Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams J. T., M. T., M. T., V. B., dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas jam priklausančiame žemės sklype ketina statyti ūkininko sodybą, atliko geodezinius matavimus, bet nenustačius servituto jis negali pabaigti Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo, kurti sodybos. Ir apie būtinybę nustatyti servitutą jis ne kartą informavo besiribojančio žemės sklypo bendraturčius, siuntė jiems pasiūlymus. Buvo gautas tik J. T. pasiūlymas pirkti atsakovams priklausantį sklypą, o dėl servituto, galimos kompensacijos už jį pasiūlymų negauta ir aktualaus klausimo sprendimas vilkinamas. Todėl negavęs iš jų duomenų apie turtinius praradimus nustačius servitutą, ieškiniu pasiūlė, atsižvelgiant į 0,085 ha sklypo dalies vidutinę rinkos vertę, iš jo atsakovams priteisti vienkartinę kompensaciją.

Trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 268 straipsnio 5 dalį kai atsakovai ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies (kaip šiuo atveju), teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių iki ieškinio pateikimo egzistavo aiškus nesutarimas dėl kelio servituto ir ieškovas, kurio patekimas į nuosavybės teise valdomą sklypą buvo ypač apsunkintas ir to neneigė atsakovai, galiausiai pripažinę servituto reikalingumą. Jo būtinumą pagrindžia aplinkybė, kad nuovažas nuo rajoninių kelių galima įrengti ne arčiau kaip kas 100 metrų ir ieškovui siekiant ją įrengti dėl būtino privažiavimo į savo sklypą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau-Direkcija) nesutiko kad ji būtų pertvarkyta nuo rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, jog tam nėra nei teisinių, nei techninių galimybių dėl pavojaus eismo saugumui ir ieškovui pasiūlė dėl naudojimosi patekimui į sklypą teisėtai įrengta valstybės lėšomis esama nuovaža tartis su žemės sklypų savininkais nustatant kelio servitutą. Būtent ieškovas ir jo atstovė, siekiant jam netrukdomai naudotis savo nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), 2019-10-24, 2020-02-07 ir 2020-02-12 kreipėsi į atsakovus, siuntė matininkės parengtą siūlomo servituto planą su Direkcijos pastabomis, kartu siūlė tartis dėl kompensacijos išmokėjimo, išsakė nepasitenkinimą dėl delsimo beveik du mėnesius geranoriškai spręsti aktualų klausimą ir lūkestį suderinti šalių interesus per vasario mėnesį bei aiškų ketinimą priešingu atveju kreiptis į teismą. Todėl iš šalių susirašinėjimo pagrįstai sprendžiama, kad atsakovai iš tikrųjų delsė, atidėliojo ir vilkino geranoriškai suteikti ieškovo prašomą atlygintiną servitutą bendru sutarimu ir jis 2020-03-06 teismui pateikė ieškinį, kurio, minėta, atsakovai pirminiais atsiliepimais nepripažino. Svarbu pažymėti, kad M. T. ir M. T. (jų buvęs atstovas) atsiliepime į ieškinį netgi aiškiai buvo nurodę, jog jie nesutinka taikiai spręsti dėl servituto nustatymo. Teismo posėdyje M. T. patvirtino, kad 2020-08-14 susitikus poliklinikoje ieškovo atstovę jis buvo kalbinamas dėl taikių susitarimų šiame ginče, o jis jai paaiškino, kad jie, atsakovai, jau turi pasisamdę kitą advokatą. Prašė teismo priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas –100 Eur (atstovaujant advokatui Kęstučiui Rakauskui). Dėl to atmestini yra J. T. atstovės argumentai dėl ieškovo tariamo nebendradarbiavimo, nepagrįsto kreipimosi į teismą su ieškiniu neva „iš karto“ net nesant ginčo dėl servituto nustatymo, jo nesąžiningo elgesio atsakovų atžvilgiu, piktnaudžiavimo, nuostolių bylinėjimosi išlaidų prasme pridarymo J. T. ir pan. Konstatuotina, kad šalys taikos sutarties nepasiekė iš esmės tik dėl šios atsakovės atstovavimo išlaidų dydžio, kuomet prieš tai nederinus sutarties sąlygų, ieškovo atstovei 2020-08-18 pateikto projekto 4, 6 punktuose buvo nurodyta, jog šalys „susitaria“ ir ieškovas per 10 dienų sumoka 1268 Eur bylinėjimosi išlaidų J. T. (300 Eur už advokato Kęstučio Rakausko ir 968 Eur už Dalios Averkienės atstovavimą) bei 100 Eur M. T., o sutarties sąlygos šalims neva priimtinos. Tačiau į tai ieškovo atstovė pranešė, jog E. V. nesutinka apmokėti tokių didelių išlaidų ir siūlė advokatei dar kartą įsivertinti jų susidarymo priežastis ir ar jos buvo būtinos, bet nepaisant to, atstovavimo išlaidos dar padidintos 423.50 Eur.

Taigi šalims nepasiekus taikaus susitarimo, yra pagrindas teismo sprendimu nustatyti atlygintiną kelio servitutą, nes pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala, o jos piniginė išraiška – nuostoliai. Šiuo atveju, kai bylinėjimosi eigoje šalys visgi sutarė dėl 350 Eur dydžio vienkartinės kompensacijos, tokia ji ir priteistina iš ieškovo keturiems atsakovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai: V. B. ir J. T., nuosavybės teise valdančioms po 1/3 dalį žemės sklypo – po 116 Eur, M. T. ir M. T., valdantiems po 1/6 dalį – po 59 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bet įvertinęs šalių procesinį elgesį, gali ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur už advokatės Jolantos Dranseikienės teiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgus į tai, kad jo ieškiniu atsakovams buvo pasiūlyta tik simbolinio dydžio kompensacija už prašomą nustatyti servitutą, o sprendimu už jį priteisiama adekvati 350 Eur suma, kas reiškia, jog ieškinio reikalavimas tenkinamas ne visa apimtimi, todėl teisinga ir protinga jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti trečdaliu (225 Eur) ir lygiomis dalimis jam iš keturių atsakovų priteisti 450 Eur sumą, t. y. iš kiekvieno po 112,50 Eur (675-225=450).

J. T. atstovė prašė jai už atstovavimą iš ieškovo priteisti 1691,50 Eur (iš jų 423.50 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje) ir M. T. – 100 Eur. Tačiau spręstina, kad J. T. procesinis elgesys nesudėtingoje byloje, kai 0.85 arų ploto servituto reali vidutinė rinkos vertė pagal atstovės apskaičiavimą tik 372.98 Eur, atstovavimui pasisamdžius du advokatus, teismo vertinimu buvo rizikingas ir neracionalus perteklinio atstovavimo išlaidų prasme ir todėl nėra jokio pagrindo visų jų priteisti iš ieškovo, kurio naudai priimamas sprendimas. Visgi įvertinus, kad su ieškiniu buvo kreiptasi anksčiau nei ši atsakovė buvo siūliusi ieškovui susitikimą dėl kilusio ginčo aptarti 2020-04-10 (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur ji pati gyvena, nors dauguma – ir ieškovas, ir kiti trys atsakovai – (duomenys neskelbtini), tik trečdalis J. T. ir M. T. atstovavimo išlaidų pripažintinos pagrįstomis – atitinkamai 564 Eur (1691.50:3= 564) ir 33 Eur (100:3=33). Tuo būdu, atlikus įskaitymą, iš M. T. ieškovui priteistina 79,50 Eur (112,50-33) ir iš ieškovo J. T. – 451.50 Eur (564-112,50=451.50) bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat atsakovai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei privalo lygiomis dalimis atlyginti 13.68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atlygintinį kelio servitutą – teisę neterminuotai naudotis 85 kv. m ploto keliu, matininkės A. Š. 2020-02-04 parengtame plane pažymėtu indeksu „S“, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. T., M. T., M. T. ir V. B., suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur už servitutą atsakovams: po 116 Eur J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bei po 59 Eur M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. B. ir M. T. po 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų E. V..

Atlikus įskaitymą, priteisti iš M. T. 79,50 Eur bylinėjimosi išlaidų E. V..

Atlikus įskaitymą, priteisti iš E. V. 451.50 Eur bylinėjimosi išlaidų J. T..

Priteisti iš V. B., J. T., M. T. ir M. T. lygiomis dalimis 13,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) pasirinktinai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.