Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-749-496/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
2-749-496/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
A. Z.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi
Atsakovas
A. M.
Advokatai
Genadijus Lukminas, Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-749-496-2014Teisminio proceso Nr.2-23-3-00543-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 78.2.1.; 99.5.; 116.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant ieškovei A. Z.,ieškovės atstovui advokatui Genadijui Lukminui,atsakovo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui A. M., su institucija, duodančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal A. M. priešieškinį A. Z., su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. Z. ieškiniu (l.2-3) prašo priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 400 Lt kas mėnesį nuo 2014-01-01.

Atsakovas A. M. priešieškiniu (l. 21-22) prašo nustatyti bendravimo su sūnumi D. M. grafiką:

Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant sūnų pas jį, Kiekvieną darbo dieną nuo 18 iki 20 val. leidžiant pasiimti sūnų pas jį,Neporiniais metais valstybinių švenčių dienomis leidžiant iš vakaro nuo 18 val. pasiimti sūnų pas save,Vasaros laikotarpiu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) leidžiant sūnų pasiimti ne mažiau, kaip 30 dienų su savimi, suderintu su ieškove grafiku (iš karto visas dienas arba dalimis).

Šalies argumentai

Ieškovė A. Z. ieškinį prašo tenkinti, priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo 400 Lt per mėnesį. Ji nurodo, kad iš viso vaiko išlaikymui per mėnesį mažiausiai reikia apie 800 Lt. Su atsakovu atskirai gyvena nuo 2014 m. sausio pradžios. Per šį laiką atsakovas yra atvežęs vaikui kelis rūbelius, žaisliukus, bet jie buvo nenauji, bei yra nupirkęs naujus batukus. Kiek tai galėjo kainuoti, ji nežino. Mano, kad tai buvo dovanėlės vaikui, o ne išlaikymas. Išlaikymą prašo priteisti nuo 2014-01-01. Ieškovė paaiškino, kad ji yra girdėjusi kalbų, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, tačiau ji tai patvirtinančių įrodymų neturi. Dėl priešieškinio reikalavimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto, ji sutinka visiškai. Ji nurodo, kad nėra jokio ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, ji niekada atsakovui nedraudžia matytis su vaiku, nebent atsakovas būna neblaivus.

Ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti, bei sutinka, kad būrų patenkintas priešieškinis.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka kas mėnesį skirti sūnaus D. M. išlaikymui po 300 Lt bei prie vaiko išlaikymo nori prisidėti kitu būdu, o būtent pasiimdamas sūnų savaitgaliais ir darbo dienomis vakarais. Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovo atstovė nurodo, kad atsakovas negali visą dieną dirbti, nes jam skauda po raktikauliu, jis turi problemų su sveikata. Atstovė nurodė, kad ateityje jis gali tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo. Jis sutinka skirti vaikui išlaikymą po 300 Lt per mėnesį. Tai jis grindžia tuo, kad tokią sumą jis galėtų skirti ir iš neįgalumo pašalpos. Atsakovas nuo 2014-01-01 yra nupirkęs vaikui daiktų, tačiau jis neskaičiavo už kiek pinigų ir nurodyti sumos negali. Pripažįsta, kad su ieškove atsakovas atskirai gyvena nuo 2014 m. sausio pradžios. Priešieškinį prašo patenkinti, nurodo, kad A. M. bendrauti su vaiku trukdo ne pati ieškovė, o jos tėvai, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką, kad ateityje nekiltų nesusipratimų.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieškinys dėl 400 Lt išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas, bei yra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku grafiką. Atstovas nurodo, kad ieškovė ir atsakovas turi tinkamas sąlygas vaikui prižiūrėti. Jų skyriui atsakovas skundėsi, kad jam trukdoma bendrauti su vaiku, tik po to, kai buvo u-vesta byla dėl išlaikymo. Anksčiau skundų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo (b. l. 5), pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 8), pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 4), matyti, kad nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra ieškovė A. Z., tėvas yra atsakovas A. M.. Vaikas gyvena kartu su mama.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Įstatymu LR CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1035 Lt. Pagal tėvų lygybės principą kiekvienas iš tėvų savo vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti mažiausiai po 517,50 Lt.

Ieškovės A. Z. turtinė padėtis yra sunki, ji nedirba, augina mažametį vaiką D. M., kuriam dar nėra dvejų metų amžiaus. Ieškovė su sūnumi gyvena iš valstybės išmokų, kurios siekia apie 500 Lt per mėnesį (l.6-7), bei iš jos tėvų paramos. Ji viena išlaikyti nepilnamečio vaiko neturi galimybės.

Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - 400 Lt yra mažesnė, nei pusė minimalios mėnesio algos, tačiau atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, apie vaiko išlaikymui reikalingą pinigų sumą per mėnesį – ieškovė nurodo apie 800 - 850Lt (l.9), į mažą vaiko amžių, pripažįstama, kad 400 Lt per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko – D. M. išlaikymui ir atitinka jo poreikius.

Iš ieškinio, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. M. išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. neteikia nuo 2014 metų pradžios, nuo to laiko ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Tai, kad atsakovas yra nupirkęs keletą daiktų vaikui, kurių sumos jis nenurodė, nėra vertinama, kaip išlaikymo teikimas ir dėl to išlaikymo suma nėra mažinama.

Atsakovas A. M. nurodo, kad jis negali teikti 400 Lt išlaikymo vaikui dėl to, kad jis buvo susižalojęs, gydėsi ir nurodo, kad iki šiol jam skauda raktikaulį, jis negali dirbti pilna jėga. Iš pateiktų medicininių dokumentų kopijų (l.28-31) matyti, kad A. M. gydėsi nuo 2013 m. lapkričio iki 2014m. balandžio pabaigos. Vėlesnių duomenų apie jo sirgimą nėra, nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, todėl pripažįstama, kad jo susirgimas buvo trumpalaikis, gydymosi metu asmuo gauna SODROS išmokas, todėl atsakovo liga nėra pripažįstama pagrindu mažinti priteisiamo išlaikymo vaikui dydį.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingas asmuo, todėl atsakovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Atsakovas A. M. nedirba, o ir dirbdamas nurodė gavęs apie 800 Lt, t. y. nedideles pajamas, jis nepateikė įrodymų, kad išlaikymo D. visiškai neteikė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl pripažįstama, kad jo turtinė padėtis yra jo elgesio rezultatas. Iš atsakovo prašoma priteisti mažesnio, nei pusės MMA išlaikymą, todėl pripažįstama, kad anksčiau aptartas 400 Lt per mėnesį išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. atsitinka tėvo A. M. galimybes, ieškinys tenkintinas.

Išlaikymas iš atsakovo A. M. priteistinas nuo ieškovės nurodytos dienos - 2014 m. sausio 1 1 dienos.

Nustatytina, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovė A. Z..

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. numato vaikų ir kartu su jais negyvenančių tėvų teisę netrukdomai bendrauti tarpusavyje. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (LAT nutartis Nr. 3K-3-202/2014).

Anksčiau aptartais paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios A. Z. ir A. M. kartu nebegyvena. Iš ieškovės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. M. pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, kad ieškovė jam trukdo bendrauti su sūnumi, tik po civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo užvedimo. Ieškovės ir atsakovo sūnus yra labai mažo – beveik 2 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui svarbu turėti abu tėvus ir su jais bendrauti. Nebendraujant su vienu iš tėvų ar bendraujant su juo retai, vaiko emocinis ir psichologinis ryšys su juo susilpnėja, vaikas pakankamai greitai nuo jo atpranta. Ieškovė sutinka su atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka, todėl tenkintinas priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo, plačiau neaptariant tokios bendravimo tvarkos nustatymo motyvų.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (b. l. 38-39). Iš atsakovo priteisiamas 144 Lt dydžio žyminis mokestis, kuris mokamas dėl išlaikymo priteisimo ir 3,30 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 147,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinant priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turėtų būti atsakovui priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį. Tačiau iš ieškovės pozicijos nagrinėjant bylą matyti, kad ji visiškai sutinka dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ginčo dėl to nėra, todėl atsakovas bendravimo su vaiku tvarką galėjo suderinti ir be ieškinio pareiškimo teismui, todėl jam sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovės nepriteisiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti visiškai, nėra priteisiamos šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 307 str. teismas

nuspr endė:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a k, (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 400 Lt (keturis šimtus litų), tai atitinka 115,85 Eur. (vieną šimtą penkiolika eurų 85ct.) kas mėnesį nuo 2014-01-01 iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui D. M. teikiamą išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko A. Z..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokį atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), grafiką:

Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant sūnų pas tėvą A. M., Kiekvieną darbo dieną nuo 18 iki 20 val. leidžiant pasiimti sūnų pas tėvą A. M.,Neporiniais metais valstybinių švenčių dienomis leidžiant iš vakaro nuo 18 val. pasiimti sūnų pas tėvą A. M. iki šventinės dienos 19 val. Vasaros laikotarpiu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) leidžiant sūnų pasiimti pas tėvą A. M. ne mažiau, kaip 30 dienų su savimi, suderintu su ieškove grafiku (iš karto visas dienas arba dalimis).

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-749-496/2014“ 147,30 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 30 ct.), kas atitinka 42,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė