- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- AS-858-738-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01411-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. birželio 29 d. paštu išsiuntė skundą (b. l. 1-5) teismui, prašydamas: 1) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) sudaryti teisės normą, kuri padidintų jam kaloringumo kiekį; 2) įpareigoti Departamentą tiksliai nustatyti salotų teikimą einamajam mėnesiui; 3) įpareigoti Departamentą vegetariniame valgiaraštyje sumažinti riebalų kiekį ir įtraukti į valgiaraštį maisto gaminius pagamintus iš pieno produktų, kiaušinių gaminių, žuvies ir kitų produktų numatytų teisės aktuose; 4) panaikinti Departamento 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1567, 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1552, 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 2S-1481, 2011 m. birželio 14 d. Nr.2S-1694, 2011 m. birželio 14 d. Nr. 2S-1687 sprendimus; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 000 litų neturtinės žalos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 000 litų neturtinės žalos; 7) panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą; 8) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.11 ir 210 punktus; 9) kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, kadangi jie prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (toliau – ir BVK); 10) atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; 11) įpareigoti Vilniaus pataisos namus naudoti TV tiunerius su priedais ar kitais elektros prietaisais neįtrauktais į BVK draudžiamųjų daiktų sąrašą; 12) įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas atitinkančias normas nustatytas teisės aktais; 13) įpareigoti Vilniaus pataisos namus teikti dokumentų kopijas neapmokant išlaidų; 14) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 28-1-499; 15) įpareigoti Departamentą įtraukti į valgiaraštį lietuviškus nacionalinius patiekalus, kreminius gaminius, proporcingai valgiaraštyje teikti kruopas, kad visų rūšių kruopos kartotųsi po lygiai; 16) panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 9-17 dėl įtraukimo į įskaitą linkusiųjų užpulti; 17) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą dėl įtraukimo į įskaitą linkusiojo užpulti; 18) patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; 19) patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi (b. l. 48-50) nutarė atsisakyti priimti V. K. skundą dalyje, kurioje prašoma: 1) atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; 2) patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; 3) patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo; 4) panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktus; 5) kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, nes jie prieštarauja BPK; 6) įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas atitinkančias normas nustatytas teisės aktais. Be to, teismas pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui penkis patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai nurodytais reikalavimais ir bylos proceso šalimis, pridėti skundžiamus aktus ir įrodymus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl pareiškėjo reikalavimų (7, 14, 16-17 skundo reikalavimai) panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą, panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 9-17 dėl įtraukimo į įskaitą linkusiųjų užpulti, panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 28-1-499 ir Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą dėl įtraukimo į įskaitą linkusiojo užpulti skundas turi būti tikslinamas. Reikalavimas „panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą” yra nekonkretus, nes pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai įtraukimus pareiškėjas siekia panaikinti, taip pat ar pareiškėjas skundė šiuos įtraukimus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl šį reikalavimą pareiškėjas turi sukonkretinti. Pažymėjo, jog dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. sausio 11 d. nutarimą, 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą ir įsakymą prie skundo nėra nepridėta įrodymų, kad per įstatymo nustatytą terminą (per vieną mėnesį nuo susipažinimo su nutarimais) pareiškėjas padavė skundą Departamento direktoriui, nenurodė, kada gavo sprendimus dėl skundų ir nepridėjo šių sprendimų, nesuformulavo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, jei nebuvo tenkintas pareiškėjo skundas, nepateikė įrodymų, kad nepraleido termino skundą paduoti teismui. Nurodė, jog prie skundo pareiškėjas nepridėjo skundo priedų 9 punkte nurodyto pataisos namų 2011 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 42-1-189. Todėl prie patikslinto skundo pareiškėjas turi pridėti šį raštą.
Teismas pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino. Pažymėjo, jog iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1455/l 102-2441 matyti, kad šiuo sprendimu pratęstas Tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1455/l 102-2901 galiojimas apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų administracinėje byloje dėl Departamento 2009 m. kovo 20 d., 2009 m. gegužės 12 d. ir 2009 m. gegužės 14 d. sprendimų apskundimo. Teismas pabrėžė, jog Tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendimas negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitoje byloje.
Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 5 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 65-66), kuriame nurodė, jog Vilniaus pataisos namai atsisakė jam įteikti direktoriaus įsakymo kopiją, todėl teismas gali ją išsireikalauti iš Vilniaus pataisos namų. Pažymėjo, jog teismo nurodytu laikotarpiu pareiškėjas negali surašyti nustatyto skaičiaus skundo egzempliorių. Pripažino, jog apskundimo terminas yra praleistas tik dėl Departamento 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2S-1481. Pažymėjo, jog 2010 m. sausio 11 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. 9-17 yra apskųstas kitoje byloje, todėl, jeigu teismas manė, kad byloje jo nereikėjo naikinti, tai pareiškėjas tam neprieštarauja. Nurodė, jog 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 28-1-499 pareiškėjas apskundė nustatytu laiku. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktai nustato, jog jo skundas yra neapmokestinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (b. l. 69-70) pareiškėjo V. K. skundą dalyje dėl reikalavimų: 1) įpareigoti Departamentą sudaryti teisės normą, kuri padidintų jam kaloringumo kiekį; 2) įpareigoti Departamentą tiksliai nustatyti salotų teikimą einamajam mėnesiui; 3) įpareigoti Departamentą vegetariniame valgiaraštyje sumažinti riebalų kiekį ir įtraukti į valgiaraštį maisto gaminius pagamintus iš pieno produktų, kiaušinių gaminių, žuvies ir kitų produktų numatytų teisės aktuose; 4) panaikinti Departamento 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1567, 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1552, 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 2S-1481, 2011 m. birželio 14 d. Nr.2S-1694, 2011 m. birželio 14 d. Nr. 2S-1687 sprendimus; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 000 litų neturtinės žalos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 000 litų neturtinės žalos; 7) panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą; 8) įpareigoti Vilniaus pataisos namus naudoti TV tiunerius su priedais ar kitais elektros prietaisais neįtrauktais į BVK draudžiamųjų daiktų sąrašą; 8) įpareigoti Vilniaus pataisos namus teikti dokumentų kopijas neapmokant išlaidų; 10) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 28-1-499; 11) įpareigoti Departamentą įtraukti į valgiaraštį lietuviškus nacionalinius patiekalus, kreminius gaminius, proporcingai valgiaraštyje teikti kruopas, kad visų rūšių kruopos kartotųsi po lygiai; 12) panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 9-17 dėl įtraukimo į įskaitą linkusiųjų užpulti; 13) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą dėl įtraukimo į įskaitą linkusiojo užpulti, laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo paduoto skundo dalis dėl šių reikalavimų neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui penkis patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai nurodytais reikalavimais ir bylos proceso šalimis, pridėti skundžiamus aktus ir įrodymus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas padavė patikslintą skundą, tačiau tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, nenurodė bylos proceso šalių, nepridėjo teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje paminėtų įrodymų, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, nepateikė reikiamo skaičiaus patikslinto skundo egzempliorių, žyminio mokesčio nesumokėjo, nepadavė prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 75) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 42-1-283 atsisakė daryti dokumentų kopijas iš elektroninės laikmenos, o surašyti tiek skundo egzempliorių per nustatytą terminą yra kenksminga sveikatai. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė skundžiamus aktus ir nesupranta, kokių dar dokumentų teismas reikalauja. Nurodo, jog dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismui paaiškino remdamasis įstatymu ir įrodymais, kad pareiškėjas neturi pinigų ir už skundo pateikimą nėra mokamas žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, nes pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nurodytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pabrėžtina, jog šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi aiškiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo trūkumų: nurodė pareiškėjui pateikti teismui penkis patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai nurodytais reikalavimais ir bylos proceso šalimis, pridėti skundžiamus teisės aktus ir įrodymus, kuriais yra grindžiami skundo reikalavimai, pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą (b. l. 48-50). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (b. l. 69-70) nurodė, jog pareiškėjas, įgyvendindamas minėtą nutartį, pateikė patikslintą skundą, tačiau tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, nenurodė bylos šalių, nepridėjo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje nurodytų įrodymų, nepateikė nurodyto skaičiaus patikslinto skundo egzempliorių, nesumokėjo žyminio mokesčio ar nepateikė prašymo nuo jo atleisti.
Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Teisėjų kolegija nurodo, kad iš patikslinto pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog jame jis nenurodė bylos šalių (b. l. 65-66), nepatikslino skundo reikalavimų (t. y. nepatikslino reikalavimo „panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą”, nenurodė, kokius konkrečiai įtraukimus pareiškėjas siekia panaikinti, ar jis skundė šiuos įtraukimus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka), nepridėjo įrodymų, kad per įstatymo nustatytą terminą (per vieną mėnesį nuo susipažinimo su nutarimais) pareiškėjas padavė skundą Departamento direktoriui dėl 2010 m. sausio 11 d. nutarimo, 2011 m. gegužės 11 d. nutarimo ir įsakymo panaikinimo, nenurodė, kada gavo sprendimus ir nepridėjo šių sprendimų, nesuformulavo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, jei nebuvo tenkintas pareiškėjo skundas, nepateikė įrodymų, kad nepraleido termino skundą paduoti teismui, nepridėjo pareiškėjo 9 punkte pažymėto pataisos namų 2011 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 42-1-189) (pareiškėjas nurodė, jog jis nėra būtinas (b. l. 65-66)), nepateikė sumokėto žyminio mokesčio kvito ar prašymo nuo jo atleisti (b. l. 65-66). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas visų skundo trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, neištaisė.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, pateikė Tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1455/l 102-2441, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje įvardijo, jog šis sprendimas negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitoje byloje. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, be to, nurodo, jog pareiškėjo argumentas, kad skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktus (b. l. 75). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka, nes skunde keliami klausimai nėra susiję nei su administracinių nuobaudų skyrimu (nepaskyrimu), nei su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu (ABTĮ 40 str. 1 d. 10, 11 p.) (b. l. 65-66, 75). Be to, pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka nė vieno iš ABTĮ 40 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad pareiškėjo skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo ar nepadavė prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Pabrėžtina, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys, kiti proceso dalyviai ir tik tada, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl skundžiamų teisės aktų pateikimo, bet negalėjo jų gauti, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismui neatsirado pareiga išreikalauti reikalingus įrodymus ir pareiškėjas privalėjo pats pateikti skundžiamus trūkstamus dokumentus, tačiau šios pareigos jis per pirmosios instancijos teismo nurodyta laikotarpį neįvykdė (b. l. 65-66, 75).
Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus pataisos namai raštu Nr. 42-1-283 atsisakė daryti dokumentų kopijas iš elektroninės laikmenos, o surašyti teismo nurodytą skundo egzempliorių per nustatytą terminą yra kenksminga sveikatai, todėl jis negalėjo teismo nustatytu terminu pateikti nurodyto skaičiaus skundo egzempliorių (b. l. 12, 65-66). Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui pakankamai ilgą laikotarpį skundo trūkumams pašalinti (2011 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2011 m. rugpjūčio 15 d. pašalinti skundo trūkumus) (b. l. 48-50), todėl atsižvelgus į skundo atimtį (b. l. 1-5, 65-66) ir nustatytą trūkumų pašalinimo laikotarpį pripažintina, jog pareiškėjas šį teismo reikalavimą galėjo įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl sveikatos būklės. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo finansinę padėtį, galėjo pateikti teismui pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas laikytinas nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.