- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-824-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- R. S., R.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė, Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-824-253/2008
Teisėja Stanislava Kazimiera Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija
2008 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, atsakovei R. S. ir atsakovės atstovui advokatui Arūnui Devėnui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui R. S., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. S. ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės R. S. kaltės, nustatyti nepilnametės dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove R. S., priteisti iš jo dukters išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki dukters A. pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Santuokoje įgytą turtą–nekilnojamąjį turtą–butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti taip: R. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ buto dalį, kurios vertė 87 915,50 Lt, atsakovei R. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ buto dalį, kurios vertė 87 915,50 Lt.
R. S. pareiškė priešieškinį ir prašė nutraukti santuoką dėl R. S. kaltės. Prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – S., S.. Nepilnametės dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, atsakove. Priteisti iš ieškovo dukters A. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalynti taip: R. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 36/100 buto dalis, pažymėtas plane indeksu 8-5, ir į ½ dalį bendro naudojimosi patalpą, iš viso – 63 299,16 Lt vertės turtą, R. S. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 112 531,84 Lt vertės 64/100 buto dalis, pažymėtas plane indeksais 8-2 ir 8-3, bei į ½ dalį bendro naudojimosi patalpų. Priteisti iš R. S. 19 800 Lt piniginę kompensaciją ir 10 000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. S. ir R. B. (S.) 1989-07-29 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo numeris 1197). Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: S., S.. Nustatė šalių dukters A. S. gyvenamąją vietą kartu su motina R. S.. Priteisė iš ieškovo nepilnametės dukters A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės (2010-05-21), pradedant jas mokėti nuo 2008-02-01. Pripažino R. S. nuosavybės teisę į 112 531,84 Lt vertės 64/100 idealiąsias buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Pripažino R. S. nuosavybės teisę į 63 299,16 Lt vertės 36/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Kitos ieškinio bei priešieškinio dalies netenkino. Teismas nustatė, kad šalys neįrodė esant kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo ir padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą priteisti neturtinę žalą. Ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio neiškilo. Teismas nustatė, kad atsakovė santuokos metu už 36 900 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir per 13 dienų už 59 600 Lt nupirko dalijamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino tai, kad atsakovė į ginčo butą įdėjo asmenines lėšas, bei tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametė duktė, tenkino priešieškinį dėl buto padalijimo ir nustatė atsakovei nuosavybės teisę į 64/100 ginčo buto dalis. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad tėvai jam dovanojo pinigus ir dovanojimo sutartis nenuginčyta, todėl atsakovės priešieškiniu reikštas reikalavimas priteisti iš ieškovo 19 800 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui panaudotas jos asmenines lėšas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo kaltės ir pagrindų, neturtinės žalos ir piniginės kompensacijos priteisimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to tarp sutuoktinių kildavo barniai. Ieškovas patvirtino, kad neturėjo jokių pretenzijų atsakovei dėl vaikų auklėjimo ir namų ūkio priežiūros. Duomenų, kad santuoka būtų iširusi dėl atsakovės kaltės, byloje nėra. Teigia, kad konfliktų su ieškovu prežastis buvo jo elgesys – girtavimas, negrįžimas naktimis į namus ir santykiai su kitomis moterimis. Ieškovo neištikimybės faktą patvirtina dukters parodymai apie trumpojo teksto žinutę su mažybiniu kreipiniu kitai moteriai bei atsakovės matytas ieškovo ir D. D. alkoholinių gėrimų vartojimo atvejis. Kadangi ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, iš jo atsakovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas pripažino, kad ginčo butas įgytas už didesnę ieškovei priklausiusių asmeninių lėšų dalį, tačiau nenurodė motyvų, kodėl netenkino jos reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją CK 3.98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo atsakovės skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad konfliktai kildavo dėl atsakovės kaltinimų ieškovui dėl per mažo uždarbio. Be to, atsakovė nuteikdavo prieš jį vaikus, keldavo pavydo scenas ir varydavo iš namų. Atsakovės teiginiai dėl ieškovo neištikimybės nepagrįsti. Ginčo butas įgytas už nežymiai didesnę atsakovės lėšų dalį – ji turėjo 39 600 Lt už parduotas asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, o ieškovas turėjo 30 000 Lt tėvo padovanotų pinigų. Tačiau atsakovė niekur nedirbo, o jei dirbo, tai tik už minimalią algą, todėl butas buvo suremontuotas, visiškai įrengtas bei šeima išlaikoma iš ieškovo atlyginimo. Neginčija teismo sprendimo priteisti atsakovei 64/100 dalis buto dėl vaiko interesų. Mano, kad atsakovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinio skundo nepadavė. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinę žalą bei 19 800 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui panaudotas atsakovės asmenines lėšas. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantės skunde išdėstytų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė, pareiškusi priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Sprendimu nustatyta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo šią sprendimo dalį pakeisti, nurodydama, kad nėra paneigta prezumpcija, numatyta Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje – teigia, kad ieškovas buvo jai neištikimas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima principai. Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau ir šiuo atveju galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovė, teigdama, kad ieškovas buvo jai neištikimas, šių aplinkybių nepatvirtino objektyviais įrodymais – šalių pilnametės dukters prieš keletą metų matyta ieškovo siųsta žinutė moteriai su mažybiniu kreipiniu bei vienas atsakovės matytas ieškovo ir D. D. alkoholinių gėrimų vartojimo atvejis neįrodo ieškovo neištikimybės fakto – be to, šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Teismo apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, rodančias tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo vien tik dėl ieškovo kaltės, atsakovė teismui nepateikė. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl vieno iš sutuoktinių nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė jų kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esant nustatytai abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą dėl iširusios santuokos (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovei nepriteisė kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui panaudotas atsakovės asmenines lėšas. Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė bendram turtui įsigyti panaudojo 39 600 Lt asmeninių lėšų, gautų pardavus jai iki santuokos priklausiusį turtą. Ieškovas pateikė duomenis, kad jam tėvai padovanojo 30 000 Lt, kurie buvo panaudoti perkant, remontuojant ir apstatant baldais 59 600 Lt kainavusį ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukters interesus bei tai, kad jos gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ir nusprendė priteisti atsakovei 112 531,84 Lt 64/100 dalis ginčo buto, ieškovui – 63 299,16 Lt vertės 36/100 dalis ginčo buto. Įvertinusi tai, kad atsakovė panaudojo 9 600 Lt daugiau asmeninių lėšų įsigyjant bendrą turtą nei ieškovas, ir atsižvelgusi į kiekvienam iš sutuoktinių priteistų nuosavybės dalių vertes (atsakovei priteistas turtas yra 49 232,68 Lt didesnės vertės nei ieškovo turto dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją – priešingu atveju būtų pažeisti Civilinio kodekso 1. 5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo tik 250 Lt žyminio mokesčio, o kitą žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, iš jos priteistina nesumokėta 767 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 82 straipsnio 1 ir 4 dalys, 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 - 331 straipsniais, teismas
n utaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. S. 767 Lt atidėtą žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.