Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašy­ti­nio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisijos) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. Š. skundą Komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pa­grindo manyti, jog nuteistasis D. Š. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusi­kals­ta­mo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lyg­tinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vyk­dan­čiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nu­teistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pa­kan­kamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įver­tinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir BPK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rug­pjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos tai­ko­mos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo D. Š. skundas aukštesniajam teis­mui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pažymėjo, jog Komisijos nutarime įvertintos aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės po­lin­kį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Komisija pažymėjo, jog rizika pakartotinai nusikalsti sietina su netinkamu draugų pasirinkimu. Be to nu­teistasis elgiasi nerūpestingai, rizikuoja kai kuriose gyvenimo srityse.

Teismas pažymi, jog lygtiniam paleidimui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir ne­nusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją ma­ži­nant. Atlikus nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nus­ta­tyta, kad D. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei – 90 balų, kuri yra labai artima aukštai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne­ke­lianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elge­sio riziką. Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką yra skatintas tik 1 kartą, tuo tarpu baus­tas net 7 kartus. Pa­žymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo meto­di­nių reko­men­da­ci­jų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 ak­tua­li redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pa­žan­ga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socia­li­nės reabi­li­ta­ci­jos plane numatytų prie­mo­nių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos pro­gra­mo­se bei šių prie­mo­nių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo el­ge­sio rizikai. Na­grinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. stresinėse situacijose gali pervertinti savo jėgas, gyvenimo stilius ir draugų problemos, susijusios su nusikalstamu elgesiu, išlie­ka kaip kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina ir tai, kad D. Š. visi įvykdyti nusikaltimai kilę iš to paties motyvo – prastos finansinės padėties, tačiau atlikdamas bausmę nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų turtinių nusikaltimų pakartotinumo riziką bei pro­gra­mo­se, kurios padėtų nuteistajam išėjus į laisvę tvarkyti savo finansus.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas, kas vertintina tei­gia­mai, tačiau šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis reguliariai pa­žeidinėja nustatytos tvarkos reikalavimus laisvės atėmimo vietoje. Paskutinį kartą baustas už nar­ko­tinių medžiagų vartojimą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paskirtos nuobauda nebegalioja, tačiau, aki­vaiz­du, jog tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai pri­im­tinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra ob­jek­tyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nu­teis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenus­tatyta aki­vaiz­di pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pri­pažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas netinkamai įvertino šio klausimo iš­spren­di­mui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nu­tartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Š. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.