Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2018 m. gegužės 8 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip keturis kartus, spyrė į kojas žmonai D. K., po to, du kartus delnu smogė nukentėjusiajai D. K. į galvos sritį, į tarpą tarp konfliktuojančių atsistojus mažamečiui sūnui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), jis tyčia rankomis stūmė mažametį sūnų P. K., ko rezultate pastarasis nukrito ant žemės ir užsigavo galvą į baldus, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiesiems D. K. ir mažamečiui P. K. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 18 val. namo kieme įvyko žodinis konfliktas su sutuoktine D. K. dėl skyrybų. Pasikarščiavęs spyrė sutuoktinei porą kartų į koją ir kepštelėjo per pakaušį. D. K. nubėgo į kambarį. Kambaryje jis spyrė sutuoktinei, o sūnus šoko į tarpą. Norėdamas apsaugoti sūnų nuo konflikto, jis ranka pastūmė sūnų, šis pargriuvo ir pradėjo verkti. Jis apsikabino sūnų ir tuo konfliktas baigėsi. Po to, išvažiavo namo. Sutinka, kad nuo stūmimo sūnus pargriuvo ir užsigavo. Įvykio metu buvo blaivus. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio su šeima kartu negyvena. Savo elgesį vertina neigiamai ir labai gailisi dėl įvykio. Atsiprašė sutuoktinės ir sūnaus. Nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo mama L. K. sutinka būti laiduotoja. Su mama bendrauja dažnai, susitinka kiekvieną savaitgalį, pastaroji daro jam teigiamą įtaką.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gegužės 9 d. D. K. protokolu-pareiškimu, kuriame pareiškėja nurodė, jog 2018 m. gegužės 8 d. apie 18 val. namuose, (duomenys neskelbtini), prieš ją ir sūnų P. K. smurtavo E. K., sukeldamas jiems fizinį skausmą (b. l. 11);

2018 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 23–28);

2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. apie 18 val. namuose blaivus E. K. sumušė blaivią sutuoktinę D. K. ir mažametį sūnų P. K. (b. l. 30–32).

Kaltinamojo E. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, nes E. K. buitinio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę D. K., o jų mažamečiam sūnui P. K. stojus tarp konfliktuojančių tėvų, E. K. rankomis tyčia vaiką pastūmė ir dėl to mažametis griuvo bei į baldus užsigavo galvą. Tokiais savo veiksmais E. K. sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Nors kaltinamojo veika nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu yra tęstinė, tačiau E. K. pavartojus fizinį smurtą mažamečio P. K. atžvilgiu, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų sutaptis.

Teismo posėdžio metu laiduotoja L. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei, mano, kad ji galės daryti sūnui teigiamą įtaką. Paaiškino, kad su sūnumi yra labai artimi, bendrauja kasdien telefonu, sūnus atvyksta savaitgaliais. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, todėl mano, kad savo pavyzdžiu galės daryti teigiamą įtaką sūnui. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes užstato sumokėti neturi galimybės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Laiduotoja L. K. sutinka laiduoti už sūnų – kaltinamąjį E. K. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista (b. l. 116), administracine tvarka nebausta (b. l. 117). L. K. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 115). Kaltinamasis E. K. artimai bendrauja su motina, labai gailisi dėl savo poelgio, žada daugiau nebenusikalsti.

Kaltinamasis E. K. neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 60-62), dirba (b. l. 63), padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus; atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręstina, kad L. K. kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai L. K. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė prašo paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamojo gynėjas prašo skirti kitokią baudžiamojo poveikio priemonę, nes dėl darbo specifikos kaltinamasis negalės vykdyti prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas, prokurorės prašymas tenkintinas ir E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamasi nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis dėl darbo pobūdžio ir(ar) specifikos negalėtų vykdyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir BPK 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72² straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Išaiškinti E. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.