Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.9.9.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.

2014 m. vasario 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, bedarbis, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas savo pareigą pagal 2002 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriame buvo patvirtinta 2002-06-10 pasekmių sutartis dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 150 Lt (šimtas penkiasdešimt litų) vaiko išlaikymui nuo 2002-08-01 iki vaiko pilnametystės, nuo laikotarpiu 2002-08-01 iki 2004-10-31, laikotarpiu nuo 2005-08-05 iki 2005-11-30, laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-09-01, laikotarpiu nuo 2006-11-05 iki 2012-12-18 vengė išlaikyti savo vaiką.

Kaltinamasis J. R. (toliau-kaltinamasis) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metus buvo santuokoje. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E.. Dalyvavo, kai buvo įteikiamas sprendimas nutraukti santuoką. Suprato savo įpareigojimą mokėti išlaikymą vaikui. Iš pradžių kažkiek mokėjo, važinėjo, nupirkdavo kažką. Po to papuolė į psichiatrinę ligoninę, gydėsi dėl nervinio išsekimo, todėl nemokėjo alimentų. Dabar gyvena su kita moterimi ir turi vaiką. Oficialiai dirbo autobusų parke, bet po to išėjo, nes nesusitvarkė dėl sveikatos, kitų lėšų neturėjo. Buvo priklausomybė nuo alkoholio. Dabar nevartojo alkoholio 10 metų. Šiuo metu nedirba, bet ketina įsidarbint ir vykdyti įsipareigojimą. Šiuo metu įsitikino, kad sūnus jo vaikas, nes buvo daryta ekspertizė dėl tevystės nuginčijimo (b.l. 123-124, 130-131, 182-183).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios L. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2002-08-01 buvo su kaltinamuoju nutraukta santuoka. Teismas priteisė J. R., sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Teismo sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Teismas buvusiam vyrui priteisė kas mėnesį mokėti 150 litų vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės. Po skyrybų vyras nė karto nemokėjo jam paskirtų 150 litų vaiko išlaikymui. Kai jis dirbo AB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš jo atlyginimo buvo išskaičiuota po 150 litų vaiko išlaikymui. Pats jis niekada nemokėjo, vaikui asmeniškai neduodavo pinigų, nepirko kažkokius daiktus vaikui. Pats nesidomėjo kaip auga vaikas, gal keletas sykių buvo atvažiavęs pas vaiką ir tai, kai tvarkydavo savo reikalus. Maždaug po skyrybų, praėjus dviem metams kreipėsi į antstolius, dėl to, kad buvęs vyras nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui. 2008-02-06 kreipėsi į vaikų išlaikymo fondo administraciją, kuri priėmė sprendimą sūnaus E. R. išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį po 150 litų. Mano, kad buvęs vyras nemoka išlaikymo, nes niekur nedirba ir oficialiai nenori mokėti pinigų vaiko išlaikymui. Sūnus nesidomi, kaip gyvena tėvas, kuo jis užsiima, nes tėvas juo nesirūpino (b.l. 25-26, 28-29);

- mažamečio nukentėjusiojo E. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena su mama L. R.. Jis žino, kad turi tėvą J. R.. Jo tėvai yra išsiskyrę. Pažįsta savo tėvą, jį mato retai, t.y. tuomet kai pats nueina pas senelius iš tėvo pusės. Tėvas niekada jam nedavinėjo pinigų. Pats, būna, kad pats paprašydavo pinigų, daugiausia 10 litų, o šiaip duodavo 2 ar 5 litus, kai jo paprašydavo. Dovanų niekada nedovanojo, rūbų ar šiaip kokių daiktų nepirko. Santykiai su tėvu šalti. Jei pasimato, tai trumpai pasišneka ir tiek. Tėvas niekada neskambino, mažai domisi juo, kaip jam sekasi. Jie mažai bendrauja. Juo rūpinasi mama (b.l. 32).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad iš J. R. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 150 Lt kas mėnesį išieškotojai L. R.. 2007 m. lapkričio -2008m. sausio mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas, dėl ko susidarė J. R. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui 7324,14 Lt sumai (b. l. 1-3).

Įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-08-01 sprendimu, pagal kurį patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo, pagal kurią J. R. ir L. R. susitarė nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. R. turi mokėti kas mėnesį 150 Lt periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės (b.l. 82, 85, 88).

„SODROS“ duomenimis, kur nurodyta, kad J. R. nuo 2004-08-22 iki 2005-05-31 dirbo AB firma „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo laikotarpiu buvo išieškoti alimentai 2004-11 - 2005-05); nuo 2005-09-05 iki 2006-03-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šio laikotarpio dalyje alimentai buvo išskaičiuojami). Laikotarpiais 2005-02-07 – 2005-02-22; 2005-06-01 – 2005-08-04; 2006-09-02 – 2006-11-04 augino vaiką iki (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 91).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija pateikta antstolio (b.l. 36-77).

Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma, kad J. R. darbo biržoje registruotas nėra ir nebuvo (b.l. 79).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 4-9, 34, 89-90, 174, 180).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192. straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).

Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, nes nedirbo, sirgo ir neturėjo pajamų. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tėvas vaikui išlaikymo neteikė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai dėl susidariusio įsiskolinimo bei kiti rašytiniai įrodymai. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neneigė kaltės. Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamasis turėjo galimybę teikti išlaikymą, jo neteikė, nors turi tokią pareigą, nepriklausomai nuo to, kad gyveno atskirai. Tėvo pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikti jiems visapusišką pagalbą, rūpintis jų auklėjimu, ugdymu ir kita išlieka iki vaikų pilnametystės, be to ir vėliau, konkrečiais įstatymo numatytais atvejais. Iš visumos nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi neatsakingai, suvokdamas savo pareigą, vengė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, mokėti lėšas jų išlaikymui. Ištyrus ir įvertinus visumą įrodymų kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, papildančias viena kitą, yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, turėdamas galimybę mokėti lėšas jų išlaikymui, ieškoti darbo ir registruotis darbo biržoje, kai nedirbo sąmoningai, tyčia vengė išlaikyti savo vaikus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris iki šiol nedirba, kad administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina artima vidutinei su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė kuri vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu sutrumpintina 1/3 dalimi ir skirtini teismo įpareigojimai (b.l. 117-125).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas, nuosprendžiui įsiteisėjus (b.l. 115-116).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu J. R. nuosprendžiu paskirta bausmę sutrumpinti 1/3 dalimi ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant:

-per vieną mėnesį nuo bausmės atlikimo pradžios pradėti legaliai dirbti;

-radus legalų darbą, per bausmės atlikimo laiką, nekeisti darbo vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir, vykdant 2002 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, mokėti savo nepilnamečio sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Lt per mėnesį;

-arba per bausmės atlikimo laiką registruotis darbo biržoje ir vykdyti 2002 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dėl savo nepilnamečio sūnaus E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.