Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-10 · Administracinė byla Nr. eI2-8043-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-10
Bylos Nr.
eI2-8043-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01043-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
B. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8043-860/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01043-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 24S72721 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ketindamas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atvyko į šalį, o negalėdamas pradėti dirbti Bendrovėje neturint visų reikalingų dokumentų, kuriuos turi turėti tolimųjų reisų vairuotojas, pradėjo procedūras, reikalingas juos gauti, tačiau atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis turėjo susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo numatyta, jog pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas vieną kartą per mėnesį bei taip pat bus mokami komandiruotpinigiai, tačiau jam atvykus į šalį, Bendrovė su juo darbo sutarties nepasirašė. Teigia, jog jis nežinojo, kad negalės pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje be vairuotojo liudijimo ir be tachografo kortelės, tačiau siekė šiuos dokumentus gauti, o nespėjus jų gauti ir pradėti dirbti Bendrovėje, atsakovas nelaukdamas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatė, jog pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti Bendrovėje, tačiau Bendrovėje nedirba, Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog užsieniečiai turi pareigą atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų, kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės. Mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamento įsitikinimu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. kovo 6 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui, t. y. Tadžikistano Respublikos piliečiui B. B. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 20 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2023 m. birželio 15 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-1126 (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini); numatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur.

5.2. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230605-101934 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas Bendrovėje Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209); numatoma užsieniečio įdarbinimo data – 2023 m. rugsėjo 22 d.; jam numatomas mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur.

5.3. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 20 d.

5.4. Migracijos departamentas gavo Bendrovės 2023 m. gruodžio 5 d. pranešimą Nr. 2312-PRNŠ-0567 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis (toliau – ir Pranešimas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad užsienietis (pareiškėjas) neįdarbintas, nes jis neatitinka kvalifikacijos.

5.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 2024 m. kovo 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui, Tadžikistano Respublikos piliečiui B. B., leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 20 d., nes: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau užsienietis 2023 m. spalio 27 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką darbo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė, tad konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba, tačiau nuo 2023 m. lapkričio 23 d. vykdo individualią veiklą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

7. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas).

8. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi; be to, minėtas sąlygas pareiškėjas turi atitikti viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Įstatymas nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

9. Bylos duomenimis (VSDFV duomenimis ir Bendrovės Pranešimu) neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su Bendrove; pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 12 d. d. vykdo individualią veiklą.

Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis ketino dirbti Bendrovėje. Tačiau, kaip nustatyta, minėtoje Bendrovėje pareiškėjas nedirbo. Tad pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su Bendrove (iki 2023 m. rugsėjo 22 d.), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

11. Pareiškėjas skunde teigia, jog jis turėjo teisinį pagrindą keiptis dėl leidimo laikinai gyventi, nes ketino dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, kadangi neturėjo darbui reikalingų dokumentų, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, o nespėjus susitvarkyti darbui reikalingų dokumentų, atsakovas panaikino jo leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šie pareiškėjo argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi.

Antra, minėta, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 20 d., o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.

12. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

13. Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aplinkybių nustatymas, kad UAB (duomenys neskelbtini) su pareiškėju nesudarė darbo sutarties, o pareiškėjo Prašymo pateikimo metu nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, buvo teisėtas ir imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

14. Skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendime pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjui panaikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14straipsnio 2 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė