Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 10 d. gautu suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria panaikinta Utenos apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis ir atmestas bankroto administratorės UAB „Smart Rede“ prašymas dėl J. S. bankroto bylos nutraukimo. Paduotas kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kaip šios normos buvo pažeistos, teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsta, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

Kasacinis skundas laikomas neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kad netinkamai taikė ir aiškino Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 9 punktą, 18 straipsnio 1-3 dalis, 23 straipsnio 1 ir 3 dalis, 24 straipsnio 1 punktą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, tai paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis skundas turi ir kitų trūkumų, nes nenurodyti visi byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys (CPK 347 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.