- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-21
- Bylos Nr.
- 1-1121-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58614-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- K. O.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
K. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. O. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Jis, 2017 m. lapkričio 9 d., 23.26 val., (duomenys neskelbtini), name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,92 promilės girtumas), konflikto su nukentėjusiuoju D. P. J., metu, pastarajam 1 kartą peiliu dūrė į pilvą, nukentėjusiajam padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairėje apatinėje pilvo srityje, žarnų pasaito, plonosios ir storosios žarnos sužalojimus, t. y. padarė sužalojimus, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Kaltinamasis K. O., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl senatvės visų aplinkybių neatsimena. Į jo namus atėjo nukentėjusysis D. P.. Jo motina dažnai būna pas jį, jam valgyti padaro, todėl ir D. ateina. Jie abu niekur nedirba. Jo namuose dar buvo kaimynas. Kaimynas atsinešė alaus, po to D. atsinešė degtinės. Kaimyną D. palydėjo namo ir vėl grįžo į jo namus. Jie pasėdėjo ir padėjo ginčytis. Paskui D. išėjo, jis atsigulė, pamatė, kad atvažiavo policija, greitoji. Jam pasakė, kad jis pripjovė D.. Negali patikėti, kad nukentėjusiajam galėjo įdurti peiliu, jis daug kam žalos yra padaręs, gal kas lauke padūrė. Dabar negali atsakyti, ar dūrė peiliu, nes neatsimena. Jie su D. ginčijosi apie penkias minutes, konfliktas buvo tik žodinis, smurto nebuvo. Neatsimena, kad D. jam būtų grasinęs. D. imdavo jo daiktus ir pragerdavo. Nukentėjusysis iš jo buvo paėmęs šlifuoklį, dar kažkokių įrankių. Jis jam dėl to priekaištavo, todėl ir įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad dūrė D. su peiliu. Tas peilis gulėjo ant stalo, su juo lupa obuolius. D. prieš jį smurto nenaudojo, tik įvyko konfliktas. Paskui nukentėjusysis išėjo namo. Po įvykio D. buvo pas jį atėjęs ir sakė, kad jam atleidžia, su nukentėjusiuoju susitaikė. Jis jam pretenzijų neturi. Dabar nukentėjusiojo sveikata gera. Labai pergyvena dėl to kas atsitiko.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. O. parodė, kad 2017-11-09 jis vartojo alkoholį namuose adresu (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo jis su D. P. J., kaimynu pavarde V., vardas S., jo adreso jis nepamena, bei D. P. J. mama J. J.. Pradėjo vartoti alkoholį apie 17.00 val., gėrė degtinę ir alų. Kažkuriuo momentu, laiko nepamena, D. kaimyną palydėjo namo, tada grįžo. Daugiau jie nevartojo. D. grįžus, jie pradėjo bartis, jis pradėjo D. priekaištauti, kad D. anksčiau iš jo vogė. Dėl to kilo konfliktas, kurio metu D. pradėjo neadekvačiai elgtis, pradėjo nuo stalo mėtyti daiktus, tai vyko jo kambaryje. Jis D. liepė ramintis, tada D. priėjo prie jo, D. norėjo griebti jam už kaklo, kadangi anksčiau D. taip yra daręs, jis griebė prie jo ant stalo gulėjusį peilį, griebė dešine ranka, D. šiuo peiliu dūrė į apatinę pilvo pusę. Įdūrė vieną kartą. Tuo metu kai D. įdūrė, D. stovėjo priešais jį, jam sėdint ant lovos. Kambaryje buvo tik su D., kai įdūrė jam. Kiek pamena, D. motina buvo irgi pas jį, bet ne kambaryje, todėl, kaip dūrė, nematė. D. išėjo, o netrukus užėjo jo mama, iškvietė iš jo telefono, kuris gulėjo ant stalo, greitąją pagalbą. Nori pasakyti, jog jis dūrė peiliu D., nes D., būdamas agresyvus, prisiartino prie jo, jis pamanė, kad D. griebs jam už kaklo ir smaugs, kadangi taip jau yra buvę. Bet ar buvo D. tiesęs rankas link kaklo, jis nepamena. Sugriebęs D. jam už kaklo nebuvo, smūgių jokių nesudavė. Dėl to, kad įdūrė D. peiliu gailisi, tiesiog išsigando, kad D. agresyvus jį pradės smaugti (b. l. 68-69).
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. O. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. 2017-11-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nuvykus K. O. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis nurodė sustoti prie geltonos spalvos medinio namo, parodė į šį namą sakydamas, kad būtent šiame name gyvena ir konflikto metu peiliu dūrė D. P. J. į pilvą. Užėjus į namo vidų, K. O. nurodė kambarį, kuriame įvyko konfliktas, bei prieš konfliktą vartojo alkoholį. Tada K. O. parodė į lovą ir vietą joje, kur sėdėjo įvykio metu bei vietą ant stalo, kur gulėjo peilis. Parodęs kur gulėjo peilis, nurodė į kėdę, kur prieš pradėdamas vartyti daiktus sėdėjo D. P. J.. Paprašius K. O. atsisėsti ant lovos kaip ir konflikto metu, jis tą padarė, po ko nurodė, jog D. P. J. mėtydamas daiktus, būdamas agresyvus, prisiartino prie jo, bet buvo už stalo. Taip pat parodė kaip, kuria ranka, paėmė nuo stalo peilį ir įdūrė D. P. J.. Nurodė, kad dūrė į apatinę D. P. J. pilvo dalį. Po dūrio, jo žodžiais, D. P. J. išėjo (b. l. 59-62).
Nukentėjusysis P. D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-09 apie 17.00 val. jo pažįstamas K. O., gim. (duomenys neskelbtini) (kuris yra jam kaip senelis), pakvietė jį į svečius pas save. Jis apie 17.30 val. užėjo pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie kartu su K. O. vartojo alkoholį (degtinę „Švogerių“). Apie 23.00 val. tarp jo ir K. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko, neprisimena. Per konfliktą K. O. supykęs nuo stalo (kambaryje, kur vartojo alkoholį) pagriebė peilį ir vieną kartą jam dūrė į pilvą. Jis suprato, kad tai geruoju nesibaigs, atsikėlė nuo kėdės ir išėjo namo. Kai K. jam dūrė, jis iškart išėjo, buvo šoke. K. jo nesivijo, daugiau nieko nedarė. Eidamas į namus pasijuto blogai, pasižiūrėjo pakėlęs marškinėlius ir pamatė durtinę žaizdą pilve. Tada paskambino medikams ir paprašė pagalbos. Bute, kada K. jam sudavė smūgį, jis žaizdos nepamatė, nepastebėjo, buvo šoko būsenoje. Įvykį matė jo motina I. J.. Jis K. nesmaugė, prieš pastarąjį jėgos nevartojo. Kaip tiksliai atrodė peilis nepamena, bet peilį K. peilį nuo stalo. Jis K. atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio reikšti neketina (b. l. 16-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018-01-08 specialisto išvadoje Nr. G26/2018 (01) nurodyta, kad D. P. J. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairėje apatinėje pilvo srityje, žarnų pasaito, plonosios ir storosios žarnos sužalojimai. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki GMP apžiūros. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, nustatyti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatyti sužalojimai išsidėsto toje pačioje projekcijoje, todėl tikėtina, kad galėjo būti padaryti vienu metu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. vieną kartą duriant peiliu į kairę apatinę pilvo sritį. Turimais medicinos dokumentų duomenimis nustatyti, kokiu būtent būdu atsirado sužalojimai, t. y. susižalojant pačiam, ar sužalojant kitam asmeniui, nėra galimybės. Nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti kritimo ar atsitrenkimo į kietus paviršius metu (b. l. 41-42).
Liudytoja I. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 metų lapkričio mėnesį, tiksliai dienos ji nepamena, (duomenys neskelbtini)vartojo alkoholį su D. P. J. ir K. O.. Vakare, laiko nepamena, ji išėjo į namus (duomenys neskelbtini). Liko K. ir D.. Jokių barnių nebuvo. Kai nuėjo namo, atsigulė, kažkas pasibeldė į duris. Galvojo D. grįžo, bet pasirodo, ten buvo pareigūnai. Jie jai pasakė, kad D. padurtas peiliu. Ji labai susijaudino, kartu su pareigūnais nuvažiavo pas K.. Atvažiavus, D. jau buvo išvežtas į ligoninę. Užėjus į namus, buvo pareigūnai ir K.. Ji kalbėjo su K., jis pasakė, kad dūrė D.. Dėl ko K. dūrė, jai nepasakė. Čia pareigūnai viską apžiūrėjo, po to K. išvežė. Kitą dieną ji buvo pas D. ligoninėje, tačiau pakalbėti nepavyko. Vėliau D. jai pasakojo, kad K. jam dūrė peiliu. Tačiau ji nematė, kaip K. dūrė (b. l. 21).
Liudytojas Darius Šerpytis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. lapkričio 9 dieną pagal grafiką patruliavo su vyriausiaisiais patruliais Stasiu Jadeška ir A. J.. Vakare, netoli vidurnakčio, buvo gautas iš VPK operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) padurtas žmogus. Jie nuvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), kelkraštyje pastebėjo gulintį asmenį. Priėjo prie to vyro, bandė kalbėtis, tačiau pastarasis kalbėjo nerišliai, buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Jie, pakėlę viršutinius drabužius, pamatė durtinę žaizdą, bet kraujo aplink ją beveik nebuvo. Vaikiną perdavė medikams, jo tapatybę nustatė radę asmens tapatybės kortelę, tai buvo D. P. J.. Vyrą išvežė medikai, o jie nuvyko tuo adresu, kurį nukentėjusysis nurodė, tai (duomenys neskelbtini). Ten rado nukentėjusiojo motiną, vardo nepamena, ji nurodė, kad D. yra pas K. O., bet adreso tiksliai nepamena. Motina dar nežinojo, kad D. P. J. padurtas. Jie jai pasakė, tada nuvažiavo pas jos nurodytą asmenį, nurodytu adresu. Namuose jie rado K. O., apie 80 metų amžiaus senolį, pabendravo su juo. K. O. nurodė, kad kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusio D. P. J., konflikto metu D. P. J. daužė daiktus, rėkavo, bet ar sakė, kad smaugė, nepamena. K. O. teigimu, jam nusibodo tai, todėl peiliu vieną kartą dūrė D. P. J.. Įtariamasis nurodė peilį, kuriuo dūrė D. P. J., tai nedidelis peilis medine rankena. Peilis gulėjo ant stalo prie įtariamojo lovos. Peilis ten buvo vienas, kitų peilių nebuvo. Ant peilio kraujo žymių nesimatė, bet kaip ir sakė, pati žaizda taip pat nebuvo kraujuota. Apžiūrėjus kambarį, kraujo taip pat rasta nebuvo. Buvo iškviesti nusikalstamų veikų registravimo pareigūnai su specialistu, kurių sulaukę, nurodė specialistui peilį, kurį jiems nurodė įtariamasis, paaiškino situaciją. Dar pamena, kad pačiam įtariamajam kvietė medikus, medikai jį pristatė į komisariatą, o jie palydėjo. Komisariate surašė tarnybinį pranešimą. Kaip sakė, įtariamasis pats pasakė, kad dūrė peiliu vieną kartą. Jie klausė, kur dūrė, jis sakė, kad į pilvą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi. Kitų žmonių pas įtariamąjį nebuvo (b. l. 23).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas ir namo prieigos, esantis (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo paimtas virtuvinis peilis su medine rankena (b. l. 11-12).
2018-02-14 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) paimtas peilis. Peilis susideda iš rankenos ir geležtės. Bendras peilio ilgis yra 20,8 cm. Rankena yra rudos spalvos, medinė, su dviem metalinėmis kniedėmis. Peilio geležtė metalinė, balto blizgaus metalo, siaurėjanti link geležtės smaigalio. Ant peilio geležtės matosi nešvarumai, prie geležtės smaigalio žalsvos spalvos sulipę likučiai, riebalinės dėmės (b. l. 31-32).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2017-11-10 savanoriškai pateikti nukentėjusiojo D. P. J. daiktai: striukė, megztinis, marškinėliai. Striukė yra su gobtuvu, tamsiai pilkos spalvos su ryškiai raudona vidine dalimi. Striukės apatinėje kairėje dalyje yra kiauryminė, apie 1,7 cm ilgio skylė, kuri vidinėje dalyje siauresnė, apie 1,5 cm ilgio. Megztinio apatinėje kairėje pusėje yra kiauryminė, apie 1,2 cm ilgio skylė. Marškinėlių apatinėje kairėje pusėje yra kiauryminė, apie 1,2 cm ilgio skylė, šalia skylės yra nedidelių dėmių, galimai kraujo (b. l. 26-30).
2017-12-13 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro 2017-11-23 pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp pranešėjo D. P. J. ir BPC darbuotojos (b. l. 46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017-11-10 specialisto išvadoje Nr. g 3670/2017 (01) nurodyta, kad K. O. objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta. Dėl šios priežasties negalima nustatyti sveikatos sutrikdymo fakto ir masto ( b. l. 49).
Asmens neblaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2017-11-10 01.55 val. K. O. buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 77).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad K. O. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - įrodyta. Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino ir patvirtino esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. kad konflikto metu dūrė peiliu nukentėjusiajam D. P. J. į pilvo sritį, nors dalies įvykio aplinkybių nurodė neprisimenantis dėl senatvės. Be K. O. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais – jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo D. P. J., liudytojų I. J. ir D. Šerpyčio parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais. Šiais teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. lapkričio 9 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju D. P. J., metu, vieną kartą peiliu dūrė pastarajam į pilvą, padarydamas sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Taip pat nustatyta, kad peilį kaltinamasis panaudojo įvykus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo. Apklausos metu D. P. J. patvirtino, kad tarp jo ir K. O. įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties neatsimena. K. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusysis, būdamas agresyvus, prisiartino prie jo, jis pamanė, kad D. griebs jam už kaklo ir smaugs, bet ar jis buvo tiesęs rankas link kaklo, nepamena. Nukentėjusysis sugriebęs jo už kaklo nebuvo, jokių smūgių nesudavė. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis taip pat nurodė, kad neprisimena, jog D. P. J. jam būtų grasinęs, smurto prieš jį nenaudojo, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Specialisto išvadoje Nr. g 3670/2017 (01) nurodyta, kad K. O. objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad konfliktą, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis D. P. J., nulėmė paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Tačiau teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis K. O. veikė būtinosios ginties situacijoje, kas šalintų jo baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką ar leistų vertinti, kad veika buvo padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad K. O. sunkiai sutrikdė D. P. J. sveiktą veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo K. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jo padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas nustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). K. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. O., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas tyčia, kilus konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. O. – kaltinamasis senyvo amžiaus, išsiskyręs, pensininkas, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 83), psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas.
BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės švelninimas minėtu pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, K. O. asmenybės ir jo padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas išvadą, kad BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. O. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes – konfliktas, kurio metu buvo sužalotas D. P. J. kilo dėl paties nukentėjusiojo netinkamų veiksmų. Nustatyta, kad D. J. pats atėjo į kaltinamojo namus, atsinešė alkoholio ir jį ten vartojo. Bevartojant alkoholį tarp K. O. ir D. P. J. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis elgėsi agresyviai. K. O. paaiškino, kad nukentėjusysis ir jo motina nedirba ir dažnai lankosi jo namuose. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl to, jog pastarasis iš jo namų neteisėtai pasisavindavo įvairius daiktus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis K. O. yra itin garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, nepilnai prisimena praeities įvykius, sunkiai vaikščioja, jam reikalinga pagalba buityje, praeityje neteistas. Be to, teismo posėdyje nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam pretenzijų neturi. D. P. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parvirtino, kad kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Kviečiamas į teismo posėdį D. P. J. neatvyko, teismui priėmus nutartį jį atvesdinti, nutartis įvykdyta nebuvo.
Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. O. taikant BK 54 str. 3 d. paskyrus švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje – laisvės apribojimą, kurios dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas didesnis nei BK 48 str. 2 d. numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad K. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis taip pat yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, jam nustatytinas įpareigojimas bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir K. O. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant BK 54 str. 3 d., kartu gali būti taikomos ir 64¹ str. nuostatos, ir tai nepažeidžia nei proporcingumo, nei teisingo nubaudimo principų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).
Kaltinamasis K. O. buvo laikinai sulaikytas 2017-11-10 (b. l. 74-75). Vadovaujantis BK 66 str., kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paketas su peiliu ir trys paketai su nukentėjusiojo D. P. O. drabužiais (striuke, džemperiu ir marškinėliais) saugomi Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 2 549,33 eurų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo D. P. J. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l. 52-54) yra pagrįstas civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, įrodytas, K. O. teismo posėdžio metu jį pripažino, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
K. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir, paskirti K. O. galutinė bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: 1) nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2017-11-10 (vieną parą).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
K. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš K. O. 2 549,33 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo D. P. J. gydymo išlaidoms atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su peiliu ir tris paketus su nukentėjusiojo D. P. O. drabužiais, saugomus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Voką su kompaktiniu disku, kuriame įrašytos įvykio vietos apžiūros nuotraukos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.