Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

2014 m. gruodžio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, administracine tvarka nebaustas, teistas 2013-06-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 str. 1 d. – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savo namų virtuvėje, artimoje aplinkoje, smurtaudamas buvusios sutuoktinės N. B. atžvilgiu, tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną kartą N. B. į veidą – viršutinę lūpą, padarė N. B. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajai N. B. nežymų sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis D. B. padaręs šį nusikaltimą neprisipažino, paaiškino, kad 2013-08-18 jis buvo su vaikais namuose. Antroje dienos pusėje atvažiavo jo buvusi sutuoktinė N. B.. N. B. pamatė, kad jis paėmė jos grietinę, pribėgo, paėmė tą pakelį grietinės ir prispaudė jį jam prie veido. Jis paėmė kaire ranka foliją nuo pakelio, metė į N. B. ir pataikė jai į kaktą, kuri išsitepė grietine. Tarp jų buvo gal 1,5 metro atstumas. Ji pasakė „ach tu taip“. Jis išgirdo, kad ji nuėjo į vonią ir ten prabuvo apie minutę. Po to ji išėjo į lauką, kur žaidė vaikai. N. B. šūktelėjo „pažiūrėkite, ką tėtis su manimi padarė“. N. B. buvo išsitepusi krauju. Jis net pats išsigando. Jo (duomenys neskelbtini) sūnus, atbėgo prie jo ir pradėjo verkti ir šaukti, ką jis padarė mamai. Po kurio laiko atvažiavo pilnametis sūnus – M.. Jis irgi jį puolė ir klausė, kodėl jis mušė mamą. Po to dukra irgi jį puolė. Jis ir anksčiau buvo sakęs vaikams, kad niekada nepakels rankos prieš mamą. Visą laiką pastaroji jį provokavo, kad kažką jai padarytų. Jis niekada nebuvo pakėlęs prieš ją rankos. S. M. vos nepuolė muštis, tačiau jis jam ramiai viską paaiškino. Po to atvažiavo greitoji ir policija. Jis paskambino advokatei ir paklausė, ką jam daryti. Ji pasakė „kaip bus, taip ir bus“. Sutuoktinė išvažiavo į ligoninę. Jis net neįsivaizduoja, nuo ko buvo sužeista nukentėjusiosios lūpa. Jis pats buvo šoke, kad jos visas veidas buvo kraujuotas. Jis manė, kad ji nuėjusi į vonią kažką sau pasidarė. Nuo jo veiksmų pas ją negalėjo atsirasti tokio sužeidimo. N. B. buvo patikrinta poligrafu (1 t., b. l. 69-70). Jis nežino, kodėl viskas ten gerai. Jam siūlė irgi tikrintis poligrafu, tačiau jis atsisakė, nes turi tokią teisę. Advokatė jam pasakė, kad jam nebūtina ten važiuoti ir gaišti laiko, tuo metu nedirbo ir kelionė jam būtų kainavusi. N. B. prabuvo vonioje nuo pusės minutės iki 1,5 minutės. Po to ji išėjo į lauką. Vyriausias sūnus iš karto priėjo prie jo. Jis nekalbėjo su mama. Jis iš karto puolė su juo muštis. Kai jam paskambino tyrėjas, tai jis sutiko tikrintis poligrafu. Tuo metu jis buvo su advokate posėdyje. Advokatė jį įtikino, kad nereikia tikrintis poligrafu. Ligonių kasos ir nukentėjusiosios civilinių ieškinių jis nepripažįsta. Vaikai dažniausiai būna su juo. Sutuoktinė iki šių metų birželio vidurio negyveno su jais, o daugiausia gyveno (duomenys neskelbtini). Porą kartų per savaitę atvažiuodavo tik pernakvoti. Nuo birželio ji gyvena su jais.

Nors kaltinamasis neprisipažino, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios N. B. paaiškinimu teisme, kad 2013-08-18 ji atvažiavo namo: (duomenys neskelbtini), apie pietus. D. B. tuo metu buvo namuose. Tuo metu ten gyveno visi: ji, vaikai, buvęs vyras. Pastoviai ji ten gyveno, išvažiuodavo gal vienai dienai, nes prižiūri močiutę. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, bet vis tiek gyveno viename name. Jokių santykių tarp jų nebuvo. Komunalinius mokesčius jie moka per pusę, o maistą kiekvienas perka sau. Ji perka maistą sau ir vaikams. Namas yra padalintas per pusę. Ji prižiūrėjo vaikus. Vyras pageidavo skyrybų metu bendrauti su vaikais. Jei jis pasilikdavo namuose, tai ji palikdavo vaikams maisto. Vyras tikrai negamino valgio. Po skyrybų ji praktiškai su juo nebendravo. Bendravimo sąlygos baisios. D. B. neretai jai grasina. Namas pastatytas kartu santuokos metu. Šiuo metu D. B. namo pusė yra areštuota, tai negali parduoti namo. Dėl to iki šiol kartu gyvena. Ji pradėjo virtuvėje gaminti valgyti vaikams apie 18.50 val. D. B. tuo metu buvo virtuvėje. Ji pamatė, kad jis paėmė grietinę ir padarė jam pastabą. Grietinės pakuotė buvo plastikinė. D. B. pradėjo valgyti su šaukštu grietinę iš pakuotės. Tuo metu jie stovėjo šalia. D. B. buvo prie jos priėjęs. Po jos žodžių jis atsisuko ir dešinės rankos kumščiu smogė jai į lūpą. Pataikė daugiau iš kairės pusės, į viršutinę lūpą. Žaizda buvo viduje. Ji pajuto iš karto skausmą. Smūgis buvo labai stiprus, nes jai net apsisuko galva. Ji sušuko ir iš karto iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Ji išbėgo į koridorių pasižiūrėti į veidrodį. Mažiausiais vaikas D. buvo iš karto prie durų. Jis pamatė, kas atsitiko. Ji juto kraują, nubėgo pasiimti iš šaldiklio kažko šalto, kad pridėti prie lūpos. D. B. atrodo virtuvėje dar buvo. Nestebėjo jo. Ji pradėjo skambinti pagalbai - 112. Ji paskambino vyriausiajam sūnui – M., nes juto, kad jai padaryta didelė žaizda, o pati niekur nepavažiuos. Laukė su D. greitosios. Policija atvyko pirmiau, nei medikai. Su policija D. B. bendravo be jos. Pareigūnai paliko D. B. namuose, nes nebuvo su kuo palikti vaiko, o ją reikėjo vežti į ligoninę. Medikai iš karto pasakė, kad reikės siūti žaizdą. Ją nuvežė į Žalgirio ligoninę. D. B. tą patį aiškino ir vaikams. Jis pasakojo vaikams, kad ji nubėgo į vonią ir specialiai susižalojo į spintelę. Jis net pamiršo, kad pas juos vonioje nėra jokios spintelės. Yra tik dušo kabina ir kriauklė. Ji buvo patikrinta poligrafu. Jai buvo užduoti klausimai dėl šio įvykio ir smūgio. Ji pareiškė 5000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį ir 1500 litų už advokato pagalbą. Ji prašo 5000 litų, nes po šios traumos ilgą laiką kentėjo skausmus, negalėjo normaliai maitintis, turėjo valgyti per šiaudelį, rinktis maistą, negalėjo neiti į darbą, nes dirbo vadovaujamą darbą. Jai buvo gėda darbe, teko atsisakyti kelionių su darbu. Jai tai sukėlė nepatogumų. Ji kentėjo du mėnesius. Sužalojimo pasekmes ji jaučia iki šiol. Smūgio vietoje liko sukietėjimas, kuris trukdo mimikai. Su laiku jis mažėja po truputį. Dar tuo metu ji planavo atostogauti, o dėl skausmų atsisakė kelionės. Nuostolių dėl to nepatyrė. Vaikai jų šeimoje yra pavargę nuo tokios įtampos. Jiems buvo labai didelis stresas. D. B. pasakojo, kad vyriausiasis sūnus pradėjo jį pulti, tačiau tai netiesa. Jis tik klausė, kas atsitiko. D. labai išsigando. Kai ji paskambino M., tai prašė jo atvažiuoti, nes reikia ją nuvežti dėl sumušimo į ligoninę. D. L. tuo metu buvo lauke. L. ją matė po įvykio. Jai irgi viską papasakojo. Tai buvo ne pirmas atvejis, kai D. B. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Pirmas kartas buvo prieš kokius 5 metus. Tada ji jam atleido. Šį kartą norėjo, kad jis nors atsiprašytų. Šiuo metu D. B. atsargesnis. Jis neatsako į jos klausimus, tik vaikams paprašius atsako. Kartu jie pragyveno (duomenys neskelbtini) metų. Skyrybų priežastis buvo ta, kad sklandaus gyvenimo tarp jų nebuvo. Ji norėjo, kad šeima liktų. Dėl skyrybų kaltas D. B.. Daug jam atleisdavo. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Jis ją žemindavo. Įvykio dieną D. buvo išgėręs alaus. Ji siūlė vyrui gyventi atskirai, tačiau jis nesutiko. Nebuvo to, kad ji prispaudė grietinės pakelį jam prie veido. D. B. turėjo skolų, nemokėjo alimentų, jo skolas išieškojo antstoliai. Jis ir dėl alimentų sukčiavo. Jų susitarimu jis pervedė pusė sumos už sūnaus M. mokslus, o antstoliams pasakė, kad tai pinigai už alimentus;

- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 60-63);

- liudytojo M. B. paaiškinimu teisme, kad D. B. jo tėvas, o N. B. jo motina. Šiuo metu jis gyvena atskirai nuo tėvų. 2013 metais rugpjūčio mėnesį jis gyveno su tėvais: (duomenys neskelbtini). Su jais gyveno dar jo sesė ir brolis. Motina tuo metu kartais gyveno su jais, o kartais ne. Ji dvi dienas pagyvendavo su jais, o kitas dienas - gyveno kitur. Tuo metu tėvai gyveno jau atskirai, ne kaip vyras su žmona. 2013-08-18 jam paskambino mama ir paprašė jo skubiai sugrįžti namo. Ji konkrečiai nieko nepaaiškino. Jis atvyko namo valandos bėgyje ir pamatė tėvus. Tėtis buvo lauke, o motina vonioje. Jis paklausė motinos, kas atsitiko. Ji jam pasakė, kad tėvas jai trenkė į lūpą. Jis pastebėjo pas motiną patinusią lūpą. Ar tai buvo viršutinė, ar apatinė lūpa jis neatsimena. Mama pasakė, kad tėtis jai trenkė dėl nieko. Atrodo medikai ir policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Jis kalbėjo ir su tėčiu. Pastarasis neigė tą faktą. Buvo telefonu prašymas iš mamos, kad nuvežti ją į ligoninę. Ji telefonu aiškino, kad kažkas atsitiko. Tiksliai visko nepaaiškino;

- eksperto J. M. P. paaiškinimu teisme, kad išvadą ir savo apklausos protokolą tvirtina (1 t., b. l. 56-57, 58-89). Išvada atitinka objektyvią medžiagą, gydytojų apžiūrą. Jis girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus. Dėl sužalojimų aplinkybių, tai dažniausiai tokie sužalojimai ir atsiranda dėl smūgio sudavimo su kumščiu. Pats žmogus sau padaryti tokius sužalojimus galėjo su buku, kietu, riboto paviršiaus daiktu, į jį atsitrenkdamas. Jis negali pasakyti, ar nukentėjusioji galėtų padaryti tokius sužalojimus atsitrenkiant į dušo kabiną, ar į kriauklę. Galima daug ką spėlioti. Yra pasitaikę jo praktikoje atvejų, kai žmogus save žalojo. Žaizda su komplikacijomis sugyja apie savaitę, o po to lieka pojūčiai. Aišku sunku po to valgyti;

- liudytojos L. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pastoviai kartu su tėčiu D. B.. Jos tėvai yra išsiskyrę jau kelis metus. Mama N. B. su jos mažamečiu broliu D. B., kelis kartus į savaitę atvažiuoja pas ją, būna savaitgaliais ir nakvoja. Jos santykiai tiek su tėčiu D. B., tiek su mama N. B. yra geri. Maistą perka tiek tėtis, tiek mama. Mama būna atveža maistą ir palieka. Kiek matė ir buvo pastebėjusi, mama N. B. pyksta ant tėčio D. B., kad tas valgo jai nupirktą ir paliktą maistą. Mama su tėčiu nebendrauja, jeigu ir bendrauja, tai pykstasi. Mama N. B. šiais metais rugpjūčio mėnesį paskambino į mobilų ir paprašė grįžti namo. Ji tuo metu buvo prie namų, lauke. Kai grįžo namo, mama buvo vonioje, buvo atidarytos vonios durys. Tėtis D. B. buvo virtuvėje. Mama išėjo iš vonios ir atsisėdo svetainėje, ji pamatė, kad ji laiko rankoje kažką iš šaldymo kameros prispaudusi prie lūpos. Brolis D. B. jau buvo namuose, neverkė. Prieš atvažiuojant greitajai mama jai pasakė, kad jai trenkė tėtis D. B., o tėtis D. B. pasakė, kad netrenkė. Jau atvažiavus greitajai, ji išėjo iš namų (1 t., b. l. 76-77);

- liudytojo D. B. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sese L., mama, tėčiu. Vyresnis brolis M. gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena tiksliai kada, bet mama išėjo prie durų ir pakvietė jį į namus. Pamatė, kad mama verkia ir jai iš lūpos bėga kraujas, jis irgi pradėjo verkti. Kartu su mama užėjo į namus. Mama pasiėmė ledą ir prisidėjo prie lūpos. Jis su mama sėdėjo svetainėje. Atvažiavo sesė L., tada atvažiavo brolis M., greitoji ir policija. Mama ir jis verkė tol, kol atvažiavo greitoji. Tėtis visą laiką buvo virtuvėje. Jam valgyti daro mama. Kartais jis pykstasi su tėčiu, su mama nesipyksta. Tėtis su mama pykstasi. Mama nesakė jam nieko (1 t., b. l. 78-79);

- 2013-08-20 N. B. protokolu – pareiškimu, kuriame pastaroji nurodė, kad 2013-08-18 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini) namuose, buitinio konflikto metu ją sumušė buvęs vyras D. B., suduodamas vieną kartą dešinės rankos kumščiu į viršutinę lūpą, ją praskėlė. Buvęs vyras panaudojo smurtą artimoje aplinkoje jos atžvilgiu, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti jį atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1);

- duomenimis apie pranešimą, iš kurių matyti, kad 2013-08-18 18.55 val. N. B. pranešė, kad ją sumušė vyras. Ji išvežta į ligoninę apžiūrai, gali būti sumušta nestipriai lūpa ir akis. Vyras blaivus, gyvena išsituokę (1 t., b. l. 13);

- 2013-08-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VPS OVG specialisto A. A. tarnybiniu pranešimu, kad 2013-08-18 gautas Žalgirio ligoninės pranešimas, kad į ligoninę dėl viršutinės lūpos sumušimo buvo pristatyta ir po med. pagalbos išleista namo N. B., kuri paaiškino, kad 2013-08-18 namuose sumušė vyras (1 t., b. l. 12);

- 2013-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) esanti patalpa – virtuvė (1 t., b. l. 16-20);

- Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymu į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2013-08-18 18.53 val. ir 19.35 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) skambučių skaitmeninės garso įrašo kopijos išsiųstos elektroniniu paštu. Iš pokalbių įrašų suvestinių matyti, kad pirmas pokalbis truko 1 min. 46 sek. N. B. (savo duomenis nurodo pokalbio metu) nurodė, kad buvęs sutuoktinis pakėlė prieš ją ranką, jai labai praskelta lūpa, atsako, kad reikalinga greitoji. Iš operatorės klausimo ir N. B. atsakymo matyti, kad fone girdisi rėkiančio vaiko balsas. N. B. pasako, kad tai jos (duomenys neskelbtini) metų vaikas rėkia. Antrasis pokalbis trunka 44 sekundes, jo metu N. B. teiraujasi, kada atvažiuos greitoji, kadangi ji ketina važiuoti į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 29-32);

- moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadomis ir pasiūlymais dėl priemonių taikymo šeimai, kur nurodyta, kad apibendrinus pokalbį su D. B. ir įvertinus situaciją šeimoje, tikėtina, kad N. B. nuolat adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Manytina, kad D. B. nekelia pavojaus vaikų saugumui, turi gebėjimų tenkinti savo vaikų poreikius. Nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos tinkamos, namuose yra visi patogumai, vaikams yra atskiri kambariai, atskira erdvė poilsiui, mokymuisi. Lankymosi metu namuose pastebėti tik, manytina nepilnametės L. B. daiktai. Tikėtina, kad kaip ir minėjo D. B., nepilnametis D. B., gim. (duomenys neskelbtini) kartu šiuo adresu negyvena. Dėl N. B. atsisakymo bendrauti asmeniškai, neišsiaiškinta jos pozicija, taip pat nebuvo galimybių pabendrauti su vaikais (1 t., b. l. 35-36);

- moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto išvadomis ir pasiūlymais dėl priemonių taikymo šeimai, kur nurodyta, kad tikėtina, kad buvusių sutuoktinių santykiuose vyrauja įtampa, į konfliktines situacijas įtraukiami nepilnamečiai vaikai, galimi bandymai juos paveikti į savo pusę. Prašoma atsižvelgti į papildomai pateiktą informaciją apie situaciją šeimoje po pokalbio su N. B. (1 t., b. l. 38-39);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo N. B. pateikė išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, iš kurios matyti, kad 2013-08-18 N. B. kreipėsi pagalbos, nes buvo sumušta vyro (1 t., b. l. 53-54);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. B. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-08-18). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūne nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Vienas sužalojimas paprastai padaromas vienu įrankiu (1 t., b. l. 56-57);

- VTMT Vilniaus skyriaus vyr. teismo med. eksperto J. M. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad N. B. nustatytas nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymas – muštinė 1,5 cm ilgio viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizda, kurią reikėjo susiūti, niekaip negalėjo būti padaryta mestu vienkartiniu folijos dangteliu. Toks sužalojimas būdingas smūgiui kumščiu. Galimybė padaryti tokį sužalojimą atsimušant į vonios spintelės durelių ar kitą, kitokio baldo kampą neatmetama (1 t., b. l. 58-59);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus nukentėjusiosios N. B. psichofiziologinį tyrimą (tyrimas poligrafu), išanalizavus ir įvertinus UZCT (angliškai U. Z. of Comparison Test) testo metu gautas diagramas, specifinių N. B. fiziologinių reakcijų, rodančių, kad N. B. buvo nesąžininga, atsakydama į jai šiame teste užduotus kritinius klausimus, neužfiksuota. N. B. nurodė, kad ji nemeluoja, kad vyras trenkė jai kumščiu į veidą. Ji neigė, kad melagingai pranešė, kad vyras sužalojo jai veidą bei, kad veidą ji tą vakarą susižalojo pati. Išvada: UZCT testo metu tiriamoji N. B. sąžiningai atsakė į jai užduotus kritinius klausimus (1 t., b. l. 69-70);

- 2013-09-20 akistatos su įtariamuoju D. B. metu nepavyko pašalinti prieštaravimų, akistatos metu N. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 91-98);

- nesutikimu dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, kuriame užfiksuota, kad D. B. atsisakė psichofiziologinio tyrimo poligrafu (1 t., b. l. 147-148).

D. B. buvo perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad artimoje aplinkoje, smurtaudamas buvusios sutuoktinės N. B. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Perduodant bylą teismui D. B. buvo kaltinamas sutrikdęs sveikatą savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 str., kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismų praktikoje (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojoj atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos K. T. išaiškinimais (pvz. 2012 m. birželio 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu oficialiai buvo nutraukę santuoką, tačiau jie tebegyveno tame pačiame name. Nukentėjusioji šiame name būdavo ne nuolat, o kelias dienas per savaitę, ką patvirtina moralinių – buitinių sąlygų patikrinimo aktų išvados. Kaltinamasis su nukentėjusiąja turi tris vaikus, jais abu rūpinosi ir augino. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusioji tame name nakvodavo tik kelias dienas per savaitę. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad jokių šeimos santykių su kaltinamuoju veikos padarymo metu nebuvo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji tik gyveno tame pačiame name ir rūpinosi vaikais, tačiau santuoka tarp jų buvo nutraukta ir kaip šeimos santykių tarp jų nebuvo, laikytina, kad N. B. negali būti laikoma D. B. šeimos nariu ir jo veika šiuo atveju negali būti kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d., o turi būti perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis neprisipažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tvirtino tik metęs į ją foliją nuo grietinės pakelio ir nukentėjusiosios niekaip nesužalojęs. Teigė, kad pastaroji tik išsitepė. Jis neigė, kad sudavė nukentėjusiajai. Nurodė, kad po jų konflikto nukentėjusioji išėjo į vonią ir ten buvo iki dviejų minučių. Po to išėjo iš ten kruvina lūpa ir pasakė vaikams, kad jis jai tai padarė. Jis nurodė manantis, kad nukentėjusioji susižalojo pati. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo išsamūs ir nuoseklūs. Ji tvirtino, kad kaltinamasis trenkė jai kumščiu ir nuo to jai buvo praskelta lūpa. Ji nurodė, kad vonioje pati susižaloti niekaip negalėjo, nes ten nėra jokios kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos spintelės ir kitų daiktų, į kuriuos ji būtų galėjusi susižaloti. Be to, abejotina, kad nukentėjusioji, būdama moteris ir motina, dirbdama, kaip ji nurodė, vadovaujamą darbą ir namuose esant mažamečių vaikų būtų pati susižalojusi veidą. Nukentėjusiosios nuoseklią poziciją patvirtina duomenys apie pranešimą, jos medicininiai dokumentai, garso įrašo suvestinė, kuriuose ji tvirtino, kad ją sumušė buvęs sutuoktinis. Nukentėjusioji buvo patikrinta poligrafu ir tyrimas parodė, kad N. B. į jai pateiktus klausimus atsakė sąžiningai, t. y. nemelavo nurodydama, kad ją sumušė D. B.. Abejonių kaltinamojo parodymais kelia ir tai, kad pastarasis tyrimo poligrafu atsisakė. Kaltinimą patvirtina ir tarnybinis pranešimas bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu būdu – trenkiant kumščiu.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją – buvusią sutuoktinę N. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą bei jų liekamąsias pasekmes. Civilinis ieškinys byloje pareikštas. Kaltinamasis neprisipažino nusikaltęs, neatsiprašė nukentėjusiosios ir su ja nesusitaikė, nepripažino civilinių ieškinių. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, tačiau registruojasi Darbo biržoje, jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis neįsiteisėjęs, jis nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 55,09 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiosios N. B. gydymo išlaidoms padengti (1 t., b. l. 44-48). Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamojo (BPK 115 str.).

Nukentėjusioji N. B. pareiškė 5000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt dydžio ieškinį advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 172-175). Ieškinyje nurodė, kad dėl D. B. veiksmų jai buvo sutrikdyta sveikata – jai buvo padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Ji buvo priversta gydytis ir vartoti vaistus, be to patyrė stresą ir šoką. Jai teko gydytis penkias savaites ir vis dar jaučia diskomfortą. Teismo posėdžio metu N. B. savo civilinį ieškinį palaikė. Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalota, patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jai teko gydytis ir vartoti vaistus, suprastėjo bendravimo galimybės ir gyvenimo kokybė, o liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol. Nors jos sužalojimai pripažinti nežymiais, tačiau dėl patirtų sužalojimų jai teko kreiptis į medikus ir jai teko vartoti vaistus. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant jos dydį atsižvelgta į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad žala padaryta nesunkiu nusikaltimu, į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį. Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, pripažįsta kad nukentėjusiosios ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies jai priteisiant 2000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Sutinkamai su BPK 105 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. N. B. prašė jai priteisti 1500 Lt už advokato pagalbą. Išlaidos advokato pagalbai patvirtintos pateiktais dokumentais, pagrįstos, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai – vokas su CD disku, saugomas su byla (1 t., b. l. 72) - paliktinas saugoti byloje kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); prie bylos prijungtos N. B. užregistruotų pranešimų išnagrinėjimo medžiagos (2 t., b. l. 82) - grąžintinos Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK (94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. B. 55,09 Lt (15 eurų) turtinei žalai atlyginti.

N. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. B. 2000 litų (579 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti N. B. 1500 Lt (434 eurų) proceso išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus - voką su CD disku palikti saugoti byloje; N. B. pareiškimų išnagrinėjimo medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.