Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-16 · Administracinė byla Nr. AS-438-147-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
AS-438-147-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01641-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ecoritum“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai
Advokatai
Simona Augėnaitė
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-438–147/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01641-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoritum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ecoritum“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame ji prašė:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. jsakymą Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo";

2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-(10.126)-5440 „Dėl paraiškos nevertinimo dėl lėšų priemonei trūkumo";

3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti paramos paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara", pirmumo vertinimą ir priimti šiuo klausimu teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo" galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Ecoritum“ 2012 m. lapkričio 23 d. teisme gautą patikslintą skundą, taip pat netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo jog teisme yra priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjos 2012 m. liepos 12 d. pateiktas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-(10.126)-5440 „Dėl paraiškos nevertinimo dėl lėšų priemonei trūkumo“ bei įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo atlikti paramos paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara", pirmumo vertinimą ir priimti šiuo klausimu teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. 2012 m. lapkričio 23 d. patikslintu skundu pareiškėjas pareiškė papildomą reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo“. Nurodė, kad šiuo įsakymu yra patvirtintas 7 įmonių sąrašas, kurioms yra skiriama parama. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai sustabdyti šio įsakymo galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš patikslinto skundo dalyko, pareiškėjas prašo panaikinti Žemės ūkio ministro įsakymą, priimtą kitų trečiųjų asmenų, kuriems yra skiriama parama, žvilgiu, tačiau šis įsakymas niekaip neįtakoja UAB „Ekoritum“ teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo teisė dalyvauti programoje bus išspręsta ir gali būti apginta išnagrinėjus jos pateiktus teismui ir priimtus nagrinėti reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2012 m. lapkričio 23 d. pateiktą pareiškėjo patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas inter alia pabrėžė, jog būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėja grindžia aplinkybe, kad jų nepritaikius, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes skundžiamu įsakymu yra patvirtintas sąrašas įmonių, turinčių teisę gauti paramą, bet kuriuo momentu lėšos suinteresuotiems asmenims gali būti išmokėtos ir tokiu atveju teismo sprendimas skundo patenkinimo atveju bus neįmanomas. Įvertinęs pareiškėjos prašymo argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui palankiam sprendimui įvykdyti nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti nurodytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja iš esmės siekia užsitikrinti galimo finansavimo (skirtinos paramos) įvykdymą ir prašymą motyvuoja jai galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neturi esminės įtakos teismo sprendimo įvykdymui (nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, galimas žalos atsiradimas, vykdant skundžiamą nutarimą, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą, be to, galimos žalos atlyginimo pareiškėja turėtų teisę reikalauti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, juo labiau, kad buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 panaikinimo, kurio atžvilgiu ir prašoma taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Ecoritum“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo UAB „Ecoritum" 2012 m. lapkričio 21 d. patikslintą skundą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo" galiojimą, taip pat pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisinį statusą iš trečiojo suinteresuotojo asmens į atsakovo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundžiamas įsakymas niekaip neįtakoja pareiškėjo teisių ir pareigų, padarė nepagrįstą išvadą. Pareiškėjo vertinimu, minėta išvada buvo grindžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip buvo nurodęs patikslintame skunde, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 3D-304 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 80 punkte, pareiškėjai (paramos gavėjai), nesutinkantys su Agentūros (Atsakovės 1), Ministerijos (Atsakovės 2) sprendimais, veiksmais arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškos vertinimu, atranka, mokėjimo prašymų administravimu ir (arba) įgyvendinimo projekto administravimu, gali juos apskųsti Veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339, nustatyta tvarka. Minėtų Įgyvendinimo taisyklių XII dalis neįtvirtina privalomos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o 160 punktas suteikia teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas buvo taikytas nepagrįstai. Kaip nurodo pareiškėjas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pareiškėjas akcentuoja, jog patikslintas skundas buvo pasirašytas advokatės Simonos Augėnaitės (atstovavimo sutarties kopija buvo pateikta teismui kartu su 2012 m. birželio 19 d. pareiškėjos skundu), todėl darytina išvada, jog Patikslintą skundą padavė tinkamai įgaliotas vesti bylą asmuo.

2. Kaip nurodo pareiškėjas, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog vadovaujantis skundžiamu įsakymu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti suteikta parama, dėl ko teismo sprendimo įgyvendinimas nepagrįstai pasunkėtų arba taptų negalimas. Kaip teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog galimas žalos atsiradimas, vykdant skundžiamą įsakymą, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą. Pareiškėjas su tokia nuomone nesutinka, nes įgyvendinus skundžiamą įsakymą, t.y. suteikus paramą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, pareiškėjas negautų paramos. Tokiu atveju, gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas galėtų tik kreiptis dėl žalos lyginimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiu atveju realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Pareiškėjo vertinimu, manytina, jog kreipimasis dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka būtų daug sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis procesas nei pakartotinis paramos paraiškų pirmumo vertinimas, ypatingai, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjo pateikta paramos paraiška turėjo būti įvertinta 75 balais ir turėjo būti antroje prioritetinės eilės vietoje.

3. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Vadovaujantis aukščiau paminėta ABTĮ nuostata, manytina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija šioje byloje laikytina atsakovu, todėl jos procesinis statusas byloje turėtų būti atitinkamai iš trečiojo suinteresuoto asmens pakeistas į atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2012 m. lapkričio 23 d. patikslintu skundu (t. 7, b. l. 80-90) pareiškėjas prašė:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo“;

2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-(10.126)-5440 „Dėl paraiškos nevertinimo dėl lėšų priemonei trūkumo“.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. birželio 29 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-(10.126)-5440 „Dėl paraiškos nevertinimo dėl lėšų priemonei trūkumo“ yra kartotinis (analogiškas reikalavimas iš esmės jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su pirminiu skundu (t. 1, b. l. 6–7). Be to, byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo“ turinio matyti, kad šis įsakymas nebuvo adresuotas pareiškėjui, t. y. juo įformintas sprendimas, įtakojantis ne pareiškėjų, o kitų (trečiųjų) asmenų teises ir teisėtus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad ginčas dėl minėto įsakymo panaikinimo negali būti nagrinėjamas teisme (pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti šio įsakymo nuostatų).

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo" galiojimą papildomai pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Aiškinant ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina atsižvelgti ir į tai, jog ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti ar nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu (t. y. nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių), išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 3D-705 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 - 2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara" sąrašo patvirtinimo“ tretiesiems asmenims buvo paskirstyta parama, kurios bendra suma yra 21 545 961 Lt (t. 7, b. l. 82). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, sustabdžius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3D-705 galiojimą, kiltų teisinės pasekmės ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems suinteresuotiems asmenims, t. y. būtų apribotos jų teisės gauti finansinę paramą. Tai atitinkamai galėtų pažeisti nurodytų asmenų teisėtus interesus bei sąlygoti jų materialinius nuostolius. Taigi darytina išvada, jog ginčijamo akto galiojimo sustabdymas sutrukdytų atkurti padėtį buvusią iki skundžiamo akto priėmimo ir tiesiogiai prieštarautų ABTĮ 92 straipsnio nuostatoms.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo akto galiojimą yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama galioti nepakeista. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pareiškėjo prašymas pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisinį statusą iš trečiojo suinteresuotojo asmens į atsakovo turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme rengiantis nagrinėti bylą iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoritum“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas