- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- II-646-1181/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00850-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Zina Vilnienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Kornelijus Pivoriūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11544-2022, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11544-2022 (ROIK 22163842077), V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. kovo 30 d., 19.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo. Tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą. Už šį nusižengimą jam paskirta 30 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas V. B. pateikė skundą, prašo Institucijos 2022 m. gegužės 31 d, nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Skundas iš esmės grindžiamas šiais motyvais:
2.1. nutarimas yra neišsamus, deklaratyvaus pobūdžio, be motyvų, dėl to yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių. ANK įpareigoja administracinį nusižengimą nagrinėjantį pareigūną išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o išvadas grįsti tik visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
2.2. Pareiškėjas automobilį buvo pastatęs ne ant šaligatvio, o privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), teritorijoje, specialioje parkavimo vietoje ant betonuotų kiemo plytelių. Šią aplinkybę patvirtina Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija), administruojančios Namo bendrojo naudojimo objektus, o kartu ir šalia Namo esantį žemės sklypą, 2022 m. kovo 4 d. nutarimas, kuriuo yra nustatyta, kad automobilius galima papildomai parkuoti prie įėjimo į patalpą, užtikrinant galimybę patekti į rūsio patalpos bendro naudojimo laiptinę. Nutarimu taip pat yra nutarta, kad nesant laisvų vietų asfaltuotoje kiemo aikštelės dalyje, automobilius galima parkuoti aikštelės dalyje ant betonuotų kiemo plytelių, paliekant pakankamą praėjimą pėstiesiems, pagal prie šio nutarimo pridedamą automobilių namo kieme parkavimo schemą. Žemės sklypas, kuriame Pareiškėjas paliko stovėti savo automobilį, yra ne valstybinis, o priklausantis privatiems asmenims, kurie jo valdymo teisę yra patikėję Bendrijai, o automobilių parkavimas šioje vietoje leidžiamas Bendrijos nutarimu.
2.3. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012, kuri nagrinėjamam atvejui yra neaktuali, kadangi nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl pažeistų KET įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
2.4. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarime cituoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR. 2.06.04:2014“ 123 punktą, kuriame nurodyta, kokiu atstumu nuo pastatų galima įrengti stovėjimo vietas, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokiu atstumu automobilis stovėjo nuo gyvenamojo namo.
2.5. Asmuo, pateikęs pareiškimą policijos įstaigai – V. K. – yra linkęs piktnaudžiauti teise. Šis asmuo šiuo metu bylinėjasi su beveik visais Namo bendraturčiais. Pareiškimą policijai pateikęs V. K. nuolat skundžia Namo butų savininkus, tačiau pareiškėjas V. B. nurodo, kad policijos įstaiga visais atvejais yra nutraukusi administracines teisenas dėl analogiškų veiksmų, nurodydama, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties.
2.6. Nėra pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kad Pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, t. y. nėra administracinio nusižengimo sudėties, o būtent – kaltės.
Atsiliepimas
3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad pažeidimą patvirtina administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas neleistinoje vietoje stovintis pareiškėjo automobilis. Nuotraukas pateikė pareiškėjas V. K.. Teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Institucijos nuomone, šiuo atveju taikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012, išaiškinimai dėl KET, t. y. KET yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Vien tai, kad namo gyventojai pasirinko leisti parkuoti automobilius ant šaligatvio, o ne naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, kelio paskirties nepaneigia. Jokių stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų toje vietoje nėra, todėl konstatuotina, kad pažeidimo faktas įrodytas. Nutarimą priėmęs pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, sustojęs ir palikęs stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tenkinti V. B. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą faktinio ir teisinio pagrindo nėra.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kiemas, kuriame stovėjo pareiškėjo automobilis, yra uždaras, juo naudojasi tiktai (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Jis yra uždarytas pakeliamuoju užtvaru. Iš galinės kiemo pusės, yra tvora, kitoje pusėje yra (duomenys neskelbtini), namas yra kampinis. Kiti asmenys neturi galimybės patekti į kiemą, kiekvienas gyventojas turi į telefono aparatą įvestą numerį ir juo pakeliamas užtvaras. Laikai keičiasi, Namo gyventojų automobilių nuolat daugėja. Gyventojai nusprendė šitą problemą spręsti ir įteisinti automobilių parkavimą kieme, nes yra parkavimo vietos, tačiau jų pradeda nepakakti. Gyventojai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos ir sudarė beveik kiekvienas savininkas šio kiemo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad visas sklypas priklauso atitinkamai bendraturčiams, namo butų savininkams ir gyventojams. Sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė, kadangi įsigijo visi gyventojai. Kiekvienam gyventojui priklauso kažkoks lopinėlis žemės tame sklype. Namą ir jo bendrąsias patalpas administruoja namo bendrija, kuri yra priėmusi nutarimą, nutarimu yra leista parkuoti automobilius ant betoninių plytelių. Bendrijos nutarimas nėra apskųstas, jis galiojantis ir visi žmonės stato automobilius. Iš prie nutarimo pridėtos schemos matyti, kur yra nustatytos parkavimo vietos ir visi tos tvarkos laikosi. Dėl automobilių parkavimo nebuvo jokių problemų, kol su V. K. neatsirado kito pobūdžio ginčai, iš esmės tai tam tikras jo kerštas. V. K. įsigijo patalpas, jis rekonstruoti patalpas pradėjo be statybų leidimo. Didžioji namo savininkų dalis kreipėsi į teismą, kad neteisėtos statybos būtų sustabdytos, tada V. K. ėmė griauti esmines statinio konstrukcijas, teismas tas statybas sustabdė ir asmuo, vedamas keršto motyvu, ėmė terorizuoti kiekvieną gyventoją atskirai ir visiems inicijuoti administracinio nusižengimo teisenas. Visiems kaimynams absoliučiai yra pradėtos teisenos. Pareiškėjui nėra žinoma, ar V. K. dalyvavo susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas dėl parkavimo, tačiau net ir nebūdamas bendrijos nariu V. K. turi teisę ginčyti nutarimą, tačiau nutarimas skųstas nebuvo. Pareiškėjas tą dieną buvo atvykęs aplankyti tėvų, jis Name negyvena. Ankščiau automobilius Namo gyventojai parkuodavo ant betoninių plytelių ir jokios bylos per 20 metų nėra buvę. V. K., buto savininku tapo 2019 m. ar 2020 m. ir ankščiau automobilių parkavimas nekliudė, jis turi telefoninę prieigą pakelti užtvarą ir stato automobilį ant tų pačių plytelių. Jei yra vietos tai automobiliai parkuojami kitur, o jei nėra, tai ant plytelių. Parkavimo schemoje pažymėtos trys parkavimo vietos ant betoninių plytelių, visur kitur yra važiuojamoji dalis. Įvažiavimas į kiemą yra tik iš (duomenys neskelbtini), kitur aplinkui yra garažas, namo siena ir metalinė eismo saugumo tvora. Institucija grindžia nutarimą tuo, kad nėra leidžiančio tokį parkavimą kelio ženklo, tačiau administracinėje teisėje galioja taisyklė, kad tai, kas leidžiama – tas nedraudžiama. Po šio įvykio pareiškėjas rado raštelį ant automobilio priekinio stiklo ir automobilį patraukė, jokio piktybiškumo nėra. Kieme yra 23 savininkai. Automobilius parkuoja ir „iš pašalies“, nors pravažiuoti trukdo metalinė tvora. Yra priimtas bendrijos narių nutarimas dėl parkavimų vietų įrengimo. Dabartinį nutarimą bendrija kviečia namo savininkus dėl nutarimo patvirtinimo. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad dėl pareiškėjo trumpo sustojimo ant šaligatvio buvo sukeltos darbuotojų prastovos, ir tai sukėlė nukentėjusiajam materialinę žalą. Statybos veiksmai buvo atliekami neteisėtai. Pareiškėjo nuomone, taip pat turi būti sprendžiamas klausimas, ar V. K. yra nukentėjusysis. Jis yra asmuo, pranešęs policijai apie galbūt padarytą nusižengimą. Tokiu atveju negali būti priteisiamos jo advokato pagalbai sumokėtos išlaidos.
5. Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad jam ir jo žmonai priklauso rūsio patalpos, yra vienas išėjimas, ten vykdomi statybos darbai. Šio namo gyventojai bando trukdyti darbininkams, jie palieka savo mašinas nuo 8 val. iki 10 val. Palieka toje kišenėje, kur yra išėjimas, lipi laiptais, reikia pasisukti, yra turėklas, į tą kišenę įstato mašiną. Jei būtų telefono numeris, būtų paskambinęs arba pats nukentėjusysis, arba darbininkai. Apie 2020 metais informavimą, derinimą dėl automobilių parkavimo nukentėjusiajam nėra žinoma. Taip pat nėra žinomas namo bendrijos sprendimas dėl parkavimo. Ankščiau automobilių statymo nebuvo. Pirmą kartą pastebėjo pernai metų gruodžio ar sausio mėnesį. Kai pastatė mašiną, negalėjo nei konteinerio pastatyti, nei statybos darbų atlikti. Savaitę darbininkai nedirbo. Atsirado automobilio savininkas ir paaiškėjo, kad mašina yra parduota. Nukentėjusiojo advokatas rašė raštą dėl šio įvykio. Buvo kalbėta, kad nestatytų automobilio prie laiptų. Jei gyventojams trūksta vietos yra 5 eurų metinis mokestis žalioje zonoje. Dėl automobilių parkavimo kieme nukentėjusysis neteikė pasiūlymų. Sklypas susideda iš vidinio kiemo ir išorinio kiemo. Valdyba galėjo nustatyti parkavimo tvarką išoriniame kieme, esančiame iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Jam ir sutuoktinei priklausančias rūsio patalpas yra išnuomoję UAB (duomenys neskelbtini), ši įmonė ir atlieka remonto darbus. Kai automobilis užstatomas prie įėjimo į rūsio patalpas laiptų, stoja statybos darbai, nukentėjusysis dėl to patiria žalą, t. y. pagal patalpų nuomos sutarties nuostatas nuomininkas gali mokėti sumažintą nuomos mokestį arba jo nemokėti. Dėl automobilio parkavimo toje vietoje nukentėjusysis turėjo rūpesčių, daug skambučių, galėjo užsiimti kitais reikalais. Žala padaryta, ją nukentėjusysis dar tikslins. Dėl žalos spręs pagal situaciją. Vyksta konfliktas su pareiškėjo tėvu. Konfliktuoja dėl to, kad V. B., gyvenantis trečiame aukšte, galbūt neleistinai praturtėjo iš viso namo bendraturčių, nelegaliai nusavino palėpę. Dabar vykta teismas su (duomenys neskelbtini), nes nėra bendraturčių notarinio susitarimo. Jam nėra leidžiama disponuoti šia dalimi. Jis turėjo 70 kvadratinių metrų, sugebėjo įgyti 160 kvadratinių metrų patalpų. Pareiškėjo automobilis stovėjo ant šaligatvio. Apie 60 cm buvo paliktas atstumas nuo metalinės turėklo dalies iki mašinos. Tas kiemas yra pravažiuojamas, yra likę tik metalinės tvoros kelios konstrukcijos, kurių savivaldybė nepašalina dėl lėšų trūkumo, tačiau faktiškai ten yra įrengtas įvažiavimas/išvažiavimas ir automobiliai gali pro tvoros fragmentus pravažiuoti. Nukentėjusysis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tos tvoros, nes tvora pastatyta yra nelegaliai. Iš kitos pusės yra šlagbaumas, kuris irgi yra nelegalus ir nederintas su valstybe. Nukentėjusysis nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), jo žmona nėra šios įmonės vadovė, ji yra savininkė, dabar yra dekretinėse ir augina dukrytę. Iki pernai lapkričio-spalio mėn. neparkuodavo ten automobilių.
6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. K. atstovas paaiškino, kad konfliktas vyksta tarp V. K. ir kitų kelių patalpų savininkų. Konfliktai vyksta dėl darbų, kuriuos vykdo V. K.. Prasidėjo skundai įvairioms institucijoms, pažeidimų nerasdavo. Statybų inspekcija surašė protokolą, kad darbai vykdomi neturint tam tikro leidimo. Teismas panaikino Statybų inspekcijos nutarimą. Konfliktas yra didžiulis, prasidėjo 2021 metų rugsėjį, kai V. K. įsigijo patalpas. Vasarą pradėjo vykdyti remonto darbus. Reikėjo išvežti šlaką. To šlako išvežimui reikalingas konteineris. Laiptinė eina palei sieną ir baigiasi ties siena. Toje nišoje reikėjo vietos pastatyti konteinerį, kad išmesti šlaką. Bendrijos pirmininkas sugalvojo neleisti statyti konteinerio ir pradėjo statyti mašinas. To pažeidimo sankcijos nėra didelės, 30 eurų bauda. Požiūris neteisingas, toks problemos sprendimas nėra tinkamas. Žmogus turėjo kažką daryti. Kreipėsi į policiją. Neturtinės žalos klausimas nėra išsemtas, kalbama apie turtinę žalą administracinėje byloje. Žiūrės, kokia bus turtinė žala. Darbai sutrikdyti, buvo prastovos, nuomininkas nemokėjo, tai yra turtinė žala. Šių metų kovo 30 dieną padarytas pažeidimas, o šių metų kovo 4 dieną pasirašė valdyba tvarką. Dokumentas niekur nebuvo skelbiamas, tvarka nebuvo derinama, siuntinėjama gyventojams. Automobilių stovėjimą reglamentuoja Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas nutarimas „Gatvės bendrieji reikalavimai“. Minėto nutarimo 127 punktas nustato, kad praėjimas nuo pastato ir automobilio stovėjimo šonine saugos zona yra 50 cm, turi būti ne mažesnis pusantro metro. Automobilis stovėjo ant šaligatvio ir įvažiavęs į „nišą“, užkirsdamas pėstiesiems galimybę eiti palei sieną. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, tokios tvarkos netvirtino institucijos, kad būtų pritarę gyventojai. Čia yra sąmoningas trukdymas darbams.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, kad negali komentuoti kitų priimtų nutarimų (dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo kitiems ginčo namo gyventojams). Šita byla yra pirma. Kitose bylose yra nubaustas V. B. tėvas. Gali būti, kad bus peržiūrėtos nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos dėl teisenos atnaujinimo. Bus klausimas išspręstas po šioje byloje nutarimo priėmimo. Institucijos atstovo nuomone automobilis stovi ant šaligatvio prie namo, matosi trinkelės. Užsnigta ir šlapia ten nesimato trinkelių, o kur neužsnigta ir sausa – matosi trinkelės. Jei būtų paženklinta, galima statyti prie laiptų. Parkavimas neturi trukdyti patekti į laiptines. Pėsčiųjų takai yra identifikuojami. Sklypas yra išnuomotas, yra servitutinis kelias, kaip naudotis juo yra nustatyta. Pareiškėjas stato automobilius gyventojui po langais. Visais atvejais reikia institucijos suderinimo dėl parkavimo ant šaligatvio. Jei kreiptųsi dėl tokio ženklo, turi kreiptis į savivaldybę ir suderinti su Kelių policija visus ženklus. Kai gaunamas suderinimas, tada gaunamas leidimas. Turi būti suderinta ir gautas leidimas. Parkavimo vietas reikia derinti, kad netrukdyti kitiems asmenims naudotis turtu.
Pareiškėjo V. B. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
9. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Institucijos 2022 m. gegužės 31 d. Nutarimu (kuris surašytas 2022 m. balandžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu) pareiškėjas V. B. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo.
10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nereikalauja padarinių kilimo.
11. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
12. Šaligatvio samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vieta, kurioje pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. 19.29 val. buvo pastatęs automobilį, atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, t. y. iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 32–34, 42, 120, 122, 124) akivaizdu, kad vieta, kurioje 2022 m. kovo 30 d. 19.29 val. stovėjo pareiškėjo automobilis, yra aiškiai atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies, ir yra skirta pėstiesiems. Aplinkybės, kad būtent betonuotos plytelės, esančios palei namo (duomenys neskelbtini), šoną yra skirtos pėstiesiems, neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, ši aplinkybė nustatyta ir vadovaujantis pareiškėjo į bylą pateiktu DNS (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 4 d. valdybos nutarimu protokolu Nr. 3 (b. l. 18–19). Vien tai, kad pareiškėjo subjektyviu vertinimu vieta, kurioje jis 2022 m. kovo 30 d. 19.29 val. buvo pastatęs automobilį, yra ne šaligatvis, o betonuotos plytelės, nepaneigia šių betonuotų plytelių paskirties, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje.
14. Pareiškėjas tiek savo skunde be kita ko nurodė, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jo automobilis buvo pastatytas privačioje teritorijoje, kuria naudojasi tik namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčiai, be to, parkavimo tvarką, kai automobiliai yra statomi ant, anot pareiškėjo, betonuotų kiemo plytelių, patvirtino namą administruojanti bendrija. Tačiau pastebėtina tai, kad, pirma, bendrijos nustatyta automobilių parkavimo kieme tvarka nėra išviešinta ir žinoma visiems minėto namo patalpų savininkams ir antra, pareiškėjas nebuvo nuoseklus nurodydamas minėto namo kiemo naudojimo faktinę situaciją. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad bendrijos sprendimas yra preliminarus, t. y. jo nėra patvirtinę namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, todėl šis sprendimas gali būti vertinama tik kaip pasiūlymas nustatyti tokią tvarką. Pastebėtina, kad iš DNS (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo protokolo Nr. 3 (b. l. 18–20) matyti, kad bendrijos valdyba be kita ko nutaria „nusprendus įrengti papildomas aikšteles, galutinę automobilių parkavimo schemą namo (duomenys neskelbtini) kieme patvirtinti namo savininkų susirinkime“ (DNS (duomenys neskelbtini) valdybos nutarimo protokolo Nr. 3 6 punktas). Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, kad parkavimo tvarka, priešingai, nei teigia pareiškėjas nėra galiojanti, kol nėra įvykdyta pačiame nutarime nurodyta sąlyga – kol ji nepatvirtinta namo savininkų susirinkime. 2022 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad šiuo metu tvarka tariamai yra viešinama kitų patalpų savininkams. Tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tvarka, kuria jis vadovavosi parkuodamas automobilį, būtų patvirtinta namo savininkų susirinkime, administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, nukentėjusiojo atstovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 135), kurioje užfiksuotas DNS (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 9 d. skelbimas tik patvirtina teismo išvadą, kad automobilių parkavimo tvarka, kuria vadovavosi pareiškėjas, šiuo metu yra tik pasiūlymo stadijoje, nes nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. yra siūloma balsuoti ir pritarti tokiai tvarkai, tačiau, jeigu namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojai tokiai tvarkai nepritars, ji net neįsigalios, todėl pareiškėjas tokia neįsigaliojusia tvarka negali vadovautis ir ja grįsti savo veiksmų parkuojant automobilį ant betoninių plytelių, kurios, minėta, skirtos pėsčiųjų eismui, teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus plačiau nepasisakytina ir dėl pareiškėjo argumentų, kad nukentėjusysis, nesutikdamas su nustatyta automobilių parkavimo tvarka (kuri, minėta, nėra įsigaliojusi), gali ją skųsti.
15. Kita vertus, minėta, pareiškėjas, nebuvo nuoseklus nurodydamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo naudojimo faktinę situaciją. Nors jis skunde nurodė, kad name esančių butų savininkai dalį kiemo naudoja nuosavybės, dalį – nuomos pagrindais, kad kiemas yra privati teritorija, į kurią negali patekti pašaliniai asmenys, tačiau pastebėtina tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas vis dėl to teigė ir apie „iš pašalies“ automobilius parkuojančius asmenis. Tokiu atveju yra paneigta pareiškėjo versija, kad kiemas yra uždaras. O esant situacijai, kai kiemu gali naudotis ir kiti asmenys, parkavimo tvarka, kuri yra žinoma tik mažai daliai kieme automobilius parkuojančių asmenų gali lemti trečiųjų asmenų teisių pažeidimą. Todėl ir dėl šios priežasties automobilių parkavimo tvarka, nustatyta DNS (duomenys neskelbtini) valdybos negali būti vertinama kaip sukelianti realius teisinius padarinius. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusiajam nurodžius, kad kiemas, kuriame už netinkamą automobilio parkavimą buvo nubaustas pareiškėjas, vis dėl to nėra uždaras, o faktiškai gali būti pravažiuojamas, pareiškėjas su tokiu nukentėjusiojo teiginiu iš dalies sutiko, t. y. pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad kiemo pusėje, kurioje buvo įrengta metalinė tvora, ši tvora yra šalinama (šalinimo darbai sustoję tik dėl lėšų trūkumo savivaldybėje), ir pašalinus likusius tvoros fragmentus bus faktinė galimybė į kiemą patekti visiems asmenims, tokia faktinė galimybė, tik iš dalies apsunkinta likusių metalinės tvoros fragmentų, jau yra ir šiuo metu. Todėl ir dėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, automobilių parkavimo tvarka užtikrinanti tik mažos dalies kiemu, esančiu (duomenys neskelbtini), besinaudojančių asmenų interesus, negali būti vertinama kaip suteikianti teisę pareiškėjui statyti automobilį nesilaikant KET 150.5 punkto reikalavimų.
16. Be to, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra apribotas pėsčiųjų judėjimas. Tačiau automobilį parkuojant tokiu būdu, kokiu 2022 m. kovo 30 d. 19.29 val. buvo jį pastatęs pareiškėjas, pėstiesiems atimama galimybė minėtą kiemą pereiti saugiai, t. y. naudojantis pėstiesiems skirta dalimi (šaligatviu), dėl netinkamo automobilio parkavimo pėstieji, norintys pereiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, norėdami apeiti automobilį, kai jis pastatytas tokiu būdu, kokiu 2022 m. kovo 30 d. 19.29 val. stovėjo pareiškėjo automobilis, turi žengti į važiuojamąją dalį. Teismo posėdžio metu taip pat nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad neįgaliesiems, gyvenantiems toje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, prie kurios buvo priparkuotas pareiškėjo automobilis, norintiems pasiekti jiems skirtą nusileidimo nuo betoninių plytelių vietą ir patekti ant važiuojamosios dalies, tokia galimybė iš esmės yra eliminuojama dėl automobilio parkavimo ant betoninių plytelių toje vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis.
17. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad minėtame name yra ne tik gyvenamieji butai, tačiau taip pat veikia ir privačios bei valstybinės įstaigos (pvz., odontologijos kabinetas, kriminalinė policija), pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Taigi, teismo vertinimu, šių įstaigų darbuotojai taip pat gali pretenduoti į automobilių parkavimą minėto namo kieme, todėl pareiškėjo argumentas, kad kiemas yra uždara teritorija, kurios naudojimo tvarką nusistato namo gyventojai, vertintinas kaip nepagrįstas. Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos, kuria rėmėsi Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, išaiškinimas, kur taikomos KET, yra universalus ir šiuo išaiškinimu galima vadovautis nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, taip pat skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, nepaisant to, kad veikų, už kurias asmenys yra traukiami atsakomybėn (baudžiamojon ar administracinėn) skiriasi savo pavojingumu.
18. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarime yra cituojamas aplinkos ministro įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento str. 2.06.04:2014“ 123 punktas, kuriame nurodyta, kokiu atstumu nuo pastatų galima įrenginėti stovėjimo vietas, tačiau nei Protokole, nei Nutarime nėra nurodyta, kokiu atstumu automobilis stovėjo nuo gyvenamojo namo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu nėra inkriminuotas atstumų nuo pastatų nesilaikymas, ši aplinkybė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra teisiškai nereikšmingas, todėl plačiau dėl jos nepasisakytina.
19. Pareiškėjas nemažai dėmesio skiria tam, kad jo veiksmuose nėra vieno iš ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018). Asmenims, įgijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemones), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. Taigi, pareiškėjui KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti ant šaligatvio, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, turėjo būti žinomi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas yra profesionalus teisininkas – (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad jam yra žinoma ir teisės aktų hierarchinė tvarka, t. y. žemesnės teisinės galios teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, šiuo konkrečiu atveju DNS (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilių parkavimo tvarka namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme negali paneigti įstatymo leidėjo įtvirtinto draudimo statyti automobilius ant šaligatvio. Be to, manytina, kad pareiškėjas, būdamas profesionalus teisininkas, turi gebėjimą suvokti teisės aktų turinį, todėl jau vien aplinkybė, kad automobilių parkavimo tvarka, kuri, minėta, buvo tik preliminari ir turėjo būti patvirtinta gyventojų susirinkime, kol ši sąlyga neįvykdyta, nėra galiojanti, todėl ir ja vadovautis nėra teisinio pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas, 2022 m. kovo 30 d., 19.29 val., (duomenys neskelbtini), palikdamas automobilį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo, aiškiai suvokė savo priešingus teisei veiksmus ir sąmoningai taip elgėsi, t. y. jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl konstatuotina, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjas padarė tyčia.
20. Sutiktina su pareiškėju, kad Institucija dėl automobilių parkavimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesilaiko vieningos praktikos – daliai namo gyventojų už automobilių parkavimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukia, dalį gyventojų baudžia ir skiria administracines nuobaudas. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neeliminuoja pareiškėjo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymo.
21. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas sutinka su išvada, kad V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos Nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. V. B. administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda, paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.
22. Tenkinti V. B. skundą jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11544-2022 paliekamas galioti.
Dėl V. K. procesinio statuso ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Institucijos 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu (b. l. 31) V. K. pripažintas nukentėjusiuoju.
24. 2022 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas V. K. atstovo advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 137), PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis – 254,10 Eur (b. l. 138) ir mokėjimo pavedimas, patvirtinantis, kad V. K. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 254,10 Eur (b. l. 139).
25. Pareiškėjo nuomone, V. K. šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų dalyvauti ne nukentėjusiojo statusu, o pranešėjo, kaip tai numatyta ANK 578 straipsnyje, kuriam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
26. Pažymėtina, kad V. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K., kaip išnuomotų patalpų name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraturtis (b. l. 126–127), patalpas išsinuomojusiai UAB (duomenys neskelbtini) gali būti priverstas atlyginti patirtus nuostolius dėl negalėjimo naudoti patalpų pagal paskirtį, kaip tai numatyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 (b. l. 128–131) 5 punkte. Atsižvelgus į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad V. K. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Papildomai pastebėtina ir tai, kad pats pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje sutiko, kad vis dėl to V. K. gali kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl teismo prašė pridėti prie bylos Valstybės planavimo inspekcijos raštą, kad nuo 2022 m. balandžio 6 d. yra privalomasis nurodymas (pagarsina), kuriuo V. K. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbai sustabdyti, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos V. K. atlyginimo, pareiškėjo prašymas dėl dokumentų pridėjimo prie bylos nebuvo tenkintas. Taigi, apibendrinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad V. B. procesinio statuso iš nukentėjusiojo į pranešėją keisti nėra pagrindo.
27. ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atitinkamai ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, tik pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju procesas teisme vyko pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. B. – skundą, kuris šia nutartimi netenkintas. V. K., kaip nukentėjęs asmuo, savo interesų gynybai buvo priverstas dalyvauti procese, kuriame dalyvavo su atstovu advokatu K. Pivoriūnu ir dėl to patyrė 254,10 Eur atstovavimo išlaidas. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos nėra neproporcingos, neadekvačiai per didelės, todėl, vadovaujantis ANK 666 straipsnio, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad V. B. skundas netenkinamas, yra pagrindas V. K. patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. B..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo V. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Priteisti V. K. iš V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 254,10 Eur (Dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 10 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644–647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.