Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-05 · Byla Nr. A2.6.-59-988/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-05
Bylos Nr.
A2.6.-59-988/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17872-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
J. A.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-59-988/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17872-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2015-11-23, apie 20.24 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus, Žalgirio g. 88, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dešiniu automobilio šonu kliudė stovintį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino abu automobiliu. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Policijos pareigūnams nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

J. A. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad tuo pat metu, po eismo įvykio, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

J. A. apklaustas teisme su pažeidimais sutiko iš dalies, nurodė, kad viskas vyko 2015-11-23, Žalgirio g. 88, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 18-20 val. nuėjo į darbą, atsisėdo į automobilį, pradėjo važiuoti, suko į dešinę ir pajuto, kad užvažiavo ant akmens ar ant kažkokio borto, ištiesino automobilį ir nuvažiavo. Negalvojo, kad atsitrenkė į kitą automobilį, jokio garso negirdėjo. Pavažiavęs toliau buvo sustojęs ir išlipęs parūkyti, bet automobilio neapžiūrėjo. Paaiškino, kad jo automobiliui buvo įlenktos durelės, reikia pakeisti plėvelę. Kitą dieną jį rado automobilio savininkas, jie kartu apžiūrėjo automobilius ir iškvietė policiją. Apžiūrint automobilį su policija, matė tik juodą dryžį. Tuo metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nepateikė policijai. Sutinka, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad žiūrėjo į veidrodėlius, važiavo atsargiai, žiūrėjo, kad nieko nekliudytų. Policija automobilių nefotografavo, ant kito automobilio kitą dieną matė apgadinimus, automobiliui kairiajame sparne buvo skylutė, apgadinimai nedideli.

Policijos pareigūno J. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-11-24, apie 21.00 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykė Žalgirio g. 88, Vilniuje. Nuvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi automobilio Renault Laguna vairuotojas, kuris nurodė, kad savo automobilį namo kieme pastatė 2015-11-23, 2015-11-24 rado apgadintą automobilio priekinį kairės pusės sparną ir kairės pusės priekinį bamperį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kad automobilį kliudė automobilis Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykio vietoje taip pat buvo automobilio Toyota Verso vairuotojas J. A., kuris paaiškino, kad automobilių kontakto nejuto, galvojo, kad užvažiavo ant akmens. Automobiliui Toyota Verso apgadintos galinės dešinės pusės durelės (b. l. 5).

Šalies argumentai

A. S. paaiškinime nurodyta, kad 2015-11-24 jis pastebėjo, kad jo automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekis. Automobilis stovėjo adresu Žalgirio g. 88, Vilniuje (b. l. 10).

Iš ROIK medžiagos Nr. 0115000667251 matyti, kad 2015-11-24, 19.00 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilį Renault Laguna kliudė ir apgadino automobilis Toyota Verso (b. l. 6).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta – Žalgirio g. 88, Vilniuje, po įvykio stovintis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš prie eismo įvykio schemos pridėtų duomenų matyti, kad automobiliui Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, radiatoriaus grotelės, automobiliui Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 8, 9).

Motyvuojamoji dalis

J. A. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio vaizdo įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga. Tai, kad J. A. galėjo automobiliu Toyta Verso atsitrenkti į kitą automobilį Renault Laguna pripažino ir teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Įvertinęs visus paminėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. A., pažeisdamas KET 126 punkto reikalavimus, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dešiniu automobilio šonu kliudė stovintį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino abu automobiliu. Policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taigi taip pat pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog J. A., išvažiuodamas iš aikštelės, kaip konstatuota anksčiau, užkliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad J. A. galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, pagal J. A. parodymus ir prie eismo įvykio schemos pridėtus duomenis abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai yra nežymūs, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Kad kontaktas nebuvo stiprus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, iš šio vaizdo įrašo nematyti jokių J. A. veiksmų, atliktų po eismo įvykio, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog jis suprato atsitrenkęs į kitą automobilį. Pažymėtina, kad J. A. kontakto metu buvo priešingoje pusėje, nei įvyko automobilių kontaktas, tai tik patvirtina, kad susidūrimo garso jis galėjo ir negirdėti arba nesuprasti jog atsitrenkė į kitą automobilį. Teismas taip pat pažymi, kad J. A. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Viso proceso metu, J. A. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nejutęs, paaiškino galvojęs, kad užvažiavo ant akmens. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismui kyla abejonių dėl to, ar J. A. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš įvykio vietos išvažiavo. Nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos J. A. veiksmuose nenustatyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią ir aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino. Todėl jam skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijose numatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str., 124¹ str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti J. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

pripažinti J. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 5 (penkių) eurų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. A. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka