Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) I. N. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovams I. N., A. N., H. N., G. J. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

ieškovas I. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš savo vaikų atsakovų H. N., I. N., G. J., A. N. jo naudai išlaikymą, kas mėnesį mokamą 250 Lt periodinę išmoką iš kiekvieno atsakovo (bendrą 1000 Lt sumą) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Nurodė, kad metais sudarė santuoką su jo vaikų, atsakovų motina G. M. (N). Santuokoje gimė vaikai: H. N., gim. m. gegužės d., I. N., gim. m. lapkričio d., G. N., gim. m. balandžio d., A. N., gim. m. gegužės d. Kartu su sutuoktine gyveno dešimt metų, nuo 1982 metų faktiškai negyveno, sutuoktinė grįžo gyventi pas savo tėvus, vaikams teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas, turėjo mokėti 50 proc. atlyginimo iki vaikų pilnametystės. Santuoka su G. N. buvo nutraukta 1990 m. liepos 19 d. Teismo sprendimu nebuvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau jų trys vaikai: H. N., A. N., G. N. (po santuokos sudarymo-J) nuolat gyveno kartu su buvusia sutuoktine G. N., o sūnus I. N. nuo aštuonerių metų gyveno kartu su juo (ieškovu). Ieškovas mokėjo ne tik priteistą išlaikymą, bet A. N. pilnametystės proga davė 2000 Lt, dukrai G davė 2 mažus paršelius. Po motinos mirties paveldėtą gyvenamąjį namą, V. kaime Po santuokos nutraukimo liko gyventi savo tėvų namuose tame pačiame V. kaime. 1994 metais padovanojo sūnui I. N. bei pardavė jam 1.5 ha žemės, kuri priklausė jo tėvui P. N.. 1990 metais jis antrą kartą sudarė santuoką su L. N.. Antroje santuokoje gimė sūnus S. N., gim. 1991 m. Tačiau po keturių metų santuoką nutraukė, o sūnui S. N. buvo priteistas išlaikymas. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, pajamų neturėjo, todėl nemokėjo vaikui išlaikymo iki sūnaus pilnametystės, todėl susidarė 9500 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Antstolis nukreipė išieškojimą į paskirtą 469 Lt pensiją, iš kurios kiekvieną mėnesį išskaičiuojama 268 Lt. Pažymėjo, jog iš šios sumos neįmanoma pragyventi, o turi problemų su sveikata, buvo atlikta operacija. Šiuo metu gyvena vienas Vėžionių k., nes sūnus I. N. prieš aštuonis metus išvyko į Angliją. Gyvenamąjį namą reikia remontuoti, jame pavojinga gyventi. Sūnus I. N. vedęs ir turi trejų metų vaiką, jam padeda, duoda po 100-150 Lt. Visi kiti vaikai gyvena pasiturinčiai, taip pat išvyko dirbti į Angliją, turi kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau atsisako jam padėti. Sūnus H. N. nusižudė, bet gyveno turtingai, turėjo nekilnojamąjį turtą: B.Vokėje – butą, k., sen., Šalčininkų r., nupirko medinį namą ir vietoje jo pastatė mūrinį, kuris kainavo apie 100000 Lt. Šiuo metu neūkininkauja, nelaiko gyvulių, neturi žemės, o jo sūnaus I. N. žemę apdirba sūnėnas. Naudojasi sūnaus I. N. automobiliu.

Atsakovas A. N. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas yra senatvės pensininkas, kas mėnesį gauna 469,67 Lt senatvės pensiją, todėl turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Ieškinyje pateikta melaginga ir neatitinanti tikrovės informacija apei tai, kad ieškovas geranoriškai rūpinosi savo vaikais, teikė jiems būtiną materialinę paramą. Atsakovo motina po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesulaukė iš ieškovo jokios materialinės paramos, todėl buvo priversta kreiptis į antstolius dėl priverstinio išlaikymo vaikams išieškojimo. Pažymėjo, jog po santuokos nutraukimo su atsakovo motina, ieškovas šeimą sukūrė su kita moterimi, toje šeimoje gimė vaikai, todėl ieškovas turi teikti išlaikymą vaikams gimusiems antroje santuokoje. Pažymėjo, jog ieškovas turi žemės ūkio techniką, apdirbinėja žemę, savo vardu deklaruoja pasėlius ir gauna už tai nemažas jam priklausančias išmokas. Taip pat ieškovas praktiškai visą savo įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perka savo lėšomis, kurių turi pakankamai pragyvenimui ir ne tik. Atsakovas A. N. išvyko į Angliją 2004 m. ir nuo to laiko nuolat ten gyvena. Su ieškovu, nuo to momento, kai atsakovo gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su jo motina, jis nebendravo. Pažymėjo, jog ieškinyje reiškiami tik emocinio pobūdžio kaltinimai, kurie neįrodyti objektyviais įrodymais ar dokumentais.

A. I. N. teisme (b.l.86) paaiškino, kad sutinka mokėti tėvui 150-160 Lt išlaikymą per mėnesį, o ne 250 Lt, kaip nurodė atsiliepime, nes šiuo metu pasikeitė jo turtinė padėtis: sumažėjo uždarbis. Po tėvų santuokos nutraukimo gyveno su tėvu. Pas motiną pradėjo lankytis bei bendrauti su broliais ir seserimi užaugęs ir tapęs savarankišku. Nuo 1988 m. kartu su tėvu išvažiavo gyventi į Trakų rajoną, o po to 1991 metais grįžo į Šalčininkų rajoną. Gyvenamasis namas Vėžionių kaime įregistruotas jo vardu. Prieš mirtį senelė įpareigojo tėvą padovanoti jam šį namą, tačiau namas yra avarinės būklės. Nuosavybėje turi apie 8.00 ha žemės sklypą, deklaruoja pasėlius, kiekvienais metais gauna apie 4000 Lt išmoką. Žemę apdirbinėja pusbrolis S. J., bet turi savo ūkio techniką, kuri laikoma pas tėvą. Pats turi šeimą, augina trejų metų sūnų. Nuo 2004 metų gyvena ir dirba Anglijoje eiliniu darbuotoju gamykloje. Jo uždarbis yra 200 svarų (800 Lt) per savaitę, per mėnesį - 800 svarų (3200 Lt). Sutuoktinė I. N. dirba, jos atlyginimas per savaitę sudaro 120 svarų (480 Lt), tai per mėnesį gauna apie 480 svarų (1920 Lt). Tačiau visos išlaidos: mokestis už vaiko darželį, namo nuomą per mėnesį sudaro apie 850 svarų (3400 Lt), dar būtinos išlaidos maistui, apsirengti, automobilio išlaikymas. Du kartus per metus atvažiuoja aplankyti tėvą, padeda jam, duoda po 100 Lt, bet norėtų mokėti oficialiai pagal teismo sprendimą. Motinai nepadeda, kadangi ją prižiūri brolis ir sesuo.

A. G. J paaiškino, kad augo su motina ir broliais, tėvas jų gyvenimu nesidomėjo ir išskyrus priteistus alimentus niekuo daugiau nepadėjo, visą turtą perleido broliui I, kuris nuo mažens gyvena su juo. Ji pati išsituokusi, turi 18 metų vaiką, prieš trejus metus išvyko gyventi ir dirbti į Angliją, tačiau šiuo metu ten neteko darbo. 2011 m. birželį nusižudė brolis H, kuris taip pat gyveno Anglijoje kartu su visa šeima. Už savo pinigus brolio palaikus atvežė iš Anglijos, palaidojo, o tėvas atėjo į laidotuves, pastovėjo keletą minučių ir išėjo, lyg būtų svetimas. Jis visą gyvenimą buvo svetimas jai bei broliams A ir H. Atsakovė nurodė visada padedanti motinai, tačiau atsisako mokėti tėvui išlaikymą, nes jis jos neaugino. Be to, tėvas ne tik nepadėjo jai ir broliams, bet ir vaikui iš antros santuokos taip pat išlaikymo nemokėjo, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas. Jis net visą savo turtą perleido sūnui I, kad išvengti išlaikymo šiam vaikui. Tėvas visada gyveno pasiturinčiai, turėjo ūkio techniką, laikė gyvulius, o po teismo posėdžio pardavė dvi karves ir kiaulę. Ji pati nuosavybėje turi 3 ha žemės, gyvena motinos name. Po brolio H. N. mirties teta K. N. perleido jai mirusio brolio gyvenamąjį namą Trakų r., kuris buvo įregistruotas tetos vardu, nes buvusi H sutuoktinė geriantis žmogus, visiškai neprižiūri vaikų ir jai pačiai teko pareiga rūpintis brolio nepilnamečiais vaikais. Šis namas priklauso mirusio brolio vaikams, tačiau vaikai nepilnamečiai, todėl apiformintas jos vardu.

II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS SPRENDIMO ESSMĖ.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (b.l. 193-197) ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisti iš atsakovo I. N. 150 Lt išlaikymą ieškovo I. N. naudai, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. kovo 2 d. kas mėnesį. Atmetė ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų A. N. ir G. J.. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo H. N., pastarajam mirus.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių parodymus bei paaiškinimus, nustatė, kad po santuokos nutraukimo trys vaikai H. N., A. N., G. N. (J) nuolat gyveno su motina G. N., kuri šiuo metu yra pensininkė, nedarbinga, gauna 420 Lt pensijos, t.y. mažesnę negu vidutinę senatvės pensiją, turi problemų dėl sveikatos. Atsakovas A. N. ir G. J. rūpinasi motina, padeda jai. Tuo tarpu atsakovas I. N. nuo mažens gyveno su tėvu-ieškovu I. N., tėvas jam perleido visą turtą, jie ir šiuo metu bendrauja, faktiškai gyvena su tėvu kaip viena šeima, nes sūnus juo rūpinasi, padeda, tėvas naudojasi sūnaus vardu įregistruotu geru, 2000 m. g. automobiliu, v.n. EZU 866. Nors ieškovas pagal savo amžių laikomas nedarbingu (pensininkas), tačiau teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui būtina materialinė parama iš visų trijų vaikų. Ieškovo buvusios sutuoktinės, atsakovų motinos, G. N paskirtos pensijos dydis mažesnis negu ieškovo, pagal susiklosčiusią situaciją du vaikai A. N. ir G. J. rūpinasi motina, o sūnus I. N. rūpinasi tėvu-ieškovu I. N.. Kadangi ieškovas savo prašomos 250 Lt sumos išlaikymo iš kiekvieno vaiko nepatvirtino tinkamais įrodymais, sūnus I. N. sutinka mokėti 150 Lt ir gali šią sumą mokėti pagal gaunamas pajamas, todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo I. N. 150 Lt išlaikymą ieškovo naudai.

III.APELIACINIO SKUNDO ARGUMENTAI.

Ieškovas I. N. apeliaciniu skundu (b.l. 203-206) prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovų A. N. ir G. J. ieškovo I. N. naudai bei priimti sprendimą – šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai; pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo I. N. priteistas po 150 litų kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas ieškovo I. N. naudai bei priimti sprendimą – padidinti priteistą išlaikymą iki 250 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT) išaiškinimą asmens nedarbingumas dėl amžiaus arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą. Ieškovo pateiktas pensininko pažymėjimas, patvirtina, kad ieškovas dėl savo garbaus amžiaus yra nedarbingas. Ieškovas jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų neturi. Jokių gyvulių nelaiko. Ieškovui paskirta senatvės pensija sudaro 469,68 Lt t.y. praktiškai per pusė mažesnė suma, negu nustatyta Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Ieškovo sveikatos būklė yra bloga, po atliktos operacijos reikalingas pastovus ambulatorinis gydymas. Atsakovai teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo patvirtinančio tą aplinkybę, kad ieškovui nėra reikalingas išlaikymas. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas analizavo tik atsakovo I. N. turtinę padėtį, o kitų atsakovų – G. J. ir A. N. turtinei padėčiai skirta mažiau dėmesio. Tokiu būdu teismas savo sprendime sumažino minėtų dviejų atsakovų valdomo turto apimtį bei realiai disponuojamas pinigines lėšas.

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. LAT vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (LAT 2003 09 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Kaip jau minėta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas nustato CK Trečios knygos Antro skirsnio nuostatos. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus įtvirtinta CK 3.205 straipsnio 1-3 dalies nuostatose nustatant, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, kad išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų, nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Be to teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Apibendrinant galima pasakyti jog sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo jog pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes anot apelianto teismas, konstatavęs jog ieškovas yra nedarbingas, nurodė jog parama jam nereikalinga, nors ir nenustatė CK 206 straipsnyje numatytų pagrindų atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvą. Šis apelianto teiginys yra neteisingas, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatė jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu gavo mažesnę nei Lietuvos vidutinė pensija (814, 63 Lt) ir mažesnę nei nustatytasis minimalus mėnesinis atlyginimas (800 Lt) pensiją ir nepaneigė aplinkybės, kad apeliantui reikalinga parama, nes jis tegauna 469,68 Lt pensijos. Priimdamas sprendimą atmesti ieškinį atsakovų A. N. ir G. J. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovų turtine šeimine padėtimi, tuo, kad šalių santykiai taip susiklostė jog atsakovas sūnus I. N. liko gyventi su tėvu, ieškovas auklėjo ir prižiūrėjo tik jį bei dovanojo jam nekilnojamąjį turtą, o suaugęs sūnus I rūpinasi tėvu ir padeda jam materialiai ir be teismo sprendimo. Tuo tarpu, sūnus A. N. ir dukra G. J. po tėvų skyrybų liko gyventi su motina, kuri šiuo metu gauna, dar mažesnę nei ieškovo pensiją - 420 Lt ir yra pasiligojusi, reikalinga priežiūros ir paramos, kurią, jos parodymais remiantis, jai teikia sūnus A ir dukra G, sprendė, kad paramą tėvui turi teikti sūnus I, nes atsakovai rūpinasi ir remia motiną. Teismas savo sprendimą taip pat motyvavo, tuo jog ieškovas vengė geruoju išlaikyti vaikus, po skyrybų likusius gyventi su motina, o išlaikymas jiems buvo išieškomas priverstine tvarka, iš jo darbo užmokesčio, tik kol jis dirbo, bet buvo nedidelis, nes atsakovų ir jų motinos parodymais ieškovas slėpė papildomus uždarbius, kad iš jų nebūtų išskaitomas išlaikymas, nedalyvavo vaikų A, H ir G auklėjime ir su jais nebendravo, tinkamai neatliko tėvų pareigų numatytų CK 155 straipsnio 2 dalyje (auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata). Teismas taip pat atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas nuo 1994 metų, būdamas darbingas, nedirbo iki pat pensijos kas ir lėmė mažą jo gaunamą pensijos dydį.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl teismo sprendime nustatyto atsakovų valdomo turto ir lėšų apimties nesudaro pagrindo naikinti ar keisti sprendimą, kadangi pagrindu atmesti ieškinio pareiškimą atsakovų A ir G. J. atžvilgiu buvo ne jų turtinė padėtis, bet teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovų motina taip pat reikalinga išlaikymo, kurį teikia sūnus A ir dukra G ir kt. aukščiau nurodyti faktai.

Kolegijos nuomone teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias šeimos teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendimą, kuris taip pat atitinka geros moralės bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus numatytus CK 1.5 straipsnio 1dalyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.