Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2017-05-11 paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 31). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais įrodė prašymo pagrįstumą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 1993-03-22 tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ji iš (duomenys neskelbtini) nusipirko butą, kuriam šiuo metu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), vietovės plane pažymėtas lA2/p, esantis (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, vietovės plane pažymėtus 2I1/m, 5I1/m, 30/100 7I1/p, bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 11- 12). Iš 1992-06-29 buto įkainojimo akto ir 1992-09-28 mokėjimo pranešimo matyti, kad pareiškėjai už butą ir jo priklausinius-pagalbinius ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paskaičiuota bendra 14023 rublių suma (b. l. 7), pareiškėja įsipareigojo už butą su priklausiniais sumokėti 1711 rublių grynais pinigais ir 12312 rublių investiciniais čekiais, iš viso 14023 rublių (b. l. 8). 1992-09-28 Taupomojo banko pranešimo kopija patvirtina, kad pareiškėjai už butą (duomenys neskelbtini) naudai, nuo nebalansinės sąskaitos buvo nurašyta 12312 rublių suma. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017-03-14 rašte Nr. (3.11.4)KATS-1462 nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. 1992-05-14 yra atlikti minėto buto (bendras plotas 44,22 kv. m.) kadastriniai matavimai ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Į bylą pateikta buto techninės apskaitos bylos patvirtinta kopija, iš kurios matyti, kad ji sudaryta 1992-05-20, nurodomas buto plotas – 44,22 kv. m., butas susideda iš virtuvės ir 3 kambarių, kaip jo priklausiniai nurodomi 3 ūkiniai pastatai, vietovės plane pažymėti 2I1/m, 5I1/m, 30/100 71¹/p (b. l. 11-12).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamųjų daiktų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų bei rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (formuodama teismų praktiką, LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011-02-21 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), nepertraukiamai ir kaip savus juos valdo nuo 1992 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja valdė minėtą butą, ūkinius pastatus ir rūsį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja pradėdama valdyti butą, ūkinius pastatus ir rūsį yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomus daiktus, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 str. 1 d.). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką pareiškėja butą, ūkinius pastatus ir rūsį valdė atvirai ir nesislapstydama, jais rūpinosi, prižiūrėjo ir saugojo. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja B. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, vietovės plane pažymėtus 2I1/m, 5I1/m, 30/100 7I1/p, bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, vietovės plane pažymėtus 2I1/m, 5I1/m, 30/100 dalis 7I1/p, bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.