- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- e2-7103-715/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02673-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. G. priteisti 41,38 Eur žalą, padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku jis nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, jog už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 6 d. atsakovas buvo konsultuotas viešojoje įstaigoje Respublikinė Klaipėdos ligoninė, o 2016 m. gegužės 19 d. – konsultuotas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, tad atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias Šiaulių teritorinė ligonių minėtoms ligoninėms sumokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto 41,38 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo draustas PSD iki 2016 m. balandžio 30 d. Atsakovas dar vieną mėnesį po to, t.y., iki 2016 m. gegužės 30 d. galėjo gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSD fondo biudžeto (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), tačiau iki pastarosios datos turėjo būti sumokėta PSD įmoka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs arba už jį laiku būtų sumokėta PSD įmoka už 2016 m. gegužės mėn. Todėl nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovo PSD galiojimas nutrūko ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo suteiktos 2016 m. gegužės mėn., atsakovas turi sumokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovui buvo suteiktos nebegaliojant privalomajam sveikatos draudimui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 41,38 Eur žala. 2018 m. rugsėjo 14 d. ieškovė siuntė atsakovui raginimą atlyginti žalą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 41,38 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl visiškai tenkintinas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 8, 17, 34 straipsniai).
Remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, atsakovui nurodytina priteistą sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo Valstybės biudžetui priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti sprendimą už akių.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188784026, iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,38 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 38 ct) žalos atlyginimui, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. 217300010002484333, AB „Swedbank“.
Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį į Valstybės biudžetą. Žyminis mokesti mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.