- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-650-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00164-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Ona Kovars
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, aukštojo išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi savarankiškos nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2012 m. sausio 19 d., apie 1.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai A. Z. į dešinės rankos riešą, po to spyrė vieną kartą koja į nukentėjusiosios A. Z. dešinės kojos blauzdą, o antrą kartą - į kairės kojos blauzdą, tuo nukentėjusiajai A. Z. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais R. Z. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Z. savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino. Nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d., tarp 24 ir 1 val. nakties, bute (duomenys neskelbtini) jis išėjo iš tualeto, o nukentėjusioji jo laukė koridoriuje. Jis pradėjo atidarinėti duris ir pajuto, kad kažkas stovi jam už nugaros. Buvo prietema, tik iš lauko švietė nedidelė šviesa. Jam besisukant jis pamatė savo žmoną. Tuo metu, kai jis atsisuko į ją veidas į veidą, ji ištiesė dešinę koją, stengėsi pataikyti jam tarp kojų. Jis greitai nusisuko į priešingą pusę, todėl jos koja įstrigo pas jį tarpkojyje ir nusileido į apačią. Jis tęsė pasisukimą į žmoną. Tuo metu ji taip pat pasisuko ir nuėjo į dešinę, tai yra į svetainę. Tarp tualeto ir svetainės pas juos stovi ąžuolinė kėdė. Ji paėmė tą ąžuolinę kėdę, pakėlė ją sau prieš akis ir ėjo į jo pusę. Kėdės ilgai ji neišlaikė. Jis pabandė – ji galėjo išlaikyti kėdę daugiausia pusę minutės. Kėdė krito ant žemės ir nuo kritimo pradėjo vartytis, padarė 3-4 šuoliukus ir atsitrenkė greičiausiai į jo žmonos kojas, nes ji buvo toje vietoje, kur kėdė nukrito. Buvo tamsu, tad jis daro tokią prielaidą, tačiau kėdė negalėjo neužkliudyti jo žmonos kūno. Viskas vyko be pokalbio, ginčo, buvo tylu, ramu. Vienintelis dalykas, kurį jis pasakė, buvo klausimas: „Ką tu darai?“. Po to jis išėjo į savo kambarį ir nežino, kuo užsiėmė jo žmona. Iš jos pusės jis nematė jokių skausmo požymių, negirdėjo verkimo, nebuvo riksmo. Kitą dieną jie nekalbėjo apie įvykį, tik ji rodė mėlynę. Tai buvo antrą ar trečią dieną. Mėlynė buvo ant kojos. Kitų sužalojimų jis nematė, tačiau apie juos pasakojo A. Z.. Sakė, kad yra mėlynė ant peties. Kaip ji atsirado ji nesakė. Mano, kad tokį jos elgesį sąlygojo jų tarpusavio nesutarimai dėl turto. Iš kur atsirado sužalojimas ant dešinės rankos riešo jis nežino, galėjo sužaloti krentanti kėdė. Nukentėjusios jis nemušė ir skausmo jai nesukėlė. 2012-01-19 iš jo pusės nebuvo jokių smurtinio pobūdžio veiksmų. Iki įvykio dienos jis ant A. Z. kūno jokių sužalojimų nematė. Nukentėjusioji taip pat nesiskundė jam, kad tokių turi, o ir negalėjo skųstis, nes jie nerodo vienas kitam jokio dėmesio. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, vertėjas dalyvavo. Tyrėja neklausė jo, ar kėdė galėjo sužaloti nukentėjusiąją.
Taip pat nurodė, kad 2012 m. vasario 25 d. apie 9 val. jis priėjo prie savo žmonos ir paprašė raktų nuo sodo, nes savo raktus buvo davęs dukrai. A. kategoriškai atsisakė juos duoti. Jos kambaryje ant stalo jis pamatė jos raktų ryšulį. Paėmė jį į rankas. Jam reikėjo dviejų raktų nuo sodo. Apžiūrėjęs raktus pamatė, kad tame ryšulyje raktų nuo sodo nėra. A. Z. stovėjo šalia. Ji norėjo tuos raktus išplėšti jam iš rankų. Jis sugalvojo pajuokauti. Suspaudė raktus rankoje, o pusę jų davė nukentėjusiai. Ji pradėjo traukti raktus jam iš rankos. Jis su šypsena ir juoku jų neatidavinėjo. Raktai buvo su aštriais dantukais, tad matyt jais nukentėjusioji ir susibraižė. Kraujo jis nematė, bet jei jo ir buvo, tai labai mažai. Savo 27 dienos pareiškime ji neparašė, kad buvo kraujo. Po to nukentėjusioji atlenkė jo pirštus ir raktus pasiėmė. Tada jis išėjo iš kambario, tačiau grįžo. Ant stalo gulėjo rankinė. Jis ją paėmė ir išpylė jos turinį ant stalo. Jokio triukšmo, riksmo nebuvo. Ten buvo telefonas, kuris nukrito ant grindų. Tada paėmė rankinėje buvusį raktų ryšulį, nukabino du jam reikalingus raktus ir iš karto likusius atidavė nukentėjusiai. Ši tuo metu pakėlė telefoną ir paskambino policijai. Jis po šitų veiksmų žmonos rankos nematė, ji nerodė, tad nežino, ar buvo sužalojimai. Apie tokį sužalojimą A. Z. jam nesakė. Jos rankos suspaudęs jis nebuvo, į šonus nesukinėjo. Neturėjo tam motyvo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau aplinkybės, kad 2012-01-19 A. Z. galimai buvo sužalota jos laikytai kėdei nukritus ant grindų ir kelis kartus atšokus, nebuvo nurodytos (b. l. 64, 68).
Nukentėjusioji A. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. pirmą valandą nakties ji ėjo į tualetą. Kaltinamasis nemiegojo. Šviesos ji nedegė, nes ji sklido iš lauko. Jai išeinant iš tualeto R. Z. stovėjo už durų. Jis iš niekur nieko spyrė koja jai į kairės kojos vidinę pusę žemiau kelio. Ji pasakė: „Tu išprotėjai?“. Tuo metu laikėsi ranka už tualeto durų rankenos ir kaltinamasis rankos delno šonu smogė jai per ranką. Ji pasakė: „Ką tau visai varžteliai atsisuko?“ Tuomet kaltinamasis tokiais šuoliai pradėjo mušti ją į kojas. Ji rėkė ant jo, kad jis beprotis. Ji išsigando, kad ją gali užmušti. Pro svetainės duris nuėjo į savo kambarį. Ten stovėjo kėdė. Ji ja taip užtvėrė jam kelią, kad jis nesibrautų. Pakėlusi jos nebuvo. Ryte ji kreipėsi į policiją, jai buvo atlikta medicininė apžiūra. Po to jos kojoje buvo sukietėjimas, atliktas gydymas. Be kairės kojos dar buvo nubrozdinimai dešinėje kojoje, jos priekyje, žemiau kelio. Šie sužalojimai padaryti kojomis. Kaltinamasis avėjo namines šlepetes guminiu padu. Jis taip pat smogė delno šonu jai į dešinę ranką, ties riešu. Visa tai vyko per vieną minutę ar dar mažiau. Ji juto skausmą. Tokį kaltinamojo elgesį, jos manymu, įtakojo jų nesutarimai dėl turto, jis negalėjo susitaikyti su 2011 m. teismo sprendimu. Šis atvejis nebuvo pirmas.
Taip pat nurodė, kad vasario mėnesį, dienos nepamena, ji buvo namie ((duomenys neskelbtini)). Išgirdo kaip R. Z. skambino dukrai ir pasakė, kad jam reikia važiuoti į sodą, kad ji atvežtų raktus. Ji žinojo, kad tokiu metu dukra dirba, kaltinamasis taip pat sakė, kad savo raktus yra atidavęs dukrai, todėl pasakė, kad duos savo raktus. Ji nuėjo pas save į kambarį, iš rankinės paėmė raktų ryšulį ir pradėjo atskyrinėti nuo pakabuko raktą nuo sodo namo. Jai sunkiai sekėsi. Ji nuėjo į bendrą kambarį ir vis bandė atsegti raktą. Laikė kairėje rankoje ryšulyje buvusius 7 raktus, o dešine bandė atsegti aštuntą. Tuomet kaltinamasis prišoko prie jos, griebė už rankos, pradėjo ją sukioti, kad ji paleistų raktus. Ji truputį atleido ir jis ištraukė tuos raktus. Dar pasakė, kad raktai yra jo, nes jis užregistravo viską sau. Ji pastebėjo, kad pas ją pradėjo bėgti kraujas. Kairės rankos delne buvo padaryti du gan gilūs įdrėskimai. Jie buvo padaryti raktais, kai kaltinamasis juos ištraukė iš jos rankos. Tuo metu ji net nepajuto skausmo. Jį pajuto brūkštelėjimo metu, o paskui – ne. Rankos sukiojimas buvo skausmingas. Kaltinamasis nubėgo pas save į kambarį ir pradėjo nuiminėti jau ne vieną, o tris raktus. Ji nuėjo pažiūrėti, kiek jis raktų nusiėmė, o jis ją išstūmė iš kambario, uždarė duris ir atseginėjo raktus. Ji nuėjo pas save į kambarį ir pradėjo ieškoti mobilaus telefono, nes norėjo kviesti policiją. Tuomet kaltinamasis įėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad ji jam ne tuos raktus davė. Jis stvėrė jos rankinę ir viską iškratė ant sofos. Iš rankinės iškrito jos mobilus ir kiti raktai. Tai buvo jos vyresnės dukters L. raktai. Kaltinamasis stvėrė juos ir nuėjo jų atskyrinėti. Ji iškvietė policiją. Į medikus berods kreipėsi tą pačią dieną.
Nukentėjusioji įvykio aplinkybes iš esmės analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1, 9, 11-17, 25-26, 27-28).
Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvai A. Z. ir R. Z. gyvena (duomenys neskelbtini) dviese. Tarp jų vyksta konfliktai. Apie 2012-01-19 įvykius ji žino iš žodžių. Apie tai jai pasakojo tiek motina, tiek tėvas. Motina jai pasakojo, kad ėjo į tualetą ir tėvas ją stumdė, po ko liko mėlynės. Ji matė sužalojimus ant motinos kūno. Ant kojų buvo pakankamai didelės mėlynės. Motina sakė, kad tėvas jai smūgiavo kojomis. Tai ji pasakojo praėjus keletui dienų po įvykio. Tėvas jai pasakojo panašiai, tik sakė, kad tokia didelė mėlynė negalėjo būti. Jis patvirtino, kad buvo konfliktas, bet ji neprisimena tiksliai, ką jis sakė, kas jo metu vyko, tačiau jis pripažino tai padaręs, kad kojomis stumdė. Į detales ji nesigilino. Nepamena, kad nors vienas iš tėvų būtų minėjęs, kad šiame konflikte figūravo kėdė. Ji vežė motiną pas medikus, motina sakė, kad negali atsistoti, tačiau gydytoja pasakė, kad tokia mėlynė negali provokuoti tokio skausmo, kad jis yra motinos psichologinis įsitikinimas. Taip pat nurodė, kad apie 2012-02-25 įvykius dėl raktų ji taip pat žino iš abiejų tėvų. Jų pasakojimas buvo identiškas. Motina nenorėjo atiduoti raktų, o tėvas stipriai atėmė juos iš jos ir pas motiną kažkas liko ant rankų. Po to tėvas išvažiavo, o motina iškvietė policiją. Detaliau jai nepasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 42).
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos negali pasakyti. Gavus iškvietimą atvyko (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, rodė žaizdą rankoje. Jeigu neklysta, kairės rankos delnas buvo sužeistas, matėsi šiek tiek kraujo, pagal jos žodžius buvo išplėšti raktai iš rankos. Ji nurodė, kad tai buvo jos vyras, kad buvo atsitikimų ir prieš tai. Detalių jis nepamena. Vyras buvo pasišalinęs. Kaltinamojo jis nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 49).
Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos neprisimena, nes tai buvo pakankamai seniai. Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), neprisimena buto, yra sužalota moteris. Jis su porininku A. G. atvyko į vietą. Moteriai, kurios vardo ir pavardės jis nepamena, buvo sužalota ranka, konkrečiau delnas, tačiau nepamena kuris. Ji sakė, kad vyras ištraukė jai raktus, ji norėjo duoti jam vieną raktą, o vyras paėmė, ištraukė visą raktų ryšulį iš jos ir išvažiavo į sodą. Delnas buvo kruvinas, oda išdraskyta, išplėšta nuo to raktų ryšulio. Jie pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet moteris atsisakė. Ji nurodė, kad jau buvo kažkoks tyrimas, ir jie nukreipė ją į komisariatą. Kaltinamojo jis nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 50).
Įvykio vieta, tai yra butas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2012 m. sausio 19 d. apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad butas yra keturių kambarių, užėjus pro buto duris iš karto patenkama į koridorių, kurio dešinėje yra tualeto kambarys (b. l. 5-6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-01-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), vienos paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, jie padaryti 3 trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus, ribotus paviršius. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai. Tyrimo pradžia – 2012 m. sausio 19 d. 13.30 val. (b. l. 19-20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-02-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. padaryti du smulkūs odos įdrėskimai kairės rankos delne, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-02-25), paveikus daiktais, turinčius mažą kontaktinį paviršių briaunas (galimai traumos metu rankoje buvusiais raktais). Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tyrimo pradžia – 2012 m. vasario 29 d. 10.30 val. (b. l. 23-24).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad R. Z. pareikšti kaltinimai pasitvirtino tik iš dalies.
Dėl 2012 m. sausio 19 d. įvykio
Nukentėjusioji A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė R. Z. kaltinančius parodymus, kuriais patvirtino kaltinamajame akte jam inkriminuotas 2012 m. sausio 19 d. įvykio faktines aplinkybes. Nukentėjusios parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, kategoriški. Parodymus nukentėjusioji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. 2012-01-19 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Z. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), vienos paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, jie padaryti 3 trauminiais poveikiais, tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus, ribotus paviršius. Specialisto išvadoje fiksuota tyrimo pradžia – 2012 m. sausio 19 d. 13.30 val. Šios tyrimą atlikusio specialisto išvados atitinka nukentėjusios A. Z. nurodytas įvykio aplinkybes tiek dėl smurto jos atžvilgiu laiko, tiek dėl smūgių skaičiaus, tiek dėl jų lokalizacijos. Nukentėjusios parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos J. S. parodymai. Ši liudytoja nurodė, jog motina jai pasakojo analogiškas 2012-01-19 įvykio aplinkybes. Šios liudytojos parodymai yra tik išvestinio pobūdžio, nes pati liudytoja nagrinėjamo įvykio nematė, tačiau šiuo atveju teismas vertina byloje surinktų įrodymų visumą. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas neturi pagrindo jais abejoti, vertina šiuos įrodymus kaip patikimus ir jais vadovaujasi darydamas išvadą, kad kaltinamajame akte nurodytos kaltinamajam inkriminuotoms 2012 m. sausio 19 d. įvykio faktinės aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos. Atsižvelgęs į gynybos argumentus teismas pažymi, kad specialisto išvadoje yra konstatuota, jog sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios rankai, juos pasidarant pačiai, tačiau byloje nėra surinkta jokių tokią įvykio versiją patvirtinančių kitų duomenų, tad minėta specialisto išvada abejonių teismui nesukėlė.
Nors kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė 2012 m. sausio 19 d. smurtavęs savo žmonos atžvilgiu kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas jo parodymus nevertina kaip patikimus. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, o kaltinamojo iškeltos įvykio versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Teismas atsižvelgė ir į tam tikrą kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, netikroviškumą. R. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo atsirasti ant žemės nukritus ir net kelis kartus atšokus jos rankose laikytai kėdei, tačiau minėtoje specialisto išvadoje buvo nustatyti ne tik sužalojimai nukentėjusios apatinėje kojų srityje (tolia lokalizacija būtų būdinga tokiam atvejui), bet ir aukščiau – nustatyta poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tokios įvykio versijos, o būtent, kad sužalojimus padarė krintanti ir kelis kartus atšokusi kėdė. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis aplinkybę, jog nukentėjusioji galėjo išlaikyti kėdę daugiausia pusę minutės, jis atpasakojo kaip savo paties išbandytą, o ne kaip aplinkybę, kurią pats betarpiškai stebėjo. Be to jis nurodė, kad įvykio metu nematė jokių nukentėjusios patiriamo skausmo požymių, negirdėjo verkimo, nebuvo riksmo, tačiau specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajai vis tik buvo padaryti. Remdamasis šias argumentais teismas, kaip minėta, kaltinamojo parodymus nevertino kaip patikimus ir jais nesivadovavo.
Minėtoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Veika baigta, ji padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, galimus jos padarinius ir taip veikdamas jų siekė. Atsiradę padariniai su konstatuota veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyta R. Z. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl 2012 m. vasario 25 d. įvykio
Kaltinamajame akte R. Z. buvo inkriminuota ir tai, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent 2012 m. vasario 25 d., apie 9.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje žodinio konflikto su nukentėjusiąja A. Z. metu, priėjęs prie nukentėjusios ir reikalaudamas jos raktų, tyčia ranka sugriebė nukentėjusios kairę ranką, kurioje buvo raktų ryšulys ir suspaudęs nukentėjusios ranką pradėjo sukti ją į įvairias puses, tuo nukentėjusiajai A. Z. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas du smulkius įdrėskimus kairės rankos delne, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Byloje esanti 2012-02-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Z. buvo padaryti du smulkūs odos įdrėskimai kairės rankos delne, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-02-25), paveikus daiktais, turinčius mažą kontaktinį paviršių briaunas (galimai traumos metu rankoje buvusiais raktais); sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Taigi, minėtos išvados patvirtina, kad A. Z. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji 2012-02-25 įvykio aplinkybes nurodė skirtingai, nors tai, kad A. Z. kairės rankos delnas buvo sužalotas traukiant raktus bei tame dalyvaujant kaltinamajam, iš esmės patvirtino abu. Tik nukentėjusioji teigė, kad tai padarė kaltinamasis, traukdamas jos laikytus raktus, tuo tarpu kaltinamasis tvirtino atvirkščiai, tai yra, kad sužalojimai atsirado pačiai nukentėjusiajai traukiant jo laikytus raktus. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis, norėdamas paimti jos raktus, skausmingai sukiojo jos ranką. Kaip jau buvo minėta, teismas nukentėjusios parodymus vertino kaip patikimus įrodymus. Jos teiginius patvirtino tiek jau minėtos specialisto išvados, tiek liudytojų J. S., R. Š. ir A. G., kuriems nukentėjusioji buvo analogiškai nurodžiusi sužalojimų atsiradimo aplinkybes, parodymai. Todėl šių įrodymų pagrindu pripažintinos nustatytomis kaltinime įvardytos 2012-02-25 įvykio objektyviosios faktinės aplinkybės.
Tačiau kartu teismas pažymi, kad nustatyta R. Z. veika kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytas nusikaltimas negali būti kvalifikuojama, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jo veiksmuose buvo tyčia.
Minėtoje BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų siekia, arba netiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir, nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Nustatytos A. Z. kairės rankos delno sužalojimo aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmų tikslas buvo nukentėjusios raktų paėmimas iš jos rankos. Būtent todėl jis sukiojo jos ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei traukė raktus iš jos delno. Tai patvirtina ir nukentėjusios A. Z. parodymai. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog R. Z. numatė, kad dėl jo veiksmų A. Z. bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas, norėjo būtent tokių savo veikos padarinių ar sąmoningai leido jiems atsirasti.
Tyčia yra būtinasis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tad jos nenustačius darytina išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo BK Specialioje dalyje nėra numatytas kaip nusikalstama veika, nėra kriminalizuotas, tad teismas dėl šios kaltės formos galimo buvimo nepasisako.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę už R. Z. 2012-01-19 padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad smurtauta buvo prieš savo sutuoktinę, kuri yra senyvo amžiaus. Visuma šių aplinkybių apibūdina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. Jis yra senyvo amžiaus, pensininkas, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre R. Z. negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą jis neįrašytas.
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant artimą minimaliai laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6 val.
Kaltinamajam R. Z. skirta kardomoji priemonė, tai yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. sausio 19 d. padaryto nežymaus A. Z. sveikatos sutrukdymo ir nubausti penkerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6 val.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. vasario 25 d. sukelto fizinio skausmo A. Z. ir jos sveikatos nežymaus sutrukdymo išteisinti nesant šio nusikaltimo požymių.
R. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.