Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3240-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01817-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.3; 55.1.3 (S)

2018 m. rugsėjo 11 d.

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovei Mildai Kulbienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir G. V. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. L. ir G. V. teismui pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti 2018-03-13 Kauno teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo Nr. 8PM190017; 2) panaikinti 2018-05-02 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-187.

Paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pripažino G. V. atskirai ir kartu su A. L. skolininkais muitinei ir įpareigojo sumokėti pareiškėjus nurodytą mokestinę prievolę. Kauno teritorinės muitinės sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – pareiškėjai 2016-06-14 pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes: 4 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital Super Slims“ ir 500 pakelių cigarečių „Korona Stil“, nepažymėtų banderolėmis. Kauno apygardos teismas 2016-11-16 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėjus kaltais padarius nusikalstamas veikas, pareiškėjams paskirtos baudos, o konfiskuotas cigaretes nutarta sunaikinti. Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis, asmenų PVM ir akcizo skola muitinei laikytina išnykusia, po to, kai cigaretės yra konfiskuojamos ir sunaikinamos. Todėl sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų skolos muitinei atsiradimo fakto, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos leistų konstatuoti, jog šiuo atveju skola muitinei buvo atsiradusi, kadangi pareiškėjai nesumokėjo privalomų mokesčių, tačiau dėl to, jog prekės konfiskuotos ir sunaikintos, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika, pareiškėjų skola muitinei laikytina išnykusia. Dėl šios priežasties pareiškėjai daro išvadą, kad sprendimus priėmę Muitinės departamentas ir Kauno teritorinė muitinė netinkamai aiškino Sąjungos muitinės kodekso nuostatas bei nukrypo nuo naujausios šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir tokiu būdu mokestinio ginčo byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.

Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė, gavusi Kauno apygardos teismo 2016-11-16 baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-348/2016, nustatė, kad pareiškėjai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių, nepažymėtų banderolėmis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Be to, G. V. 2016-06-14 neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 4 234 pakelių cigarečių, nepažymėtų banderolėmis, kurias kratos metu surado ir konfiskavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Kadangi pareiškėjai neteisėtai įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją cigaretes, nepaženklintas banderolėmis laikė be įrodymų, kurie patvirtintų Sąjungos prekių muitinį statusą, ir jų nepateikė, todėl laikytina, kad prekės neturi Sąjungos prekių muitinio statuso ir turėjo būti pristatytos į muitinę. Kadangi cigaretės nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, todėl pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnį atsirado skola muitinei.

Detalizuoja, kad nagrinėjamu atveju skola atsirado būtent 2016-06-14, nes skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. Skolos atsiradimo metu galiojęs Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punktas numatė, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė pasibaigia, jeigu prekės (cigaretės) sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pažymėjo, kad prekės, kurios buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į minėtą teritoriją, t. y. nuo to momento, kai jos paliko zoną, kur yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti minėtoje teritorijoje, ir kurias minėtos institucijos iš karto arba vėliau sunaikino neišleidusios jų iš savo žinios, netaikomas laikinas akcizo mokėjimo atidėjimas, todėl apmokestinimo akcizo mokesčiu momentas įvyksta ir dėl to akcizas už šias prekes tampa mokėtinas. Iš įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas jau įvežus į Sąjungos muitų teritoriją (Kauno mieste), todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjams Kauno teritorinės muitinės 2018-03-13 sprendimu Nr. 8PM190017 įregistruota mokestinė prievolė (PVM ir akcizas) pasibaigė.

Teismo posėdyje atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovai nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad importo skola muitinei išnyksta, kai importo muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, todėl už neteisėtai gabentas ir sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes), nepažymėtas banderolėmis, importo muito skola muitinei šio ginčo atveju neapskaičiuota ir neregistruota. Todėl skundžiamais sprendimais importo muito skola nebuvo neapskaičiuota. Tuo tarpu muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė nepasibaigė, nes prekės (cigaretės) buvo sulaikytos įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės, atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, tačiau joje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Tuo tarpu atvejus, kai importuojamos prekes neapmokestinamos importo PVM, nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo V skyrius, kurio nuostatos taip pat nenumato, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės. Taigi skolos atsiradimo metu (2016-06-14) atitinkamų mokesčių – akcizų ir PVM, įstatymuose nesant nuostatų dėl asmens atleidimo nuo pareigos sumokėti akcizus ir PVM dėl neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją atgabentų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo, nėra pagrindo teigti, kad akcizo ir PVM skola įregistruota nepagristai ir ji išnyko prekes sulaikius ir konfiskavus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų pagrįstumo, t. y. konkrečiai dėl to, jog pareiškėjai nebuvo atleisti nuo PVM ir akcizo mokesčio bei delspinigių mokėjimo muitinei, nepaisant to, jog jie neteisėtai disponavo cigaretėmis, kurios vėliau buvo konfiskuotos bei sunaikintos.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016-11-16 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-348/2016 konstatavo, kad pareiškėjai G. V. ir A. L. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės Panevėžio skyrius 2018-01-30 raštu informavo pareiškėjus, jog už neteisėtai įgytas ir laikytas cigaretes bus apskaičiuota mokestinė prievolė: akcizas, PVM ir delspinigiai. Kauno teritorinė muitinė 2018-03-13 sprendimu Nr. 8PM190017 pripažino G. V. skolininku muitinei, apskaičiavo G. V. mokestinę prievolę: akcizą – 7 320 Eur, PMV – 1 831 Eur, akcizo delspinigius – 1 399 Eur ir PVM delspinigius – 350 Eur, skolos atsiradimo datai 2016-06-14. Taip pat šiuo sprendimu G. V. ir A. L. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais, G. V. ir A. L. apskaičiuota mokestinė prievolė muitinėje: akcizas – 8 530 Eur, PVM – 2 257 Eur, akcizo delspinigiai – 1 630 Eur ir PVM delspinigiai – 431 Eur skolos atsiradimo datai 2016-06-14. Pareiškėjai ginčijamu sprendimu įpareigoti sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius 2018-03-13 pranešimais įpareigojo kiekvieną iš pareiškėjų sumokėti akcizo, PVM, akcizo delspinigius ir PVM delspinigius, t. y. iš viso G. V. įpareigotas sumokėti 23 748 Eur, o A. L. – 12 848 Eur. Muitinės departamentas 2018-05-02 sprendimu Nr. 1A-187 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2018-03-13 sprendimą Nr. 8PM190017 „Dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo“.

Bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms reglamentuoja 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas turi pristatyti į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Nesilaikant šio reikalavimo, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsniu, atsiranda importo skola muitinei.

Skolos muitinei išnykimą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos (e punktas). Siekiant nustatyti skolos sampratą pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, aktualus 5 straipsnio 18 punktas, pagal kurį, skola muitinei apibrėžiama kaip asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą.

Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja asmens pareigos sumokėti būtent importo ar eksporto muito sumą išnykimą. Tačiau Sąjungos muitinės kodeksu nėra administruojami kiti pareiškėjams nustatyti mokesčiais, tokie kaip akcizai ir PVM. Todėl šių prievolių išnykimo pagrindai vertintini atsižvelgiant į kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja pagal Mokesčių administravimo įstatymą (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnis). Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Pažymėtina, kad PVM ir akcizo mokesčius muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus (Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, kad skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-06-14, galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija įtvirtino, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė taip pat pasibaigia, jei deklaravus prekes muitinės procedūrai įforminti prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.

Atvejus, kai akcizais apmokestinamos prekės (įskaitant ir apdorotą tabaką) atleidžiamos nuo akcizų, reglamentuoja Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nėra nuostatos, jog nuo akcizų galėtų būti atleistos konfiskuotos ir sunaikintos prekės. Nors Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, tačiau minėtoje dalyje įtvirtinta išimtis, kad šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Tai, kad laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamųjų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat jų konfiskavimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT 2008-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008; 2009-02-10 nutartis administracinėje byloje A143-205/2009; 2010-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-916/2010; 2011-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011; 2017-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-168-143/2017).

Atvejus, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, nustato PVM įstatymo V skyrius. Pažymėtina, kad šiame skyriuje nėra įtvirtinta, jog nuo importo PVM būtų atleidžiamos konfiskuotos ir sunaikintos importo PVM objektu esančios prekės.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, už neteisėtai sulaikytas bei konfiskuotas prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis) importo muito skolos muitinei neapskaičiavo ir neregistravo. Šiuo sprendimu pareiškėjams apskaičiuotos akcizo, PVM ir akcizo bei PVM delspinigių sumos. Nurodytų aplinkybių ir įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste teismas daro išvadą, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016-11-16 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-396-348/2016 konstatavo, kad prekės (cigaretės) buvo sulaikytos neteisėtai jas įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją. Kadangi prekės (cigaretės) buvo sulaikytos jau kirtus sieną ir įvežus į Sąjungos muitinės teritoriją, teismas konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjams apskaičiavo akcizus ir PVM bei įpareigojo jį šiuos mokesčius sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta pagrindų laikyti akcizo bei PVM ir akcizo bei PVM delspinigių skolą muitinei išnykusia, pagal skolos atsiradimo metu, t. y. 2016-06-14, galiojusias aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016 suformuota praktika teigia, kad PVM ir akcizo skola muitinei turėtų būti laikoma išnykusia, tačiau, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų nurodoma teismų praktika. Pastebėtina, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-14 nutartis buvo apskųsta kasacinės instancijos teismui, kuris baudžiamąją bylą nagrinėjo remiantis ne muitinės kodeksų nuostatomis, o Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijami 2018-03-13 Kauno teritorinės muitinės sprendimas dėl mokestinės prievolės muitinėje apskaičiavimo Nr. 8PM190017, taip pat 2018-05-02 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. 1A-187 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų A. L. ir G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.