- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e1-2730-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18145-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, teistas:
1) 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti alkoholį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3, galutinė paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m,. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant vartoti alkoholį,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. J. 2022 m. gegužės 23 d. apie 2.00 val. name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,45 ‰ promilių girtumo laipsnis), konflikto metu kūnu užgulė lovoje gulinčią nukentėjusiąją sugyventinę G. L., rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, ranka suėmė nukentėjusiajai G. L. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, po ko kumščiu kelis kartus sudavė nukentėjusiajai G. L. į dešinę galvos pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairės rankos plaštaką, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos muštinės pakaušio žaizdos, smaugimo žymių kakle ir kairės plaštakos audinių patinimo.
Šiais savo veiksmais E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to E. J. 2022 m. gegužės 23 d. apie 2.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,45 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu kūnu užgulė lovoje gulinčią nukentėjusiąją sugyventinę G. L., rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, spausdamas grasino ją nužudyti, pagrasinęs ranka suėmė nukentėjusiajai G. L. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, po ko kumščiu kelis kartus sudavė nukentėjusiajai G. L. į dešinę galvos pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairės rankos plaštaką, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai G. L. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais savo veiksmais E. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gegužės 23 d.) parodė, kad su sugyventine G. L. bendrauja jau metus, santykiai kaip visose porose, kartais pasipyksta, tačiau vienas kitą myli, veda bendrą ūkį. Gyvena kartu apie 8 mėn. jos name, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 22 d. apie 12.00 val. pradėjo vartoti alkoholį, buvo išėjęs į miestą, vaikščiojo ir gėrė, kur tiksliai buvo, nepamena. Per visą dieną gėrė alaus „Savas“, kokį kiekį, tiksliai nepamena, gal apie 10 l, taip pat gėrė degtinę, jos pavadinimo nepamena, išgėrė mažiau nei 0,5 l, tačiau tikslaus kiekio nežino. Kai jau buvo tamsu, grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), kiek buvo valandų, kai grįžo, šiuo metu negali pasakyti. Namuose buvo G., nieko dėl jo girtumo ji nesakė, nesipyko. Grįžęs iškart nuėjo miegoti į kambarį, esantį namo pirmajame aukšte. Naktį pabudo, prie jo stovėjo pareigūnai. Buvo stipriai neblaivus, kas vyko naktį, nepamena. Žinant savo būdą, galėjo būti, kad su G. galėjo susipykti, tačiau konflikto priežasčių nepamena, ar tiksliai pykosi, nežino. Taip pat galėjo būti, kad G. supykęs stumtelėjo ir ji susitrenkė galvą, tačiau rankos kumščiais jos nemušė, niekada nesmurtauja, myli ją. Taip pat galėjo būti, kad konflikto metu ją galėjo stipriai laikyti suspaudęs rankomis per pečius, tačiau tikrai jos nesmaugė, niekada taip nesielgė. Dėl jam inkriminuojamų grasinimų pripažįsta, konflikto metu dažnai sako jai žodžius – „užmušiu“ ir panašius, tačiau nemano, kad tai yra grasinimas, mano, kad ir vakar jai tokius žodžius pasakė. Prieš G. fizinio smurto nenaudoja, ją myli, nori taikytis. Po to, kai jį prikėlė pareigūnai, buvo išvežtas į areštinę, tačiau net nežinojo dėl ko. Daugiau nieko apie situaciją papasakoti negali. Pridurs tik tiek, kad žino, kad su G. matytis negalės, jos namuose gyventi taip pat negalės, gyvens (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). (abu sklypai yra vienas šalia kito).
Kaltinamasis E. J. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. spalio 5 d.) parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. 2022 m. gegužės 22 d. visą dieną vartojo alkoholį, tačiau nelabai pamena, kur ir su kuo. Gėrė ir degtinę, ir alų, buvo tikrai labai girtas. Vakare arba jau naktį, tikslaus laiko neprisimena, grįžo namo pas savo sugyventinę G. L., adresu (duomenys neskelbtini). G. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi. Tarp jų kilo konfliktas, tačiau dėl ko, neprisimena. Ji jį išvedė iš kantrybės, todėl jis paėmė ją už drabužių kaklo srityje ir ją nustūmė į lovą. Jai būnant lovoje jis, kiek prisimena, buvo užgulęs ją, bet nelabai prisimena, kas vyko toliau, tačiau jis neatmeta galimybės, kad rankomis galėjo suimti G. už kaklo ir suspausti, galimai galėjo jai sakyti žodžius, „užsičiaupk, gulėk, užmušiu“, kadangi buvo neblaivus, nelabai valdė savo veiksmus. Taip pat neatmeta galimybės, kad toliau rankomis galėjo suduoti vieną, arba daugiau smūgių G. į galvą ir galimai galėjo pataikyti į jos kairės rankos plaštaką. Toliau jis pamena, kad G. dešinėje rankoje laikė telefoną ir turbūt bandė skambinti policijai. Todėl jis savo ranka suėmė jai už dešinės rankos riešo, jį suspaudė ir pasuko, kad ji neskambintų policijai. Kas vyko toliau, neprisimena, kadangi, kaip ir minėjo, buvo labai girtas. Galimai užmigo, o kai pabudo policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę. Nori paminėti, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą G. ir ją sužalojo. G. labai myli. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu.
Šalies argumentai
2022 m. protokole – pareiškime nukentėjusioji G. L. nurodė, jog 2022 m. gegužės 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), apie 2.00 val. kilo konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio dėl jo iš jos pavogtų daiktų. Jie iš pradžių konfliktavo žodiškai. Tuomet tai peraugo į rimtą pyktį ir jos sugyventinis E. J. trenkė jai kumščiais apie 10 kartų į plaukuotąją galvos sritį, smaugė apie minutę laiko, smaugdamas jis jai grasino, kad ją nužudys, po to jis jai laužė rankas. Ji rankas laikė virš galvos ir blokavo jo smūgius, o jis tuomet trenkė jai į rankas. Dėl savo sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Po to ji išsilaisvino iš jo ir pabėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Su sugyventiniu gyvena apie pusę metų nuolatos. Veda bendrą ūkį.
Nukentėjusioji G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. birželio 2 d.) parodė, kad nori papildyti 2022 m. gegužės 23 d. duotus savo parodymus. Su E. J. bendrauja apie 7 mėnesius, jų santykiai geri, vienas kitą myli, veda bendrą ūkį. Gyveno kartu iki 2022 m. gegužės 23 d., jos name, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 22 d. jis buvo išėjęs iš namų, galimai buvo pas draugus, grįžo vakare, apie kelintą valandą nepamena, buvo išgėręs. Kai grįžo, ji buvo pikta dėl to, kad jis buvo girtas, pradėjo ginčytis, nes jam kitą dieną reikėjo eiti į darbą, o jis buvo girtas. Tuomet pradėjo konfliktuoti, ji jam sakė, kad taip elgtis negerai ir pan. Kai prasidėjo rimtesnis pyktis, jis užgulė ją (buvo ant lovos) ir abejomis rankomis, tai yra, plaštakomis, suėmė už kaklo ir suspaudė, laikė suspaudęs apie 20-30 sekundžių, tuo metu negalėjo kvėpuoti, buvo labai nemalonu, jautė diskomfortą. E. turi daug jėgos, jis jos nemoka tinkamai paskirstyti, mano, jis nesuvokė, kad jai kelia nemalonius jausmus. Ar smaugdamas ją E. jai kažką sakė, šiuo metu nepamena, nes tuomet buvo išsigandusi. Ji tuo metu manė, kad jis gali netyčia ją pasmaugti, tai prisimena. Tuomet E. jos kaklą paleido, tai padarė pats, ji jam nepasakė, kad nustotų smaugti ją ar pan., jis ją paleido savo noru. Tuomet ji bandė rankomis užsidengti veidą, nes manė, kad jai gali trenkti į veidą. Laikė rankas sukryžiuotas priešais veidą, delnais į save, tuomet E. paėmė ją už rankos, tačiau kuria savo ranka jis paėmė, ji negali pasakyti, nes nepamena. Tuomet jis patraukė jos ranką nuo veido, stipriai suėmė ją už dešiniojo riešo. Pasakė jam, kad nesuktų jai rankos, jis nesuko, tačiau suspaudė jai riešą savo ranka, po poros sekundžių ranką paleido. Juto fizinį skausmą, liko mėlynė. Tuomet E. suspaudęs ranką į kumštį vieną kartą smūgiavo jai į galvą, dešiniąją jos dalį, ten, kur plaukai. Tuo metu ranka buvo užsidengusi veidą, todėl nematė, kuria ranka jai E. smūgiavo. Jis jai trenkė mano, kad vieną kartą, gal smūgių buvo ir daugiau, tačiau tiksliai jau nepamena. Visas įvykis vyko miegamajame ant lovos. Kai konfliktas prasidėjo, jis ją buvo užgulęs, gulėjo ant jos. Kai jai trenkė į galvos sritį, jis nuo jos nusirito ir užmigo. Tuo metu ji pabėgo į kiemą ir paskambino pareigūnams.
Nukentėjusioji G. L. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. birželio 6 d.) parodė, kad prie ankščiau duotų 2022 m. birželio 2 d. parodymų nori papildyti. Žodinis konfliktas su E. J. vyko dėl to, kad jis grįžo į namus neblaivus, o kitą dieną jam reikėjo į darbą. Konflikto metu jie buvo adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame gulėjo ant lovos, jis tuo metu gulėjo jai iš kairės pusės. Po ko jis užgulė ją ir savo abejomis rankomis, t. y. plaštakomis, suėmė jai už kaklo ir pradėjo spausti jos kaklą. Jos kaklą laikė suspaudęs apie 20-30 sekundžių, tuo metu negalėjo kvėpuoti, duso, jai trūko oro. Tačiau ji nerėkė, bet rodė rankomis, kad jai trūksta oro. Tuo metu, kai jis jai laikė suėmęs už kaklo, ji juto tik diskomfortą, tačiau jokio fizinio skausmo nebuvo. Po ko jis pats paleido jos kaklą. Ar jis ją smaugdamas kažką sakė, ji neatsimena, kadangi ir pati buvo neblaivi ir šoko būsenos, kadangi labai išsigando jo tokio elgesio. Tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo jis sakyti, kad ją užmuš, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje. Po to, kai jis paleido jos kaklą, ji pasakė – „ar tau reikia problemų?“ ir savo abejomis rankomis užsidengė veidą manydama, kad jis gali jai trenkti, nes jis buvo tuo metu labai supykęs. Ji savo rankas laikė sukryžiuotas priešais veidą, delnais į save, tuomet E. paėmė ją už dešinės rankos riešo, tačiau kuria ranka E. paėmė, negali pasakyti, nes dėl streso ir neblaivumo nepamena. Tuomet jis patraukė jos dešinę ranką nuo jos veido ir stipriai suspaudė jos dešinįjį riešą. Po ko ji jam pasakė, kad jis nesuktų jai rankos. Jis nesuko, tačiau spaudė jos dešinės rankos riešą, po poros sekundžių, t. y. 4-6 sek., jos ranką paleido. Po ko ji juto fizinį skausmą, liko mėlynė. Tuomet E., suspaudęs savo ranką į kumštį, vieną kartą sudavė jai į galvą, t. y. dešiniąją jos dalį, ten, kur plaukai. Tuo metu ranka buvo užsidengusi veidą, tačiau kuria ranka šiuo metu pasakyti negali, nes apimta šoko neatsimena. Kadangi ji buvo užsidengusi veidą savo ranka, ji nematė, kuria ranka jai E. smūgiavo. Jis jai trenkė, mano, kad vieną kartą, gal smūgių buvo ir daugiau, tačiau tiksliai jau nepamena, nes buvo išgėrusi ir patyrė stresą, pirmoje apklausoje galėjo smūgių skaičių pasakyti netiksliai, nes ne taip suprato pareigūnų klausimą, kadangi buvo šoko būsenos ir neblaivi. Po ko jis nusirito nuo jos ir užmigo. Visas įvykis buvo apie 10 minučių. Daugiau nieko neturi ką šiuo metu pridurti, tik tai, kad iškart po įvykių pareigūnams pasakojo, kaip viskas vyko, tačiau tuo metu ji buvo neblaivi bei šoko būsenos, todėl tiksliai visų įvykių, ką pasakojo, jau nepamena. Jos šiuo metu duoti parodymai yra tiksliausi.
Nukentėjusioji G. L. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugpjūčio 28 d.) parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. yra davusi išsamius parodymus apie įvykį, įvykusį 2022 m. gegužės 23 d. su jos sugyventiniu E. J.. Parodymai yra teisingi, tačiau norėtų juos papildyti. Praeitoje apklausoje minėjo, kad konflikto metu E. lovoje buvo ją užgulęs ir suspaudęs savo ranką į kumštį, vieną kartą sudavė jai į galvą, t. y. dešiniąją jos dalį, ten, kur plaukai. Tuo metu ranka buvo užsidengusi veidą, tačiau kuria ranka, nenurodė, nes apimta šoko neatsiminė. Mano, kad jis jai trenkė vieną kartą, gal smūgių buvo ir daugiau, tačiau tiksliai neprisiminė, nes buvo išgėrusi ir patyrė stresą. Tačiau praėjus kuriam laikui, bandydama prisiminti įvykio aplinkybes, prisiminė, kad kai buvo atvažiavę medikai, jie apžiūrinėjo jos kairės rankos plaštaką, kadangi ji buvo patinusi, matėsi guzas ir jai skaudėjo. Tikslaus E. smūgių skaičių ji neprisimena, tačiau galimai, kai E. buvo lovoje ją užsigulęs, ji savo veidą buvo užsidengusi kaire ranka, delnais į veidą ir E., bandydamas trenkti jai į galvą, vieną smūgį pataikė į kairę plaštaką, o kitą į galvą.
Liudytoja N. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. birželio 1 d.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. gegužės 23 d. dirbant brigadoje (duomenys neskelbtini), apie 3.40 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga jų pagalba apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus moteriai su sumušimais ir žaizdomis galvoje, pagalbą kvietė policija. Atvykus juos pasitiko pareigūnai. Nurodė, kad prieš moterį buvo galimai smurtauta. Apžiūrėjo pacientę. Matė, kad jos galvoje yra sumušimai, patinimai, moteris sakė, kad jai skauda galvos sritį, tačiau nestipriai, jos plaukuotoje dalyje pastebėti sužalojimai buvo, t. y. apie 1 cm pakaušio žaizda, kuri nekraujavo, kairės plaštakos patinimas, moteris nurodė, kad jai šią ranką skauda, galvos paviršiniai sužalojimai, smaugimo žymės ant kaklo, t. y. kaklas buvo vietomis paraudęs. Minėti sužalojimai yra trauminio pobūdžio, galimai padaryti smurtaujant prieš moterį, tačiau tiksliai negali nurodyti, ar smurtas prieš moterį buvo naudotas, nes pati to nematė, nėra ekspertė. Tačiau bendraujant moteris sakė, kad ją sumušė draugas, smaugė. Patikrinus ją nuodugniau, nustatė, kad jai sutriko širdies ritmas. Būtent dėl sutrikusio širdies ritmo pasiūlė jai vykti į ligoninę, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Taip pat, jos profesine nuomone, moteriai reikėjo siūti žaizdą, esančią galvoje, tačiau moteris nesutiko, nors to pasekmės jai buvo išaiškinusi. Ant moters buvo akivaizdūs smurtiniai sužalojimai, tačiau kaip jie padaryti, negali pasakyti.
Liudytoja V. M. 2022 m. birželio 2 d. parodė, kad dirba Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos padalinyje vyriausiosios patrulės pareigose. 2022 m. gegužės 23 d. dirbant patrulių rinktinėje policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu I. M., apie 3.20 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į nurodyta adresą, kieme jų laukė moteris - pranešėja. Ji buvo pas kaimynę kieme, nurodė namą, kuriame gyvena. Kartu su ja nuėjo į namą, įėjo į namą pro garažą. Ji papasakojo, kad jos sugyventinis ją mušė, smaugė, buvo girtas ir smaugdamas mėgino ją nužudyti, po ko ji vos neprarado sąmonės. Ant moters galvos matėsi prakirtimas, kraujas ant galvos, ant kaklo buvo įdrėskimai, viena ranka buvo sumušta, patinusi, kuri ranka tai buvo, šiuo metu negali pasakyti. Moteriai iškvietė GMP, tačiau ji daug kartų pakartojo, kad medikų pagalba jai nereikalinga. Nuėjo į kambarį, kur buvo galimas smurtautojas, jis miegojo. Ji su kolega jį pažadino, jis buvo labai girtas, ką sakė, negali prisiminti, nes jo kalba buvo nerišli ir žodžiai nesuprantami. Asmenį palydėjo į automobilį, laikino sulaikymo kamerą ir grįžo pas moterį laukti GMP. Tuomet apžiūrėjo patalpas. Kambaryje nesimatė grumtynių pėdsakų, tačiau ant lovos matėsi galimai kraujo lašai, lova buvo sujaukta. Atvykus medikams moteriai buvo siūloma vykti į ligoninę, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Bendraujant su moterimi, ji vyrą gynė, nors ir užtikrino, kad vyras ją mušė, smaugė, tačiau taip pat sakė, kad jis iš esmės yra geras ir kad jai patinka „blogi berniukai“. Taip pat nori pasakyti, kad ant vyro rankų, jį vedant, matė galimai kraujo dėmes. Įvykio vietoje pradėjo tyrimą, asmenį pristatė į areštinę.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. gegužės 23 d. 03.21 val. gautas pranešėjos skambutis, kad ją sumušė sugyventinis.
Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) užregistruotame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. 3.23 val. gauta informacija apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), E. J. žodinio konflikto metu apie 10 kartų rankos kumščiais sudavė savo sugyventinei G. L. į galvos sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priede – fotolentelėje matyti įvykio vietos bendras vaizdas, taip pat lova, kurioje ant patalynės matyti dėmės (galimai kraujo), užfiksuoti moters sužeidimai (žaizda galvoje, įdrėskimai, paraudimai ant kaklo, patinusi ranka.
2022 m. gegužės 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis apžiūrėjęs G. L. 2022 m. gegužės 23 d. GMP kvietimo kortelę, pateikė išvadą, kad G. L. 2022 m. gegužės 23 d. GMP nustatyta nedidelė (apie 1 cm) muštinė pakaušio žaizda, smaugimo žymės kakle (konkrečiai neįvardintos) ir kairės plaštakos audinių patinimas, galimai trauminės kilmės. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje pagal pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
2022 m. gegužės 31 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 15 pareigūnų „Body“ cam vaizdo įrašų, kuriuos matoma namų aplinka, taip pat kaip nukentėjusioji bendrauja su pareigūnais, dalinasi įvykio aplinkybėmis. Antrajame vaizdo įraše moteris sako pareigūnams, kad „jis mane smaugė, ir aš buvau beveik be… jis tiek mane smaugė, jis norėjo mane pasmaugti. Šiaip tai jis norėjo mane nužudyt. Šiaip tai.“, aštuntajame vaizdo įraše moteris taip pat sako, kad ją norėjo nužudyti, sako, kad vyras jai pasakė - “Aš tave nužudysiu“. Vaizdo įrašuose matoma, jog medikai apžiūri moterį, tačiau ji atsisako vykti į ligoninę.
2022 m. gegužės 31 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters ir BPC darbuotojos balsas. Girdimas BPC ir moters balsas: BPC- 112. M- Labas vakaras. BPC- Labas vakaras. M - Jo. Kviečiu policiją į (duomenys neskelbtini). BPC - O čia (duomenys neskelbtini)? M - (duomenys neskelbtini), taip. BPC - (duomenys neskelbtini) kelintoji sakėt? M - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini). Kas ten nutiko? Kas nutiko? M - Mano sugyventinis, sudaužė man galvą, nu vat jam susišvietė, naktį kažkaip. BPC - O jisai išgėręs? Išgėręs sugyventinis? M - Gal išgėręs, nežinau. BPC - Mažamečių vaikų namuose yra? M – Ne. BPC - Greitoji jums reikalinga? M - Galbūt ne, bet galva labai sudaužyta. BPC - Tai reikalinga greitoji ar ne? M - Manau, kad gal ne. Gal ne. BPC - Jūsų vardas, pavardė? M - G. L.. BPC - G. L.. M -Taip. BPC - (duomenys neskelbtini). M – (duomenys neskelbtini). BPC - Laukite. Viso. Baigiasi garso įrašas, kurio trukmė 1 min. 09 s.
Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m. gegužės 23 d. 5.40 val. patikrinus E. J. girtumą, jam nustatytas 2,45 prom. neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, juodu kartu gyvena kiek ilgiau nei pusę metų, vienas kitą myli, veda bendrą ūkį, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, (nustatytas 2,45 ‰ promilių girtumo laipsnis), konflikto metu kūnu užgulė lovoje gulinčią nukentėjusiąją, rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, ranka suėmė nukentėjusiajai G. L. už dešinės rankos riešo ir jį spaudė, po ko kumščiu kelis kartus sudavė nukentėjusiajai G. L. į dešinę galvos pusę ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairės rankos plaštaką, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos muštinės pakaušio žaizdos, smaugimo žymių kakle ir kairės plaštakos audinių patinimo.
Atlikdamas šiuos veiksmus E. J. nukentėjusiajai grasino, kad ją nužudys. Kadangi kaltinamasis jau tuo metu naudojo prieš moterį smurtą, buvo ją užgulęs savo kūnu, neblaivus, be to, bent nuteistosios teigimu, toks smurto proveržis pasireiškė pirmą kartą, todėl ji niekaip negalėjo prognozuoti jo veiksmų ir nuspėti, ar jis išpildys savo grasinimus, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamojo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog buvo neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis nesusitvardė paėmė ją už drabužių kaklo srityje ir ją nustūmė į lovą, buvo užgulęs ją, tiksliai neatsimena, bet mano, kad rankomis galėjo suimti G. už kaklo ir suspausti, galimai galėjo jai sakyti žodžius, „užsičiaupk, gulėk, užmušiu“, kadangi buvo neblaivus, nelabai valdė savo veiksmus. Taip pat neatmeta galimybės, kad toliau rankomis galėjo suduoti vieną, arba daugiau smūgių G. L. į galvą ir galimai galėjo pataikyti į jos kairės rankos plaštaką. Jis savo ranka suėmė jai už dešinės rankos riešo, jį suspaudė ir pasuko, kad ji neskambintų policijai. Tai, jog E. J. veiksmai sukėlė jo sugyventinei fizinį skausmą, taip pat jog E. J. grasino nukentėjusiajai ir ji manė, kad kaltinamojo grasinimas nužudyti yra realus, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, liudytojų N. U. ir V. M. duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.
Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. J. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei G. L. fizinį skausmą bei grasino ją nužudyti, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis E. J. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusioji G. L. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę E. J., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, dėl ko jam buvo sukeltas išgąstis (BK 145 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taip pat sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė yra ta, jog veikas padarė būdamas recidyvistu. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, 5 metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, už įvairius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (dėl vienos iš jų sudaryta mokestinės paskolos sutartis), yra pradinio išsilavinimo, nedirbantis.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas skiriant prokuroro siūlomas bausmes – areštą. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sudėtis.
E. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. L. - paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, E. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 23 d., 3.45 val. iki 2022 m. gegužės 23 d., 17.30 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 1 arešto parai.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: byloje esantys vaizdo bei garso įrašai teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekami saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, skiriant subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 23 d., 3.45 val. iki 2022 m. gegužės 23 d., 17.30 val., t. y. vieną dieną, įskaityti į bausmę prilyginant 1 parai arešto.
E. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. L., palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: byloje esančius vaizdo bei garso įrašus teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.