- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- 1-285-1060/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, teistas:
1) 2012 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, byla nutraukta;
2) 2013 m. kovo 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
3) 2013 m. gegužės 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 50 parų arešto bausme.
4) 2014 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme.
5) 2014 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (2015 m. liepos 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. spalio 17 d. 00 val. 01 min., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. Ž. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais R. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. Ž. vardu, bet juo naudojasi jis ir G. Ž.. Automobilis 2000 eurų vertės. 2017 m. spalio 16 d. vakare jis buvo išgėręs vieną litro alaus ir apie 150 gramų degtinės, nuo alkoholio jautėsi apsvaigęs. 2017 m. spalio 17 d. apie vidurnaktį, būdamas neblaivus, važiavo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Matė, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja tarnybinis policijos automobilis, todėl norėdamas išvengti patikrinimo, pasuko į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir išjungė variklį. Policijos pareigūnai atvažiavo paskui į aikštelę ir priėjo prie jo vairuojamo automobilio. Jis pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus. Patikrinę alkotesteriu pareigūnai jam nustatė 2,02 promilių girtumą, su nustatytu girtumu sutiko (b.l. 90-91, 94).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2017m. spalio 17 d. 00 val. 01 min. dirbant su Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. A. pastebėjo (duomenys neskelbtini), atvažiuojantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris staiga pasuko į Nemuno gatvę. Įtardami, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, nuvažiavo paskui minėtą automobilį. Automobilio vairuotojas įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą lėtai važiavo įsijungęs artimųjų žibintų šviesas, tačiau pastebėjęs policijos tarnybinį automobilį pasuko dešinėn, išjungęs automobilio šviesas automobilį sustabdė aikštelėje. Priėjus prie sustojusio automobilio vairuotojo paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, kuriuos vairuotojas pateikė. Nuo automobilio vairuotojo R. B. sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkoholio matuokliu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0231, patikros Nr. 0624547, nustatytas 2,02 promilės girtumas. Vairuotojas nušalintas nuo vairavimo, automobilis „Opel Zafira“ nugabentas į Prienų r. PK (b.l. 21-22);
Liudytoja R. Ž. parodė, kad R. B. jos dukters sugyventinis. Ji 2017 m. rugpjūčio 31 d., už savo asmeninius 2000 eurų pirko ir savo vardu registravo 2002 m laidos automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojosi jos dukra ir R. B.. Nežino kas 2017 m. spalio 17 d. naktį vairavo ir kur važiavo jai priklausančiu automobiliu, bei nežinojo, kad R. B. neblaivus vairuos jai priklausantį automobilį (b.l. 24);
Asmens blaivumo testu Nr. R. B. nustatyta 2,02 promilės jo iškvėptame ore (b.l. 7);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio (b.l. 10).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. B. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. spalio 17 dieną 00 val. 01 min. Vytauto g. prie 14 namo, Prienuose, vairavo R. Ž. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais R. B. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 99-101, 102).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. B. teistas (b.l. 28-68), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 69-77), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b.l. 81), nedirba (b.l. 78).
Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis: kad R. B. anksčiau teistas, transporto priemonę vairavo būdamas girtas, kas neabejotinai kėlė pavojų kitų asmenų saugumui ir net gyvybei, todėl spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – piniginė bauda, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, kaltinamajam tinkama.
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai, jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – piniginę baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.). R. B. skiriama 51 MGL dydžio piniginė bauda.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 34 MGL baudos.
Į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 17 d. 00.05 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 10.30 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant 2 MGL.
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, R. B. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas (kraujyje mažiausia koncentracija 2,04 promilės). Taigi, jis tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1, Teismų praktika 32).
Nagrinėjamoje byloje automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam R. B. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi minėtas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė R. Ž. (b.l. 26). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. Ž. patvirtino, kad automobiliu naudojosi jos dukra ir R. B., ji nežino, kas 2017 m. spalio 17 d. naktį vairavo ir kur važiavo jai priklausančiu automobiliu, bei nežinojo, kad R. B. neblaivus vairuos jai priklausantį automobilį. Sprendžiant klausimą dėl to, ar savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad kitam asmeniui perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), iš kaltinamojo ir liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad automobiliu naudojosi automobilio savininkės dukra ir jos sugyventinis, t.y. kaltinamasis R. B., kurių gyvenamosios vietos skirtingos. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkė nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti, todėl netikslinga konfiskuoti R. Ž. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš R. B. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 2000 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 95-96) ir dokumentų paėmimas (b.l. 97) paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 MGL (1920,66 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę 34 MGL (1280,44 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m spalio 17 d. 00.05 val. iki 2017 m. spalio 17 d. 10.30 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę (2000,00) Eur (du tūkstančius eurų).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, R. Ž. grąžinti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK, automobilio raktelius ir registracijos liudijimą.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. B. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį R. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam R. B. ir automobilio savininkei R. Ž. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.