Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-95-538/2013

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-01144-2012-0)

2013 m. sausio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir J. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

l. Sutuoktiniai R. K. ir J. K. išlaikymo teikimo vienas kitam nereikalauja, nes tam nėra teisėto pagrindo.

2. Santuokos metu įgytas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise atitenka R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Santuokos metu įgyta 10000 Lt vertės ¹­­­­/₂ dalis negyvenamosios patalpos – grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Sutuoktiniai R. K. ir J. K. konstatuoja, kad santuokos metu kito bendro dalytino turto neįgijo (išskyrus nurodytą 2 ,3 punkte).

5. R. K. išsikelia iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

6. Sutuoktiniai R. K. ir J. K. konstatuoja, kad bendrų skolų kreditoriams ir debitinių skolų neturi.

7. Pavardes po santuokos nutraukimo palikti tas pačias, t. y. pareiškėjui paliekant „K.", pareiškėjai „K.".

8. Sutuoktiniai R. K. ir J. K. konstatuoja, kad kito turto, santuokinio turto pasidalijimo sutartyje nenurodyto ir nepasidalytino, santuokoje sugyvento nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys prašė nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi jis buvo suklaidintas ir nurodytas neteisingas turto balansas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Plenarinė sesija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarime Nr. 3K-P-186/2010 pažymi, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Apeliantas skunde nurodo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis yra išskirtinai palanki pareiškėjai J. K.. Ruošiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo buvo iš esmės neteisingai nurodyta ½ dalies negyvenamosios patalpos – grožio salono kaina. Remiantis Registrų centro duomenimis kaina yra 24 600 Lt, tačiau minėta patalpa buvo iš esmės pagerinta ją remontuojant, todėl jos rinkos vertė yra ne mažiau kaip 50 000 Lt. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimas reiškia, kad pareiškėja įgijo perdėtą turtinį pranašumą. Taip pat į dalytiną turtą nepagrįstai buvo įtrauktas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi faktiškai to automobilio nebebuvo, nes 2012-05-24 automobilis jau buvo išregistruotas baigus jo eksploataciją. Apeliantas pateikė Registro centro duomenis, pagal kurį ¹­­­­/₂ dalis negyvenamosios patalpos – grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinta 24 600 Lt, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta minėto turto vertė 10000 Lt. Taip pat apeliantas teigia, kad automobilis jau buvo išregistruotas ir neturėjo būti dalytino turto balanse. Pažymėtina, kad nors ir buvus minėtam automobiliui, konstatuotina, kad šalių turtas buvo padalytas ne lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis) bei apeliantui nepriteista jokia kompensacija. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais ir konstatuoja, kad neteisingai buvo nustatytas dalytino turto balansas, t. y. neatskleista bylos esmė, nenustatyta tikroji dalytino turto vertė, taip pat viso dalytino turto priteisimas vienam sutuoktiniui nepriteisus kitam sutuoktiniui kompensacijos, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.