino įgyti svetimą turtą, priklausantį nukentėjusiajai J. D., veikė bendrai siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nėra duomenų, kad bendrininkai buvo iš anksto susitarę ir veikė pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turėjo tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis sukčiavimus, ar jie suvokė, jog priklauso organizuotai grupei. Nagrinėjamoje byloje patvirtinta, kad nuteistieji veikė inicijuoti nenustatytų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau neaišku, ar būtent tie patys asmenys koordinavo nuteistųjų asmenų veiksmus nusikaltimuose, kurių padarymu jie pripažinti kaltais. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. ir K. P. buvo skambinama iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, jog jiems skambino ir A. P., nurodydamas, kokiu adresu jie turi nuvažiuoti, jog A. B. skambino nukentėjusiosioms M. S. ir E. V. ir nurodė melagingas aplinkybes, po ko su nukentėjusiosiomis kalbėjo A. P., tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tas pats nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintis, asmuo subūrė nuteistuosius į grupę, tikslu vykdyti nusikaltimus, paskirstė roles, apibrėžė veiksmus, lenkė juos paklusti organizacinei sistemai. Vien tik analogiško iš dalies tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo įtariamas padarymas negali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaip jau buvo minėta, įrodymų, jog nuteistieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jų daromuose nusikaltimuose, nėra. Nors nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, K. P. su M. M., kuris atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdė momentinius telefoninius nurodymus. Kaip nurodė nuteistasis K. P., M. M., jiems paskambinus tik buvo nurodoma kur vykti ir paimti iš nukentėjusiųjų apgaule išviliotus pinigus, t. y. nežinojo kokiu adresu reikės nuvykti, iš ko ir kiek pinigų paimti. Nuteistasis A. B. paaiškino, kad jis skambino bet kam, o A. P. - jog jam duodavo nurodymus ir jis tada tik skambindavo K. M. ir K. P. ir nurodydavo jiems adresą kur vykti. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima pripažinti veikus organizuota grupe. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo hierarchija, kad nuteistųjų nusikalstamus veiksmus šioje baudžiamojoje byloje koordinavo tie patys asmenys, o jie vykdė šių asmenų nurodymus dėl paklusimo organizacinei struktūrai. Šioje byloje nuteistieji laisva valia, dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti, sutiko dalyvauti nusikaltime. Aplinkybė, kad nusikaltimus darė beveik tie patys asmenys, nėra pakankama nustatant organizuotos grupės požymį, todėl kaltinimai, jog K. P., A. P., A. P., A. B. pasikėsino sukčiauti ir sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje, nepagrįstas. Aptarti nuteistųjų veiksmai atitinka tik paprasto bendrininkavimo požymius, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji K. P., A. P., A. P., A. B. veikė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis), o ne dalyvaudami organizuotoje grupėje, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo.

11. Nuteistieji A. P., A. P., K. P., A. B. prašo nuteistąjį A. P. išteisinti, nurodydami, kad A. P. kaltė, jog jis telefonu bendravo su nukentėjusiaisiais, grindžiama tik prielaidomis, nenuosekliais A. B. ir A. P. parodymais.

11.1. Priešingai nei teigia nuteistieji, A. P. kaltė įrodoma ne vien tik A. B. ir A. P. duotais parodymais, bet ir liudytojų V. S., D. B., K. M. parodymais, 2016-04-08 Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos ekspertės R. K. paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2015-06-26 rašte Nr. 9/07-12695 nurodytais duomenimis. Iš 2015-08-04 A. B. papildomos apklausos protokolo (5 t. 77–80 b. l.) matyti, kad jis paaiškino, jog gydytoju prisistatydavo A. P.. Kai jis ir A. P. kalbėjo su močiutėmis, A. P. buvo šalia, jis klausėsi pokalbių, nes kai tik jie iš močiučių išgaudavo ir sužinodavo jų adresus, tai iš karto pasakydavo A. P., kur jis turi siųsti savo žmones paimti pinigų. Šių A. B. parodymų, teisme apklaustas A. P. nepaneigė. A. P. parodė, kad jis buvo, kai A. P. kalbėjo telefonu, tik paaiškino, jog nežino su kuo jis kalbėjo. Nuteistųjų teiginius, kad A. B. tokius parodymus davė būdamas abstinencijos būsenos, paneigia teisme apklausta liudytoja D. B., kuri parodė, kad jokių abejonių dėl A. B. būklės nekilo, jis nesiskundė sveikata, be to, surašius paaiškinimus, jam buvo duota juos perskaityti ir jis jokių pastabų nepareiškė, jo apklausa vyko dalyvaujant advokatui. Liudytoja taip pat parodė, jog A. B. nurodė A. P., kad vienas kalbėjo už sūnų, o kitas už gydytoją. Teisme apklausta liudytoja V. S. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, telefoninių skambučių ir pokalbių analizę, jog kontroliavo dviejų asmenų skambučius, kad vienas už kitą asmenys kalbėti negalėjo, nes vienas yra rusakalbis, kalba su akcentu. Paaiškino, kad A. P. daug kartų bendravo su artimaisiais, tai pagal kalbos manieras ir kitus duomenis buvo nustatyta, kad tai jis kalbėjo telefonu kaip gydytojas. 2016-04-08 Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje (7 t. 125–132 b. l.) nurodyta, kad tikėtina, jog asmens, prisistačiusio gydytoju, balsas yra A. P.. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausta ekspertė R. K. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad palyginus tarpusavyje tiriamus balsus, abejonių nekilo, jog abiejuose įrašuose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, t. y. A. P. balsas ir kalba. Aptartų įrodymų visuma paneigia A. B. teisme pateiktą versiją, kad jis kalbėjo už du asmenis ir A. P. telefonu nekalbėjo.

11.2. Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis, kad A. P. kalbėjo telefonu ir prisistatė nukentėjusiosioms M. S. ir E. V. gydytoju. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu), ir BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. atžvilgiu), todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

12. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Nurodo, kad jis savo kaltę pilnai pripažino.

12.1. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

12.2. Taigi vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viena iš trijų proceso formų: 1) pagreitinto proceso tvarka; 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą; 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu buvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai, kaltinamieji, ištirti rašytiniai įrodymai byloje. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenaudojant nė vienos iš BK 64¹ straipsnyje numatytos procesinės formos. Kadangi BK 64¹ straipsnyje yra numatytos dvi būtinosios jo taikymo sąlygos, nesant vienos iš jų (proceso formos), dėl kitos (nuteistojo prisipažinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas) BK 64¹ straipsnio taikymo prasme nėra teisinio pagrindo pasisakyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nuteistojo A. P. apeliacinio skundo reikalavimas dėl bausmės sušvelninimo taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

12.3. Nuteistasis A. P. prašo nepriteisti iš jo civilinių ieškinių, nes jis jokių pinigų negavo. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad K. P., A. P., A. P., A. B. bendrais nusikalstamais veiksmais E. V. buvo padaryta turtinė žala, K. P. ir A. P. bendrais nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala V. M., todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė civilinius ieškinius solidariai iš visų nuteistųjų.

13. Nuteistųjų A. P. ir K. P. teigimu, nepagrįstai buvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai.

13.1. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas pasiekti baudžiamojo proceso tikslams. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio nuostatose nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu BPK 2 straipsnio nuostatos nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atsižvelgiant į šiais BPK nuostatas, nurodoma, kad NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jis turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, todėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

13.2. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį. Taigi BPK 159 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai – gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik prokurorui iš asmens gavus informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Šioje baudžiamojoje byloje tai ir buvo padaryta (2 t. 6, 8–9 b. l.).

13.3. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties (2 t. 8–9 b. l.), patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino 2014 m. gruodžio 31 d. nutarimas, kuriuo leista 7 paras, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 31 d., K. M. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. susitikti su K. P. ir jo bendrininkais, gauti informaciją apie asmenis, iš kurių ketinama apgaule įgyti jiems priklausantį turtą, nuvykti pas nukentėjusiuosius, paimti iš jų apgaule įgyjamą turtą, jį laikyti bei gabenti ir perduoti K. P. arba kitiems bendrininkams, slapta vaizdo ir garso įrašymo (filmavimo) technika fiksuoti K. M., K. P. ir jo bendrininkų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriama nusikalstama veika. Taigi procesinės prievartos priemones šioje byloje buvo taikytos teisėtai, o jų metu gauti duomenys yra tinkami įrodymai (BPK 20 straipsnio 1 dalis).

13.4. Pažymima, kad nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais buvo tik prisijungta prie K. P. ir kitų bendrininkų daromų nusikalstamų veikų, susijusių su apgaule įgyjamu turtu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pats K. P. ne kartą skambino, rašė SMS žinutes, viena iš jų net grasinamo pobūdžio, K. M., bendravo telefonu su A. P., kuris nurodydavo adresą, iš kur reikės paimti pinigus, koordinavo, ar pasisekė paimti pinigus iš nukentėjusiųjų ir pan. Tokių duomenų, kad K. M. būtų įkalbinėjęs K. P. daryti nusikalstamas veikas, kartu su juo vykti pas nukentėjusiuosius paimti apgaule išviliotus pinigus, byloje nėra. Todėl nuteistojo K. P. apeliacinio skundo argumentas, jog jis buvo provokuojamas K. M. daryti nusikalstamas veikas yra nepagrįstas ir atmestinas.

14. Nors nuteistieji A. P., K. P., A. B. teigia pripažįstantys savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas vertinamas atsižvelgiant į visą kaltinimo apimtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Nagrinėjamu atveju nuteistieji A. P., K. P., A. B., nors ir teigia pripažįstantys savo kaltę, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie nepripažįsta dalies jiems inkriminuotų faktinių aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas, neigia, jog kartu su jais nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir A. P., o ikiteisminio tyrimo metu A. P. ir K. P. kaltės nepripažino, A. B. keitė savo parodymus. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog nuteistieji tik iš dalies pripažino padarę nusikalstamas veikas ir atitinkamai apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų A. P., K. P., A. B. tokio savo kaltės pripažinimo nelaikė jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

15. Nuteistieji K. P. ir A. B. prašo jiems sušvelninti paskirtas bausmes.

15.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems K. P. ir A. B. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

15.2. Pirmosios instancijos teismas K. P. ir A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.3. K. P. padarė penkis nesunkius nusikaltimus, iš kurių 2 yra baigti, 3 nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, išsiskyręs, iki sulaikymo niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. P. laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinusi K. P. asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. P. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, mažinti jas nėra teisinio pagrindo.

15.3.1. Nuteistasis K. P. apeliuoja į tai, kad jis nors ir yra išsiskyręs, tačiau gyvena kartu su buvusia žmona, augina nepilnametę dukrą, jo šeimos finansinė padėtis labai sunki, tačiau tai nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

15.4. A. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, iš kurių vienas yra baigtas ir vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas laisvės atėmimo vietoje, baustas administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas tai įvertinęs, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl prokuroro, nuteistųjų apeliaciniai skundai netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A. P., K. P., A. B., A. P. apeliacinius skundus atmesti.