Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-29 · Administracinė byla Nr. I-2311-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
I-2311-362/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2015 m. rugsėjo 29 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. B. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-3-15 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto D. B. patirto sveikatos sutrikdymo tarnyboje“ toje dalyje ir ta apimtimi, kuria konstatuojama, jog pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nei vienam iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti 40 straipsnyje numatytą kompensaciją; įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti tarnybinį patikrinimą bei surašyti naują patikrinimo išvadą konstatuojant, jog pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra įvykęs Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytomis padidėjusio pavojaus gyvybei ar sveikatai sąlygomis; įpareigoti atsakovą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją pareiškėjo sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 16 d. 0 val. 20 min. Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas įvykis ROIK 0115000026191 apie tai, kad Joniškio pietvakariniame aplinkkelyje Nr. 210 A. D., vairuodamas automobilį „MITSUBISHI L200“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu krovininiu automobiliu „DAF“ (registruotu Latvijos Respublikoje). Lengvojo automobilio vairuotojas žuvo vietoje, sunkvežimio vairuotojui nustatyti kelio, šlaunikaulio sumušimai.

Kadangi tuo metu pagal patvirtintą grafiką dirbo operatyvinėje grupėje, kuri pavaldi budėtojui ir privalo ištisą parą operatyviai reaguoti į skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus įvykius bei išvykti į įvykio vietas atlikti neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nukentėjusiems asmenims suteikti pagalbos ir pan. (Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278), gavęs žodinį budėtojo nurodymą ir siekdamas užtikrinti laiku bei tinkamą pirminį neatidėliotinų veiksmų atlikimą, išvyko į minėto įvykio vietą. Vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes bei įvertinęs situaciją, atliko įvykio vietos apžiūrą, fiksavo visus galimus įvykio vietoje paliktus pėdsakus. Įvykio vieta buvo apžiūrima naktį, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, todėl atliko tuos procesinius veiksmus, kurių metu turi būti surenkami, užfiksuojami ir paimami greitai besikeičiantys ir nykstantys objektai, veiksmus, kurių pagal surenkamus faktinius duomenis ir esamą tyrimo situaciją atidėti negalima ir kuriuos uždelsus kiltų grėsmė prarasti dalį ar visus faktinius duomenis. Norėdamas išsiaiškinti, ar įvykio vietoje, t. y. šalikelės griovyje ant šono gulinčio vilkiko kabinoje, nėra daugiau žuvusių ar sužalotų asmenų, taip pat užfiksuoti biologinės kilmės pėdsakus (kraują, audinių daleles) ant transporto priemonės dalių, kitus pėdsakus, kurie gali būti sunaikinti lyjant, sningant ar pažeisti dėl kitokio aplinkos poveikio, bei užfiksuoti prietaisų rodmenis, lipo į vilkiko kabiną. Tuo metu paslydo ir nukrito ant žemės iš maždaug 2 m aukščio. Trenkdamasis į žemę, išgirdo trakštelėjimą, pajuto stiprų skausmą dešinėje kojoje ir be pagalbos nebegalėjo išlipti iš griovio. Buvo pristatytas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių.

VšĮ Joniškio ligoninėje 2015-01-16 buvo diagnozuotas dešinio šeivikaulio lūžimas. 2015-02-09 VšĮ Pasvalio ligoninės chirurgijos-traumatologijos skyriuje buvo operuotas, nustatytas dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis su pėdos panirimu.

Dėl pareiškėjo patirto sveikatos sutrikdymo Šiaulių apskrities vyriausiajame komisariate buvo sudaryta komisija, kuri atliko tyrimą. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato CMEK (Statuto 40 str. 8 d.). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – Taisyklės) 3–10 punktų nuostatas, dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti nustatyta, ar pareigūno sužalojimo, sveikatos sutrikdymo atvejis priskirtinas vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). 2015-03-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas patvirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 40-IS3-7 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 40-NA1-4. Minėtoje nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą, įvyko tarnyboje.

2015-03-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS3-15, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nė vienam iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatant faktinių įvykio aplinkybių tam, kad jas būtų galima įvertinti padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos aspektu, ir nepagrįstai buvo atsisakyta mokėti kompensaciją. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas, neturėjo galimybės paaiškinti, kad šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (atliko neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes kiltų grėsmė prarasti dalį arba visus faktinius duomenis), veikė ekstremaliomis, normalioms gyvenimo sąlygoms neįprastomis (nebūdingomis) aplinkybėms, tai jam kėlė padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką sveikatai ar gyvybei. Įvykio vieta buvo apžiūrima naktį, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, apėmė apie 200 m kelio ruožą, kuriame po automobilių susidūrimo buvo konstatuota vieno asmens mirtis, kitas asmuo (užsienietis) dėl patirtų sužalojimų buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Buvo būtina kuo skubiau nustatyti, ar nėra daugiau nukentėjusiųjų, taip pat atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio, kuris nustato Lietuvos Respublikos policijos uždavinius, 1 dalyje nurodoma, kad pagrindiniai policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; 6) saugaus eismo priežiūra.

Mano, kad jo sveikata buvo sutrikdyta ne dėl nelaimingo atsitikimo, bet dėl Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte nustatytų pagrindinių policijos uždavinių vykdymo. Šiuo atveju aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl jo laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas jam priskirtas tarnybos funkcijas bei uždavinius, vertino situaciją ją suvokdamas kaip būtinybę nedelsiant patikrinti vilkiko kabiną ir įsitikinti, kad joje nėra daugiau nukentėjusių asmenų, todėl mano, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ir sveikatai, buvo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į vilkiko kabiną lipo maždaug po valandos nuo atvykimo į įvykio vietą, bei kad nebepalaiko argumento, jog į ją lipo norėdamas patikrinti, ar ten nėra daugiau nukentėjusių asmenų. Tokiomis aplinkybėmis negalėjo numatyti visų išorinių, nuo jo valios nepriklausančių veiksnių. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia sąvokų „padidėjęs pavojus“ ar „padidėjusi rizika sveikatai ar gyvybei“. Civilinės teisės doktrina aiškina padidinto pavojaus sąlygas kaip tokias aplinkybes, kurioms esant asmuo pats negali suvaldyti padidinto pavojaus šaltinio (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis komisariatas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Taigi, dviem pirmaisiais minėtoje įstatymo normoje numatytais atvejais dėl kompensacijos mokėjimo yra būtina nustatyti, ar konkreti tarnybos pareigų atlikimo situacija, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo, būtina išsiaiškinti tokias aplinkybes: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas, arba šių būklių (sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas) atsiradimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; antra, ar tarnybos pareigos, kurias pareigūnas atliko šių būklių (sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo) atsiradimo metu, buvo atliekamos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, Šiaulių aps. VPK viršininko 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 40-V-28 sudarytai komisijai buvo pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą dėl pareigūno D. B. patirto sveikatos sutrikdymo. 2015 m. kovo 2 d. Šiaulių aps. VPK viršininkas patvirtino nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 40-IS3-7 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 40-NA1-4. Minėtoje nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareigūnas D. B. patyrė traumą, įvyko tarnyboje. Tad pirmoji Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga (pareigūnas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas) Šiaulių aps. VPK viršininko sudarytos komisijos buvo nustatyta. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra.

Pagal Taisyklių 3–10 punktų nuostatas, dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno D. B. susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, išvadoje, kurią ginčija pareiškėjas, konstatuota, kad D. B. traumą patyrė tarnyboje, t. y. darbo metu 2015 m. sausio 16 d. įgyvendindamas Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius ir atlikdamas jam priklausančias funkcijas: apie 4.29 val. Joniškio pietvakariniame aplinkkelyje, apžiūrėdamas eismo įvykio vietą, paslydo ir patyrė kojos traumą, t. y. sveikatos sutrikdymą: dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su pėdos panirimu (dešinio šeivikaulio lūžimas). Šioje išvadoje konstatuota, kad pareigūno D. B. patirta trauma priskirtina prie nelaimingo atsitikimo tarnyboje, tačiau sužalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjo tarnybinių funkcijų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad policijos registruojamų įvykių registro išrašo apie eismo įvykį grafoje „Aplinkybės“ nurodyta: „Joniškio aplinkkelyje susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis, lengvajame automobilyje vienas žmogus žuvo vietoje, antras sunkioje būsenoje išvežtas į ligoninę.“ Taip pat Policijos registruojamų įvykių registro išraše yra duomenys, kad į anksčiau minėtą avarijos vietą pareiškėjas D. B. kartu su Šiaulių aps. VPK Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialiste atvyko 2015 m. sausio 16 d. 0 val. 38 min., o susižalojimą patyrė 2015 m. sausio 16 d. 4 val. 29 min., tai yra praėjus beveik 3 valandom, skaičiuojant nuo atvykimo į įvykio vietą momento.

Dėl šių visų aukščiau aprašytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, jos patvirtintos byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjo tarnybinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis į įvykio vietą buvo atvykęs atlikti pirminius neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra apžiūrėti įvykio vietą ir kt., o į vilkiko kabiną lipo, siekdamas surinkti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingus duomenis, užfiksuoti biologinius ir kitus pėdsakus bei nustatyti, ar nėra daugiau sužalotų ar žuvusių asmenų. Pareiškėjas nurodo, kad šiuos veiksmus jis privalėjo atlikti vykdydamas tarnybines funkcijas, ir su šiuo pareiškėjo teiginiu negalima nesutikti. Iš tikrųjų, pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis bei jo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, privalėjo atlikti pirminius neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus (atlikti įvykio vietos apžiūrą ir kt.) ir, esant būtinybei, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims, tačiau pagal nustatytas įvykio, kurio metu susižalojo pareiškėjas, faktines aplinkybes bei teisinę vykdytinų policijos pareigūno funkcijų reglamentaciją, komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai įvykio vietoje buvo įprastinė jo tarnybinė veikla, nesant jokių padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad jis įvertinęs situaciją norėjo nedelsiant patikrinti vilkiko kabiną ir įsitikinti, kad joje nėra daugiau nukentėjusiųjų asmenų, suvokė kaip neatidėliotiną būtinybę, vertintini kritiškai. Pagal Policijoje registruojamų įvykių registro duomenis buvo aišku, kiek asmenų dalyvavo eismo įvykyje ir kokia jų būklė. Be to, eismo įvykio aplinkybes, taip pat ir aplinkybes apie eismo įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių, patikslino pirmi į įvykio vietą išsiųsti ir atvykę patruliai G. P., E. G. ir S. K.. Eismo įvykio vietoje iki pareiškėjo lipimo į vilkiko kabiną taip pat dirbo ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurių vienas iš pagrindinių uždavinių – surasti ir išlaisvinti eismo įvykyje nukentėjusiuosius asmenis. Taigi visos šios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad iki pareiškėjui lipant į vilkiko kabiną, buvo pakankamai duomenų, jog įvykio vietoje nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų asmenų nėra.

Kitą vertus, įvertinus tai, kad vis dėlto pareiškėjas tikrai norėjo įsitikinti, jog vilkiko priekaboje nėra sužeistų ar žuvusių, ir esant reikalui, sužeistiems suteikti pagalbą, konstatuotina, kad šioje situacijoje nebuvo jokių padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai požymių. Ši išvada grindžiama tuo, kad pareiškėjas iki tol, kol pradėjo ieškoti nukentėjusiųjų asmenų, įvykio vietoje jau dirbo beveik 3 valandas, bei tuo, kad nebuvo jokių ženklų (garsų, dejonių ar pan.), jog vilkiko kabinoje gali būti sužeistų asmenų, taigi nebuvo ir tarnybinio būtinumo sąlygų (2010 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-111/2010).

Aiškinant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorius, būtina nustatyti, kiek situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-145/2010).

Pažymėtina, kad, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo sąlygas (tamsų paros metą, nepalankias meteorologines sąlygas, transporto priemonių apžiūros galimybes), pareiškėjas galėjo ir turėjo pasirinkti tokius ikiteisminio tyrimo veiksmų bei nukentėjusiųjų asmenų paieškos atlikimo būdus, kad nekiltų grėsmė paties sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo neatidėliotinų tarnybinių pareigų (pėdsakų ir kitų objektų užfiksavimo ar pagalbos teikimo nukentėjusiesiems asmenims) vykdymo sąlygų, nebuvo jokios būtinybės nedelsiant atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas ruošėsi atlikti vykdant tarnybines pareigas, todėl jis turėjo laisvę pasirinkti saugų tarnybinių funkcijų vykdymo būdą bei jų atlikimo priemones. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo susižalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei: pareiškėjas traumą patyrė tuomet, kai, turimais duomenimis, nebuvo jokio pavojaus nei objektui, nei paties pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nei kitoms visuomenės vertybėms, kurias jis turėtų ginti, atlikdamas tarnybos pareigas. (LVAT 2010 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-111/2010). Be to, pažymėtina, kad darbas policijoje siejamas su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, nelaimingų atsitikimų draudimo mechanizmas, kuris šiuo atveju ir buvo pritaikytas atsakovui nustačius nelaimingo atsitikimo tarnyboje faktą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimo metu jokio padidėjusio pavojaus jo sveikatai ar gyvybei nebuvo, ir dėl to pareiškėjo sužalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių AVPK viršininko patvirtintos 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS3-15 dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje kompensaciją, ir siūloma nemokėti pareiškėjui kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus specialistas D. B. patyrė traumą tarnyboje, t. y. 2015 m. sausio 16 d. įgyvendindamas Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius ir atlikdamas jam priskirtas funkcijas apie 4.29 val. Joniškio pietvakariniame aplinkkelyje, apžiūrėdamas eismo įvykio vietą, paslydo ir patyrė kojos traumą, t. y. sveikatos sutrikdymą: dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį su pėdos panirimu (dešinio šeivikaulio lūžimas). Atsakovas neginčija, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, tačiau padarė išvadą, jog tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidinta rizika ar padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai ir pareiškėjo patirta trauma vertinta kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje.

Statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kuris išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų išmokas.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai:

1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

Kaip jau buvo minėta, šiam ginčui aktualus ir Statuto 49 straipsnio taikymo išsprendimo klausimas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos; pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas.

Kolegija pažymi, kad bendrąja Statuto taikymo prasme abi aptariamos teisės normos nustato atitinkamas vidaus tarnybos pareigūnų socialines garantijas. Jas palyginus, pažymėtina, kad jų (abiejų) taikymas yra siejamas su tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimu, t. y. konstatuotina, kad šis jų taikymo aspektas aptariamas teisės normas jungia. Tai reiškia, kad šiuo aspektu nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikomos tiek Statuto 40 straipsnio 3 dalis, tiek Statuto 49 straipsnio 1 dalis. Tačiau pirmuoju atveju (kalbant apie Statuto 40 str. 3 d. taikymą), skirtingai nuo antrojo (Statuto 49 str. 1 d.), yra taikytini papildomi tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimo kriterijai: jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl, sprendžiant nurodytų materialinės teisės normų tarpusavio atskyrimo klausimą, yra būtina pateikti šių kriterijų (papildomų, Statuto 40 str. 3 d. taikymą lemiančių sąlygų) aiškinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A143-145/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigūnus) policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas. Taigi būtina nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2341/2013).

Policijos veikos įstatymo 5 straipsnyje nustatyti pagrindiniai policijos uždaviniai: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; 6) saugaus eismo priežiūra. 21 straipsnyje nurodytos policijos pareigūno privalomos pareigos: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; 2) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pačią situaciją – įvykio vietos apžiūrą, įvykio vietoje paliktų pėdsakų fiksavimą vertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų vykdymą padidėjusio pavojaus sąlygomis nėra pagrindo. Įvykio vietos apžiūra, įrodymų (pėdsakų) rinkimas įprastinėmis sąlygomis laikytini įprasta pareigūno, dirbančio operatyvinėje grupėje, veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vien tik oro sąlygų faktorius negali būti laikomas keliančiu didesnį pavojų ar didesnę riziką pareigūno vykdomai veiklai, kadangi, kaip minėta, toks pavojus ar rizika turi būti susiję išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Šiuo atveju konstatavus, kad pareiškėjas vykdė įprastą tarnybinę veiklą, oro sąlygos nelaikytinos faktoriumi, padidinusiu pavojų ar riziką. Pareiškėjo sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigūnų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai gali ir nesisieti su tarnyba.

Teismas vertina, kad pareiškėjo sprendimas lipti į apvirtusio vilkiko kabiną buvo būtent jo pasirinkto elgesio modelis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, jis nebepalaiko savo skunde nurodyto argumento, jog į kabiną lipo siekdamas išsiaiškinti, ar joje nėra sužeistų ar žuvusių žmonių – šį argumentą paneigia ir byloje esantys įrodymai: įvykio aplinkybes, taip pat ir įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių patikslino pirmi į įvykio vietą atvykę patruliai, įvykio vietoje dirbo ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurių vienas iš pagrindinių uždavinių surasti ir išlaisvinti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, pareiškėjas į įvykio vietą atvyko 0 val. 38 min., o sužalojimą patyrė 4 val. 29 min. Taip pat vertinant tai, jog, kaip nurodė pats pareiškėjas, vilkiko kabina buvo visiškai uždara, stiklai neišdužę, spręstina, kad vilkiko kabinos apžiūrą galima buvo atlikti ir vėliau, t. y. dienos metu, atvertus ant kelio ar nuvežus į policijos saugojimo aikštelę.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvių kalbos žinyne priešdėlis pa- vartojamas reiškiant ir veiksmo trumpumą, o Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis padidėti yra aiškinamas kaip pasidaryti didesniam. Šiuo atveju įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalies formuluotėje „jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai“ akcentuoja tam tikru laikotarpiu buvusią riziką ar pavojų kaip didesnį tam tikram laiko tarpui nei įprastai tarnybinių pareigų atlikimo metu esantis didelis pavojus ar didelė rizika. Atsižvelgiant į aukščiau atliktą bylos faktinių aplinkybių vertinimą bei taikant lingvistinį teisės aiškinimo būdą, darytina išvada, jog minėtų pareiškėjo pareigų atlikimas savaime nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustačius faktinių įvykio aplinkybių, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo apklaustas, neturėjo galimybės paaiškinti, kad šiuo konkrečiu atveju veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (atliko neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes buvo grėsmė prarasti dalį arba visus faktinius duomenis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo 15.2 punkte nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą tirianti komisija ar darbuotojas privalo paimti nukentėjusio pareigūno ar kursanto rašytinį paaiškinimą dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ir priežasčių. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tirdamas nelaimingą atsitikimą nepaėmė pareiškėjo rašytinio paaiškinimo dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ar priežasčių, darytina išvada, jog Šiaulių AVPK nesilaikė Aprašo 15.2 punkto reikalavimų ir padarė procedūrinį pažeidimą, tačiau šios bylos aplinkybių kontekste, įvertinus atsakovo atliktus veiksmus, surinktus įrodymus tyrimo metu spręstina, kad šis pažeidimas nedaro tarnybinio patikrinimo išvados neteisėta.

Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2015 m. kovo 31 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS3-15 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto D. B. patirto sveikatos sutrikdymo tarnyboje“ dalies, kurioje konstatuojama, jog pareiškėjo patirta trauma yra patirta nesant padidėjusio pavojaus jos gyvybei ir sveikatai bei nuspręsta nemokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos.

Nesant išvados, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas, atliekant tarnybines pareigas, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą surašyti naują patikrinimo išvadą konstatuojant, jog pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas yra įvykęs padidėjusio pavojaus sąlygomis, ir išduoti siuntimą atlikti sveikatos sutrikdymo masto vertinimą Centrinės medicinos ekspertizės komisijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusLaisvutė KartanaitėVirginijus Stankevičius