Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2009-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-332-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-07
Bylos Nr.
1A-17-332-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Danutė Matiukienė, Vaclovas Iždonas
Nukentėjusysis
R. D., S. R., R. R.
Nuteistasis
B. U.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-17-332/2009

Teisėja: Audronė Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2., 2.4.6.4.1., 2.1.3.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Danutės Matiukienės, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,nukentėjusiesiems R. D., S. R., R. R.,gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,nuteistajai B. U.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. U. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-21 nuosprendžio, kuriuo B. U. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. U. buvo kaltinama ir nuteista už tai, kad (duomenys neskelbtini) k., Telšių r. paskleidė žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę, t.y. televizijos kanalo (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini), rodytoje (duomenys neskelbtini), viešai apšmeižė nukentėjusiąsias R. D. ir S. R., kad vaikai, t.y. R. D. ir S. R. tėvą V. P. „spardė, daužė“, tuo paniekindama ir pažemindama R. D. ir S. R..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu B. U. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – ją pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2008-10-08, B. U. nurodė, kad 2006-08-26 į (duomenys neskelbtini) kaime Telšių rajone esančią jos dabartiniam sutuoktiniui V. P. priklausiusią sodybą atvažiavo V. P. dukros S. R. ir R. D. su savo vyrais A. D. ir R. R., prieš ją pavartojo smurtą. Smurtinius veiksmus bei gąsdinimus dukros ir žentai atliko tam, kad B. U. atsisakytų gyventi su V. P., o vaikai galėtų parduoti V. P. ir jo mirusiai žmonai Z. P. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kad V. P. negalėtų šio ir kito turto atsidalinti ir gyventi su B. U.. Prisidengdami žmonos Z. P. jausmais ir B. U. metamais kaltinimais, kad ši neva siekia išskirti šeimą, R. D. ir S. R., padedamos jų vyrų, neteisėtai smurtu ir grasinimais vertė tėvą V. P. ir B. U. nenutraukti V. P. ir Z. P. santuokos, siekė išvežti V. P. kuo toliau nuo B. U. ar priversti B. U. visam laikui palikti V. P.. Vaikai visiškai neatsižvelgė į savo tėvo valią gyventi su B. U..

Nuo to laiko B. U. ir V. P. bijo fizinio ir psichinio smurto, bijo susitikti su V. P. vaikais, jiems atvykus, slepiasi. 2007-04-19 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-671/2007 atidalinus V. P. santuokoje įgytą turtą, konfliktai su vaikais baigėsi. Tačiau 2006-10-10 apie 17 val. į (duomenys neskelbtini) sodybą atvykus V. P. dukroms su savo vyrais, santuokinis turtas dar nebuvo padalintas. Todėl, siekdami pagąsdinti B. U. ir V. P., V. P. vaikai pakvietė (duomenys neskelbtini). D. ir R. ginasi, kad visi jų veiksmai, nukreipti prieš tėvą ir B. U., buvo iš nesavanaudiškų, meilės mamai Z. P. paskatų, bet tai tik priedanga, nes neteisingai, žiauriai elgtis su pagyvenusiais žmonėmis neleidžia nei įstatymai, nei bendro gyvenimo tradicijos.

Skunde B. U. pripažįsta, kad, atvykus (duomenys neskelbtini), galbūt ir pasakė žodžius „ne, ne, nėra ko kalbėti, jeigu spardė, daužė“, nors tokių pasakytų žodžių nepamena. Tačiau apie V. P. mušimą, spardymą ir myniojimą kojomis pasakojo V. P., todėl netikėti jo žodžiais nėra jokio pagrindo. Jau vien žodis „jeigu“ teismui turėjo sukelti abejonę, ar tai B. U. sugalvoti žodžiai. V. P. B. U. kalbėjo, kad R. R. jį buvo spardęs, vaikai, t.y. V. P. dukros R. D. ir S. R. su savo vyrais yra jį mušę ir anksčiau, prieš ateinant B. U. gyventi į V. P. namus. Tai V. P. nurodė ir teisme. Todėl teismo išvada, kad apie V. P. mušimą, spardymą parodė tik B. U., neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apie eilinius konfliktus su vaikais parodė ir netoliese gyvenantis V. M., kuriam V. P. skundėsi, kad vaikai grasina jį „pakasti", liudytoja M. D. J., B. U. sūnus S. U., kuriems B. U. pasakojo apie grasinimą ją nukirsti kastuvu ir užkasti.

Teismas neišsiaiškino ir nesivadovavo aplinkybe, kad B. U. neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, nes ne ji, o D. ir R. kvietė (duomenys neskelbtini) ir išprovokavo B. U. pasakyti jiems reikiamus žodžius apie mušimą ir smurtą, kuriuos įvertino kaip šmeižimą ir po to panaudojo teisme. B. U. niekada neturėjo tikslo įžeisti ar šmeižti, o tik pakartojo iš V. P. išgirstus žodžius apie jo atžvilgiu anksčiau vaikų padarytus neteisėtus veiksmus. B. U. pasakytuose žodžiuose nėra tyčios šmeižti, nes ji nesuprato, kad jos pasakyti žodžiai žemina R. D. ir S. R. garbę ir orumą. Šiuos išgirstus iš V. P. žodžius B. U. laikė tiesa. Kad jie gali būti V. P. išgalvoti ir neteisingi, B. U. nežinojo ir to nesuprato.

Teismas nepasisakė dėl motyvų, nustatant priteistiną neturtinę žalą po 3000 Lt R. D. ir S. R.. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai nurodyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. Šiuo atveju turėjo būti nustatyti ir B. U. tyčia bei kaltė, kurie šioje byloje neįrodyti.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. D. ir S. R. nurodė, kad B. U. kaltė teisme įrodyta pagal visus nukentėjusiųjų pateiktus kaltinimus. Nurodo, kad apeliaciniame skunde B. U. vėl šmeižia nukentėjusiąsias, rašydama, kad, panaudodami jėgą ir laikydami už rankų, nusivedė ją už tvarto, grasino susidorojimu ir tik maldaudama, bučiuodama rankas, išprašė S. R., kad jai nieko nedarytų ir paleistų. B. U. taip pat šmeiždama rašo, kad R. D. ir S. R., padedant jų vyrams, neteisėtai, smurtu ir grasinimais vertė tėvą V. P. ir B. U. nenutraukti V. P. ir Z. P. santuokos, siekė išvežti V. P. kuo toliau B. U.. B. U. pati pripažįsta, kad atvykus TV pagalbai, gal būt ir pasakė žodžius „ne, ne nėra ko kalbėti, jeigu spardė, daužė". B. U. nėra pripažinta neveiksnia ar nepakaltinama, todėl turėjo suprasti, kad jos pasakyti žodžiai žemina R. D. ir S. R. garbę ir orumą.

Teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti.

B. U. apeliacinis skundas tenkintinas. Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-21 apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad B. U. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., kuria buvo kaltinama ir yra nuteista, nepadarė (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, todėl nepagrįstai B. U. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties požymiai yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti, pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, tyčinis paskleidimas per visuomenės informavimo priemones ar spaudinyje. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis Nr. 2K-7-408). Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos, neatitinka tikrovės ir žemina kito asmens garbę ir orumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. U. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., subjektyvinės pusės – tyčios. Iš B. U. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad apie V. P. vaikų prieš savo tėvą panaudotą tikrą ar tariamą smurtą B. U. žinojo iš V. P.. Šį B. U. žinojimą patvirtina paties V. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos 2007-10-25 bei 2008-03-14 teisiamųjų posėdžių metu (l. 54, 89), netikėti šiais V. P. parodymais nėra teisinio pagrindo. Remiantis B. U., V. P. parodymais, daroma išvada, kad B. U. per visuomenės informavimo priemonę pasakė ne savo nuomonę, o tiesiog konstatuojamojo pobūdžio informaciją, kurią sužinojo iš V. P.. Aplinkybę, kad B. U. prieš laidos (duomenys neskelbtini) filmavimo kamerą pasakė ne savo mintis, patvirtina ir jos pasakytas žodis „jeigu“, kuriuo B. U. būtent ir išreiškė prielaidą apie V. P. jai pasakytos informacijos galimą tikrumą. B. U. visų bylos aplinkybių ir santykių bei situacijos, susiklosčiusios tarp V. P., B. U. ir nukentėjusiųjų R. D. ir S. R., kontekste V. P. žodžius apie tai, kad dukros R. D. ir S. R. su savo vyrais vartojo prieš jį smurtą, įvertino kaip objektyviai egzistuojantį faktą, o ne kaip šmeižikišką prasimanymą. Pagarsindama iš savo sutuoktinio V. P. išgirstą informaciją, B. U. tai darė sąžiningai, laikydama šią informaciją tikra.

Kaip matyti iš bylos duomenų, laidos (duomenys neskelbtini) filmavimo grupę iškvietė ne B. U., o pačios nukentėjusiosios R. D. ir S. R.. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos nukentėjusiųjų veiksmus vertina kaip jų pačių konkliudentinį sutikimą paviešinti jų privatų gyvenimą ir prisiimti riziką už bet kokių galimų privataus gyvenimo detalių, net ir nepalankių nukentėjusiųjų atžvilgiu, paskelbimą, paviešinimą. Kaip matyti iš byloje esančios filmuotos vaizdo medžiagos, B. U. su V. P. rodė ne iniciatyvą paviešinti tarp jų ir R. D. bei S. R. susiklosčiusią situaciją, o, priešingai, vengimą tai daryti – slėpėsi namo palėpėje, atsisakė bendrauti su V. P. dukromis R. D. ir S. R., vėliau net pasišalino iš namų. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad ilgą laiką tarp B. U. ir V. P. dukterų R. D. bei S. R. tęsėsi konfliktas, B. U. buvo daromas spaudimas, psichologinis smurtas, siekiant priversti ją išsikelti iš tėvų namų. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad iškviesdamos laidos (duomenys neskelbtini) filmavimo grupę R. D. bei S. R. sąmoningai ir tikslingai siekė, kad B. U. atsidurtų tokioje situacijoje, kurioje pasakytų ar pasielgtų nepalankiai sau.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-21 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – B. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Danutė MatiukienėVaclovas IždonasTikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis