Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priėmė sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.).

Pagal CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 str. 4 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose.

Dėl ginčo santykio kvalifikavimo

Ieškovė A. J. ginčą kildina iš statybos vartojimo rangos santykių, nurodydama, jog rašytinė vartojimo rangos sutartis nebuvo sudaryta. Rangos sutarties esmė yra ta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti. Jos tikslas– sukurti ir perduoti darbų rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ir kitokiems darbams atlikti. Be to, statybos rangos nuostatos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.681 str. 2 d.). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis - CK 6.188 str., 6.350 - 6.370 str. nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). CK 6.681 str. 4 d. numato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės buto remontas buvo atliekamas jos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ginčo santykiai turi būti kvalifikuoti, kaip vartojimo rangos santykiai.

Dėl vartojimo rangos santykių buvimo faktinio įvertinimo

Ieškovė vartojimo rangos santykius kildina, kaip ji nurodo, iš žodinės tarp jos ir atsakovo S. S. sudarytos vartojimo rangos sutarties, nurodydama, jog dėl buto remonto su atsakovu susitarė telefonu ir susitikus jai priklausančiame bute su atsakovu susitarė dėl buto remonto sąlygų, kainos, t.y. jog atsakovas ieškovei priklausančiame bute išklijuos plytelėmis virtuvės sienas (apie 13 m²), virtuvės ir koridoriaus grindis (apie 18 m² ), vonios sienas (apie 17 m²) ir grindis (apie 3,5 m²), vieno kambario grindis (apie 14 m²), 2 kambarių grindis išklos laminatu (apie 17 m² ir 14 m²) bei apkals grindjuostėmis, iškals plastikinėmis lentelėmis vonios lubas ir pakabins 4 hologeninius šviestuvus, mokant už plytelių klojimą- 25 Lt/m², už laminato sudėjimą- 12 Lt/m², o už kitus darbus atsakovas pasiims sieninę spintą, visų kambarių bei vonios duris su staktomis ir seną grindų dangą (kurių vertė sumoje apie 800 Lt), taip pat atsakovas nupirks visas remonto darbams reikalingas medžiagas, sumokėjo atsakovui 500 Lt avansą ir perdavė buto raktus, atsakovas remonto darbus pradėjo, išsivežė sutartus daiktus (duris, spintą grindų dangą) bei vonią ir klozetą, tačiau remonto darbų neatliko ir apimtų daiktų ieškovei negrąžino, tokiais veiksmais padarydamas ieškovei 2150 Lt turtinę žalą. Ieškovė vartojimo rangos sutarties sudarymo faktą įrodinėja 2011-07-25 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovo ranka rašytu rašteliu, kuriame nurodytos reikalingos statybinės medžiagos ir atsakovo telefono numeris. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį neigia žodinės vartojimo rangos sutarties sudarymą, nurodydamas, jog su ieškove tarėsi dėl jos buto remonto darbų, jis sutiko ieškovei atlikti buto remonto darbus už 8000 Lt, į šių darbų kainą įėjo vonios, tualeto griovimo, šlifavimo, lyginimo, plytelių klijavimo, tapetų nuėmimo kambariuose darbai, teigia, jog jam ieškovė davė 500 litų avansą ir buto raktus, sutarties nepasirašė, buto remonto darbus pradėjo nuo 2011-06-21, 2011-06-25 buvo atlikti griovimo, ardymo darbai, išversta tarp vonios ir tualeto buvusi siena, nudaužytos senos plytelės, nuplėštas senas linoleumas, išardyta spinta, nuimti seni plintusai, o šiukšlės sudėtos į maišus, kurie sustatyti kambaryje, o vonia, klozetas, maišytuvai išmesti, buvo sutarta, jog visas remontui reikalingas medžiagas, kurias jis ieškovei surašė ant lapo, nupirks ieškovė. Su atsiliepimu į ieškinį jokių įrodymų nepateikė.

Kaip nurodo CK 1.93 str. 2 d., įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau CK 1.93 str. 6 d. numato išimtinius atvejus, kai sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą galima įrodinėti ir liudytojų parodymais, jeigu to reikalauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Vienas tokių atvejų, kai yra rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 str. 6 d. 1 p.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas pagal CPK 185 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-113/2003; 2006-11-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-563/2006; 2008-08-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-401-2008).

Atsižvelgiant į rašytinių įrodymų turinį, faktinį sandorio šalių elgesį, kitus byloje esančius įrodymus bei jų visetą, t.y. tai, jog nors atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka, tačiau patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jog tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas dėl buto remonto darbų atlikimo, tartasi dėl darbų atlikimo masto ir būdo, darbų atlikimo kainos, šios aplinkybės taip pat yra patvirtinamos ir ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. 2011-07-25 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra fiksuotas atsakovo paaiškinimas, jog jis susitarė su ieškove, kad atliks remonto darbus bute už 8000 Lt bei A. S. rašytinu rašteliu, kuriame nurodytos remontui reikalingos prekės ir medžiagos, jų kiekis, darytina išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis buto remonto darbams atlikti.

Dėl žalos atlyginimo

Ginčo esmė– žalos (nuostolių) atlyginimas, ieškovės ieškinio reikalavimu kildinamas iš statybos vartojimo rangos teisinių santykių (dėl užsakovo perduoto turto rangovui neišsaugojimo – CK 6.657 str.). Tai reiškia, kad rangovas atsako už perduoto turto praradimą esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui. Rangovo kaltė yra preziumuojama, todėl, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, jam tenka pareiga įrodyti kaltės nebuvimą. Rangos sutarties atveju rangovo atsakomybė prieš užsakovą kyla ir jo kaltė atsiranda dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, t. y. atsakovo atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė. Šalis, kalta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turi atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. A. B., Nr. 3K-3-344/1999, bylų kategorija 43 (paskelbta Teismų praktika 12, p. 67) suformulavo taisyklę, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo pareiga kyla iš bendrų prievolinės teisės bei sutartinės atsakomybės teisės normų. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, byloje nustatytas ginčo faktines aplinkybes, jog tarp šalių esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, šalims susitarus dėl buto remonto darbų atlikimo ir kainos, ieškovei atsakovui sumokėjus 500 Lt avansą ir atidavus atsakovui remontuojamo buto raktus, t.y. užsakovei butą patikėjus rangovui, ir šiam iš buto išvežus 5 duris su staktomis, spintą, grindų dangą, klozetą ir vonią, ko neginčija ir pats atsakovas (b.l.13-14), bei rangovo kaltės prezumpciją ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, t.y. tai, jog atsakovas neįrodė savo kaltės nebuvimo dėl ieškinyje nurodytos žalos padarymo, teismas daro išvadą, jog atsakovas, sudaręs su ieškove žodinę vartojimo rangos sutartį dėl buto remonto, priėmęs remontuoti ieškovės butą su jame esančiais daiktais, privalėjo butą ir jame esančius daiktus išsaugoti, o to nepadaręs, privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (žalą) dėl daiktų neišsaugojimo (CK 6.657 str., 6.200 str.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina prašoma 2150,00 Lt žala.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis šiomis normomis ieškinio reikalavimai dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo tenkintini visiškai, priteisiant iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2150,00 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2011-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 70,00 Lt žyminis mokestis, 900,00 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovės naudai bei valstybei priteistinos 34,30 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str. 1 d., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nežinomas, gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2150,00 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 2150,00 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos- 2011-08-19 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 70,00 Lt (septyniasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį, 900,00 Lt (devynių šimtų litų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), 34,30 Lt (trisdešimt keturių litų 30 ct) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.